Kodėl kenkia vengimas nešioti klausos aparatus?

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva

Kasdien konsultuojame daug jauno ir vyresnio amžiaus žmonių, turinčių klausos aparatus. Kartais reikia gydyti ausų infekciją, išvalyti sieros kamščius, neretai siunčiame pas ausų chirurgus. Tačiau dažnai atlikus klausos tyrimus tenka konstatuoti, kad klausos neurosensorinės ląstelės, perduodančios garsą nervų sistemai – smegenims – nebeatlieka pilnavertės funkcijos. Neurosensorinis prikurtimas paprastai neatsiranda staiga – jis vystosi lėtai. Dažniausios priežastys – natūralus senėjimas, genetinės ligos ir paveldėjimas, darbas triukšme, cukrinis diabetas ir kitos ligos.

Tam, kad suprastume, kaip silpsta klausa, reikia suvokti, kaip veikia mūsų ausis ir girdėjimo procesai. Ausis sudaryta iš trijų dalių – išorinės (ausies kanalas ir kaušelis), vidurinės (būgnelis, būgninė ertmė ir 3 mažiausi klausos kauliukai) ir vidinės (prieangis, sraigė, 3 pusratiniai kanalai). Mus domina vidinės ausies struktūra – sraigė, nes joje išdėstytos klausos neurosensorinės ląstelės, skalaujamos endolimfos skysčio. Dėl suvirpinto oro gūsio endolimfoje kyla mechaninė bangos jėga, kurią tos ląstelės verčia nerviniu impulsu ir toliau neša neuronais į galvos smegenyse esančius garsų apdorojimo centrus. Neurosensorinės ląstelės sraigėje išsidėsčiusios tam tikra tvarka, o viena grupė ląstelių registruoja ir perduoda tik vieno dažnio garsus, apimant diapazoną nuo 16 kHz iki 20 000 kHz. Mūsų fiziologija lemia, kad jautriausiai būna pažeidžiama sraigės ląstelių grupė, atsakinga už aukštų dažnių garsų diapazoną. Vadinasi, su laiku žmogui aukšto dažnio garsai (k, s, š, t, p) turi būti tariami garsiau, kad juos išgirstų. Tačiau dažniausiai žmogus nesąmoningai ima spėlioti, kokių garsų neišgirdo žodyje pagal kontekstą (iš čia kilo priežodis „aš apie batus, jis apie ratus“, nes batai ir ratai tariami panašiai). Tuomet įvyksta daug nesusipratimų, gali apimti gėdos jausmas, vengiama bendrauti, nes reikia vis pakartoti. Dažnas pacientas jaučiasi pasimetęs: gerai girdėdamas žemo dažnio garsus nesupranta, kodėl kalba jam skamba taip neaiškiai.

Deja, šiandien mokslo pasaulis negali pasiūlyti būdo, kaip atgaivinti pažeistas klausos ląsteles. Lieka viena išeitis – nešioti klausos aparatus. Išrasti 1898 metais, jie praėjo daugybę modifikacijų ir technologijų, kol tapo tokie patogūs, kokie yra šiandien. Jų privalumas – tai galėjimas pritaikyti kiekvieno paciento klausai individualiai, kai kiekvienas dažnių ruožas pagarsinamas tik tiek, kiek reikia, o girdima kalba tampa ne garsesnė, o aiški ir ryški. Nebelieka perteklinio poreikio įsitempti bandant atspėti, kokį žodį – „batas“ ar „ratas“ žmogus girdi.

Dar blogiau – mūsų fiziologija taip sudėta, kad nenaudojamos dalys ima atrofuotis. Vadinasi, jei ilgą laiką žmogaus neurosensorinės ląstelės pilnavertiškai neperduoda garsų klausos centrams, esantiems smegenyse, juose esančių garsų analizatorių sugebėjimas suvokti aukšto dažnio garsus (k, s, š, t, p) ima silpti. Tyrimai rodo, kad žmonės, per vėlai ėmę naudoti klausos aparatus, vėliau kalbą ir žodžius supranta blogiau nei tie, kurie klausos aparatus pradėjo nešioti laiku.

KO VENGTI NEŠIOJANT KLAUSOS APARATUS?

Triukšmo. Triukšmas nuo 85 dB be klausos aparatų jau gali pradėti kenkti klausos ląstelėms. Vadinasi, nešiojant klausos aparatus triukšmo perdavimas yra dar didesnis.

Infekcijos. Ausų landų ir klausos aparatų lietimas nešvariomis rankomis – itin dažna ausies kanalo infekcijos priežastis. Taip pat derėtų vengti nešioti klausos aparatus, kai po dušo ar vonios ausų landose lieka drėgmės.

KAS REKOMENDUOJAMA NEŠIOJANT KLAUSOS APARATUS?

• Nešioti kasdien ir ilgą laiką. Klausos aparatų technologija žmogui leidžia atkurti tuos garsus, kuriuos jis turėtų girdėti turėdamas sveiką klausą, taip pat padeda smegenyse esantiems klausos centrams juos be didelių pastangų apdoroti.
• Naudoti tinkamas priemones. Drėgmės poveikis ir nešvarumai gali sutrumpinti klausos aparatų naudojimo trukmę.
• Bendrauti su jūsų klausos specialistu. Dažni apsilankymai leis greičiau adaptuotis prie klausos aparatų ir padės kilus nesklandumų (užsikimšus vamzdeliui, atsiradus gedimų).