Keturi santuokos tipai. Kuris jūsų?

Iš pradžių visos santuokos atrodo panašios – du žmonės, pažadai, bendri namai, bendras gyvenimas. Tačiau metams bėgant paaiškėja, kad būti kartu galima labai skirtingais būdais. Vieni tampa tikra komanda, kiti gyvena lydimi aistros, treti – iš pareigos, o dar kiti tyliai tolsta, nors formaliai vis dar šeima. Psichologų teigimu, nėra vieno teisingo santuokos modelio. Tačiau suprasti, kuris santykių būdingas šiandien, yra pirmas žingsnis link sąmoningesnio rytojaus.

 

Partnerystės santuoka „Komanda gyvenimui“

 

Tai santykiai, kuriuose meilė tyliai perauga į draugystę – tvirtą, brandžią ir patikimą. Mažiau dramų, bet daugiau saugumo. Partneriai jaučiasi esantys vienoje pusėje net tada, kai nuomonės išsiskiria. Jie ne kovoja vienas prieš kitą, o kartu sprendžia problemą. Ilgainiui aistra keičia formą, o draugystė tampa santykių stuburu. Būtent draugiškas ryšys – gebėjimas kalbėtis, girdėti, juoktis kartu – prognozuoja santuokos ilgaamžiškumą labiau nei romantiški gestai ar stiprios emocijos. Kai šalia yra ne tik mylimasis, bet ir geriausias draugas, santykiai įgauna tvirtą pagrindą, ant kurio galima statyti visą bendrą gyvenimą.

 

Esmė. Pagarba, draugystė, emocinis saugumas.

 

Požymiai:

 

• Sprendimus priima drauge – nuo kasdienių iki svarbiausių gyvenimo klausimų.
• Konfliktus sprendžia kalbėdamiesi, ne tylėdami ar bausdami.
• Abu turi savo erdvės, pomėgių, draugų, bet jaučiasi artimi ir susiję.

 

Tokiose santuokose dažnai girdime „mes“ – ne todėl, kad prarasta individualybė, tiesiog natūraliai jaučiamasi komanda.

 

Stiprybės. Stabilumas, pasitikėjimas, aiškus jausmas, kad turi į ką atsiremti. Tyrimai rodo, kad poros, kurias sieja draugystė ir pagarba, ilgainiui išgyvena mažiau destruktyvių konfliktų ir lengviau įveikia krizes.

 

Rizika. Rutina. Romantika gali tyliai pasitraukti į antrą planą, o santykiai tapti labiau patogūs nei jaudinantys. Kartais pora – puiki komanda, bet pamiršta būti mylimaisiais.

 

Mini testas: ar tai apie jus?

   

1. Ar sudėtingoje situacijoje pirmiausia galvojate: „Kaip mes tai išspręsime?“

2. Ar galite atvirai pasakyti partneriui, kas jus skaudina, nebijodami būti nesuprasti?

3. Ar jaučiatės saugūs – net tada, kai tarp jūsų kyla įtampa?

Jei į daugumą klausimų atsakėte „taip“, tikėtina, kad gyvenate partnerystės santuokoje.

 

Romantiškai aistringa santuoka „Mes prieš pasaulį“

 

Tai santykiai, kuriuose jausmai niekada nebūna blankūs. Meilė stipri, kūniška, pulsuojanti. Partneriai jaučiasi ypatingai susiję – tarsi jungtų nematoma, bet galinga gija. Jie gali ginčytis garsiai, susitaikyti audringai ir gyventi jausmų amplitudėje nuo euforijos iki nusivylimo. Aistra – svarbi santykių dalis, tačiau ilgainiui vien jos nepakanka. Tyrimai rodo, kad stabilumą kuria ne emocijų stiprumas, o gebėjimas jausmus reguliuoti ir išlaikyti pagarbą net konfliktuojant. Kai aistra grįsta saugumu ir pasitikėjimu, ji maitina santykius. Tačiau jei tampa vieninteliais ryšio klijais, ilgainiui gali pradėti juos ardyti.

 

Esmė. Stiprios emocijos, aistra, intensyvumas.

 

Požymiai:

 

• Daug artumo, bet ir audringų konfliktų.
• Pavydas, stiprus prisirišimas.
• Dažnas „negaliu be tavęs“.

 

Tokiose santuokose vyrauja jausmas „mes prieš pasaulį“. Ryšys labai glaudus, kartais net susiliejantis – partneriai tampa vienas kito centru.

 

Stiprybės. Gyvybingumas, stiprus seksualinis ryšys, spontaniškumas. Toks santykis gali ilgai išlaikyti kibirkštį ir jaudulį, kuris kitoms poroms kartais išblėsta.

 

Rizika. Emocinis perdegimas. Nuolatinės emocijų bangos vargina, o per didelis susiliejimas gali slopinti individualumą. Kartais meilė ima panašėti į priklausomybę – kai būti kartu reikia labiau, nei norisi.

 

Mini testas: ar tai apie jus?

