Asmeninė sporto ir sveikatingumo trenerė Jolanta Leonavičiūtė vis daugiau laiko skiria kelionėms, kuriose ne tik ilsisi, bet ir rengia stovyklas. „Mintis organizuoti stovyklas moterims kirbėjo ne vienerius metus. Labai džiaugiuosi pasiryžusi – gera matyti švytinčias moterų akis ir veidus“, – sako pašnekovė.

 

KAIP kilo mintis rengti stovyklas moterims?Jolanta Leonaviciute_asm. 1

 

Pirmoji stovykla moterims vyko La Digo saloje (La Digue) Seišeliuose. Šią salą įsimylėjau po pirmo apsilankymo, kai ieškojau, kur galiu atostogauti gruodžio mėnesį. Po kurio laiko kilo mintis, kad noriu parodyti šią pasakišką salą moterims. Tam, kad vėl sugrįžčiau į šį gamtos rojaus kampelį, pradėjau kartą į metus organizuoti sporto, tikslingo judesio stovyklą.

 

KOKIŲ pokyčių pastebite stovyklose?

 

Šiuolaikinis pasaulis vis skubina gyventi ateitimi, o ne jausti dabarties akimirką. Daug streso, nuolat formuojamos ir įteigiamos pasaulinės programos, kad žmogaus vertė priklauso nuo išorinio pasaulio. Ir tik tada, kai atsiranda galimybė atitrūkti nuo kasdienės supančios aplinkos, pagaliau galima atgręžti į save. Pamatyti save, duoti visą meilę, dėmesį sau. Tai be galo svarbu moterims, nes jos daug savęs atiduoda šeimai, darbui.

 

Po stovyklos gera matyti švytinčias moterų akis ir veidus. Kūnai atsipalaidavę, gavę teigiamų emocijų ir gamtos grožio, o siela dėkingumo – už viską, kas patirta, pajausta.

 

KODĖL taip rūpinatės kūnu ir kaip tai susiję su savijauta?

 

Kūnu rūpintis privalo kiekvienas. Juk tai mūsų nuolatiniai namai, kuriuose gyvensime visą likusį gyvenimą. Tam, kad kūnas funkcionuotų tikslingai, būtinas fizinis aktyvumas. Tai nėra tik grožio kultas. Tai gyvenimo būdas, suteikiantis energijos, žvalumo, lengvumo kūne ir širdy. Skausmų mažinimas, prevencija taip pat be galo svarbūs esminiai faktoriai, būtini tam, kad galėtum mėgautis kiekviena diena, jausti ir matyti pasaulį.

 

NUO KO patartumėte pradėti pokyčius?

 

Pokyčiai prasideda nuo atsigręžimo į save. Suvokimo, kad viskas, ką darome, yra dėl savęs, dėl geresnės savijautos. Ne tik fizinės, bet ir emocinės. Šiuolaikinis žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas ir kūnas pamažu praranda natūralias tikslingo judėjimo funkcijas. Prasta laikysena, nugaros skausmai, įtampa ir diskomfortas kaklo zonoje, sąnarių skausmai – vieni iš pirmųjų signalų, kad kūnas prašo dėmesio sau. Todėl rekomenduoju pradėti rūpintis savimi ne tada, kada viskas byra, o tuomet, kai dar jaučiamės gerai.

Ir, žinoma, maistas. Parduotuvių lentynos pilnos produktų, kurie su sveikata ir gera savijauta neturi nieko bendro. Perteklinis cukrus, kurio dedama beveik visur, blogieji riebalai, greitasis maistas ir t. t. Pradėjus reguliariai sportuoti, išmetus visus bloguosius produktus, maitinantis sveiku, subalansuotu maistu, fiziniai ir emociniai pokyčiai bus akivaizdūs.

 

IŠ KUR semiatės motyvacijos?

 

Pati motyvacijos semiuosi iš gyvenimo, kitų žmonių padėkos. Gera jausti, matyti, kad mano gyvenimo būdas, džiaugsmas kiekviena diena, kurią gyvenimas duoda, užkrečia ir kitus. Gera dalintis, dalindamasi įsikraunu gyvybinės energijos, kuri skleidžiasi vidine ramybe, absoliučiu savęs priėmimu, moteriškumu.

 

KAIP jus veikia negatyvūs komentarai?

 

Neigiami komentarai – tų žmonių vidinio pasaulio atspindys, nes matome save per kitą. Yra žmonių, kurių savęs suvokimas grįstas išgyvenimo mechanizmu. Ir kai atsiranda kitas, prieštaraujantis jų savęs apibrėžimui, suveikia ne sąmoningas vertinimas, o egzistencinė išgyvenimo programa. Protas tai suvokia kaip grėsmę, todėl vyksta puolimas, neigimas, ironija, nuvertinimas.

 

Viskas, kuo dalinuosi, kaip gyvenu, ką jaučiu, eina iš mano sielos ir širdies gelmių. Autentiškumas leidžiant sau būti savimi, nebijant pasaulinės nuomonės. Juk gyvenimas – mano. Mes turime teisę ir galimybę daryti ką tik norime šiame pasaulyje, jei tai neskaudina, nežeidžia, nežemina kito.

 

Atsiriboti nuo neigiamų komentarų nereikia. Užtenka matyti žmogaus vidinį skausmą tame komentare ir jokio pykčio nelieka. Ne iš gero gyvenimo juk kitas spjaudosi vidinėmis pamazgomis.