 

1. Ar jūsų santykiuose dažnas „viskas arba nieko“ jausmas?

2. Ar konfliktai intensyvūs, bet po jų seka artimi susitaikymai?

3. Ar sunkiai įsivaizduojate save be partnerio, net trumpam?

Jei į daugumą klausimų atsakėte „taip“, greičiausiai gyvenate romantiškai aistringoje santuokoje.

 

Funkcinė santuoka „Projektas: gyvenimas“

 

Tai santykiai, kurie veikia. Namai tvarkingi, sąskaitos apmokėtos, vaikai prižiūrėti, planai sudėlioti. Iš šalies – pavyzdinė šeima. Viduje – daugiau logistikos nei jausmų. Partneriai tampa puikia komanda kasdienybėje, tačiau vis rečiau sustoja paklausti „kaip iš tikrųjų jautiesi?“. Specialistai pabrėžia: funkcinė santuoka nėra bloga – ji padeda išgyventi intensyvius gyvenimo etapus: auginant mažus vaikus ar sprendžiant finansinius iššūkius. Tačiau jei emocinis ryšys ilgam atidedamas „vėlesniam laikui“, jis gali pradėti silpnėti. Emocinį artumą atgaivina ne dideli gestai, o maži nuoseklūs veiksmai – sąmoningas laikas dviese, atviri klausimai, prisilietimas be skubėjimo. Net ir labai racionali partnerystė gali vėl tapti gyvu santykiu, jei joje atsiranda vietos jausmams.

 

Esmė. Partnerystė dėl vaikų, finansų, saugumo.

 

Požymiai:

 

• Aiškus pareigų pasidalijimas.
• Mažai emocinių pokalbių.
• Vis dažniau tyliai aplanko mintis „mes geri tėvai, bet ar dar pora?“.

 

Tokiose santuokose daug „reikia“ ir mažai „noriu“. Santykiai tampa projektu, kurį reikia valdyti, o ne ryšiu, kurį norisi puoselėti.

 

Stiprybės. Struktūra, atsakomybė, stabilumas. Tokios poros patikimos, geba susitelkti dėl bendrų tikslų ir išlaikyti šeimos sistemą net sudėtingais laikotarpiais.

 

Rizika. Emocinis nutolimas. Ilgainiui gali atsirasti tylus vienišumas dviese – kai gyvenama po vienu stogu, bet retai dalijamasi jausmais. Išoriškai viskas tvarkoje, tačiau trūksta artumo.

 

Mini testas: ar tai apie jus?

 

1. Ar dauguma jūsų pokalbių sukasi apie vaikus, darbus ir buitį?

2. Ar sunku prisiminti, kada paskutinį kartą kalbėjotės apie jausmus?

3. Ar kartais jaučiatės labiau kolegos nei mylimieji?

Jei į daugumą klausimų atsakėte „taip“, tikėtina, kad jūsų santuoka šiuo metu yra funkcinė.

 

Distancijos santuoka „Gyvename greta“

 

Tai santykiai, kuriuose beveik nėra triukšmo. Jokių audringų konfliktų ar dramų, bet nėra ir artumo. Partneriai gyvena tarsi paralelinius gyvenimus: dalijasi erdve, pareigomis, galbūt net atostogomis, tačiau retai – tikrais išgyvenimais. Iš šalies viskas ramu. Viduje – tyla. Ekspertai pabrėžia: distancija nebūtinai reiškia pabaigą. Dažnai tai užsitęsusios neišsakytos nuoskaudos, nuovargis ar neišspręsti konfliktai, kurie ilgainiui užšaldo jausmus. Emocinis atsitraukimas gali būti savotiška apsauga – kai skauda per stipriai, lengviau nustoti jausti. Tačiau jei abu partneriai dar nori ryšio, netgi didelę tylą galima pamažu ištirpdyti. Pirmasis žingsnis – ne kaltinti, o kalbėtis.

 

Esmė. Emocinis atsitraukimas, gyvenimas paraleliai.

 

Požymiai:

 

• Vengia konfliktų – geriau nutylėti nei aiškintis.
• Mažai fizinio ir emocinio artumo.
• Daug tylos, mažai tikrų pokalbių.

 

Tokiose santuokose dažnai sakoma „mes nesipykstame“. Tačiau kartu neskamba ir „mes artimi“.

 

Stiprybės. Mažai atvirų konfliktų, stabilumas paviršiuje. Tokios poros gali ilgai išlaikyti formalią santykių struktūrą, ypač jei sieja bendri įsipareigojimai.

 

Rizika. Neištikimybė, tylus emocinis pasitraukimas arba išsiskyrimas dar gyvenant kartu. Ilgainiui atsiranda jausmas, kad gyveni su žmogumi, kurio iš tiesų nepažįsti arba kuris nebepažįsta tavęs.

 

Mini testas: ar tai apie jus?

 

1. Ar sudėtingas temas dažniau nutylite nei aptariate?

2. Ar fizinis artumas tapo retas arba mechaniškas?

3. Ar kartais šeimoje jaučiatės vieniša?

Jei į daugumą klausimų atsakėte „taip“, gali būti, kad jūsų santuokoje įsivyravo distancija.

 

Autorė Jūratė Survilė