 

KAS pačiai lengviau – pagirti ar sukritikuoti?

 

Man visada gera pagirti kitą. Sukritikuoti irgi galiu, jei ta kritika tikslinga. Abu variantai tolygūs. Neturiu baimės pasakyti, kas negerai, juk komunikacija, bendradarbiavimas visuomet turi dvi puses.

 

KAS jums yra kūno pozityvumas?

 

Pozityvus požiūris į kūną (body positivity) – tai, kad žmogaus vertė nepriklauso nuo jo kūno formos, svorio, amžiaus ar kitų netobulumų. Tai savęs priėmimas, meilė sau. Bet jokiu būdu nėra nesveiko gyvenimo būdo skatinimas, kitaip tai tampa teigimu, kad sveikata nesvarbi.

 

Kūno pozityvumas – kai priimi savo kūną, juo rūpiniesi, o ne baudi. Tikras progresas prasideda ne nuo kalorijų, o santykio su savimi.

 

KOKIA mėgstamiausia jūsų atostogų kryptis ir kodėl?

 

Paskutinius kelerius metus renkuosi atostogauti Pietų Amerikoje. Laukinė, tikra gamta, kitokie žmonės. Mėgstu nusibelsti ten, kur niekas manęs nepažįsta. Ten esu „niekas“, žmogus be išankstinio vertinimo. Man labai svarbi gamta. Kiekvienoje šalyje ieškau gražiausių gamtos kampelių, unikalių vietovių, o Pietų Amerikoje jų gausybė. Jau aplankiau Argentiną, Braziliją, Čilę, Boliviją, Peru, o gegužės planuose – Kosta Rika su nepakartojamais gamtos vaizdais.

 

AR atostogaudama irgi skiriate laiko sportui?

 

Mano atostogos dažnai būna aktyvios, todėl papildomo sporto nelabai reikia.

 

KAIP atrodo jūsų mityba, ar lengva nuo jos nenukrypti?

 

Mano mityba paprasta. Dažniausiai namie gamintas maistas: mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, riešutai, daug gerųjų riebalų. Grūdinių produktų, galima sakyti, nevalgau. Kelionėse, aišku, tenka prisitaikyti. Nesilaikau jokių dietų, jaučiu savo kūną.

 

BE KOKIO maisto negalėtumėte gyventi?

 

Turbūt be vaisių. Labai juos mėgstu, bet vien vaisiais gyventi negalėčiau. Noriu mėsos, žuvies ir daug ghi sviesto visur.

 

KĄ skaniai gaminate?

 

Gaminu skaniai, bet firminio patiekalo turbūt neturiu. Beveik viskas pavyksta, jei kažką naujo sugalvoju. Be galo mėgstu šviežias bulves su daug sviesto, krapų ir kefyru ar rūgpieniu. Kartais taip persivalgau, kad pilvas sustoja pusei dienos (juokiasi). Dar žuvis ar krevetės grietinėlės padaže arba jautiena su troškintomis mangų skiltelėmis.

 

KOKĮ maloniausią komplimentą esate išgirdusi?

 

Komplimentų visada labai gera gauti iš moterų. Kai moteris palaiko viena kitą, tai be galo stipru ir tikra. Ganėtinai daug gražių žinučių sulaukiu socialiniuose tinkluose, taip pat gyvai – festivaliuose, renginiuose ar kt. Gražiausio negalėčiau išskirti, nes visi unikalūs, savaip gražūs ir nepakartojami.

 

KIENO nuomonė jums svarbi, ką laikote autoritetais?

 

Autoritetų neturiu, vadovaujuosi savimi, savo patirtimi. Tik per save galime patirti, pajausti, išgyventi. Žinoma, gera ir gražu stebėti tuos, kurie gyvena autentiškai, dalinasi tikrumu, patarimais. Nuomonę visada išklausau, bet sprendimus priimu savo širdimi. Nors tie sprendimai ne visada būna teisingi, bet jie mano, o tam, kad pažintum gyvenimą, būtina patirti per save.

 

KOKIAS gyvenimo pamokas vertinate labiausiai?

 

Visos vertingos ir svarbios. Per jas pažįstame save dar labiau. Tik per patirtis galima pamatyti, kas aš esu, kokie mano gyvenimo pasirinkimai ir tikėjimo sistemos. Skausmas reikalingas tam, kad mėgautumės ir vertintume džiaugsmą. Ašaros – tam, kad jas paleidę galėtume šypsotis atvira širdimi. Viskas yra svarbu. Be tamsos nematytume šviesos.

 

UŽ KĄ esate dėkinga sau, gyvenimui, visatai?

 

Esu dėkinga viskam, kas supa, nes tai mano pačios kūrinys. Su padėka formuoju savo realybę. Matau, jaučiu, girdžiu kiekvieną duodamą sekundę. Buvimas ir gyvenimas dabarties akimirkoje. Nes jei tavęs nėra čia, tavęs išvis nėra. Esu dėkinga už patirtis ir žmones, nes jie kaip veidrodis parodo mane pačią juose.

 

APIE KĄ pasvajojate?

 

Svajoju apie ateivius, kurie nuskraidins mane pasižvalgyti į kitą planetą, kur viskas žalia, absoliutus gėris, besąlyginė meilė, nėra pykčio, karo, skausmo. Kažkada vaikystėje kelis kartus sapnavau tokį sapną. Nors gal tai ir buvo realybė, tik kitoje dimensijoje.

 

Autorė Laima Samulė