Kepenys – gyvybiškai svarbus organas, todėl natūralu, kad išgirdus apie jų padidėjimą užklumpa nerimas. Kas tai per būklė, kodėl atsiranda ir ko galima tikėtis toliau?

 

Kuo svarbios?Human,Liver,Anatomy,With,Dna,Structure,,3d,Render.,3d,Render

 

Kepenys – didžiausia virškinimo sistemos liauka. Suaugusio žmogaus kepenys vidutiniškai sveria 1,5–1,7 kg, moterų apie 200 g lengvesnės nei vyrų. Jos dalyvauja gyvybiškai svarbiose organizmo funkcijose: būtinos virškinimui, aminorūgščių sintezei, riebalų, vandens ir mineralinių medžiagų apykaitai. Jose gaminama tulžis, kraujo plazmos baltymai, glikogenas, šlapalas, kaupiasi daugelis vitaminų, neutralizuojamos iš žarnyno patekusios nuodingosios medžiagos. Sutrikus kepenų veiklai greitai sutrinka ir bendra organizmo būklė, pastebimai prastėja bendra savijauta.

 

Ne liga, o simptomas

 

Kepenų padidėjimas mediciniškai vadinamas hepatomegalija. Pats savaime nėra liga, o tik požymis, kad organizmas negaluoja. Kepenų padidėjimą gali sukelti daugybė veiksnių. Dauguma jų susiję su rimtomis sveikatos problemomis, todėl šio simptomo ignoruoti nevalia. Kenčiantys nuo hepatomegalijos dažnai pacientai jaučia raumenų skausmus, nepaaiškinamą kūno niežulį, juos vargina gelta, bendras silpnumas, pykinimas. Galimi pilvo skausmai, pilvo išsipūtimas, dingsta apetitas, krinta svoris. Gali tinti kojos ir pėdos, lengvai atsiranda kraujosruvų. Visi šie simptomai rodo, kad svarbu nedelsiant pasirodyti gydytojui.

 

Kodėl padidėja?

 

Hepatomegalijos priežasčių yra daug, jas galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas.

 
Kepenų ligos. Viena dažniausių, susijusių su kepenų padidėjimu, yra nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga (NAKSL). Ja serga 25 % pasaulio gyventojų. Prognozuojama, kad 2025 m. ši liga bus pirmaujanti kepenų transplantacijos priežastis. Lietuvoje NAKSL serga kas penktas gyventojas, bet dauguma to nė neįtaria. Dažniausiai būklė susijusi su nutukimu, atsparumu insulinui, II tipo cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, padidėjusiu cholesteroliu ir arterine hipertenzija. Dažnai vienas pirmųjų NAKSL simptomų – būtent kepenų padidėjimas. Riebalų nusėdimas kepenų ląstelėse sukelia uždegiminį atsaką, dėl kurio patinsta kepenys. Laiku negydant gresia nealkoholinis steatohepatitas, fibrozė ar cirozė.

 

Kita dažna liga – alkoholinė kepenų cirozė. Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia oksidacinį stresą ir acetaldehido kaupimąsi, kurie abu skatina kepenų ląstelių pažeidimą ir hepatomegaliją.

 

Galiausiai būtina paminėti hepatitą. Tai kepenų uždegimas, galintis atsirasti dėl virusinių infekcijų (hepatito B ir C), autoimuninių sutrikimų arba toksinų ir vaistų poveikio. Dėl uždegimo kepenys išsipučia ir padidėja.

 
Stazinis širdies nepakankamumas. Sudėtinga klinikinė būklė, pasireiškianti širdies nepajėgumu tiekti pakankamai kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius. Tai lemia kraujo ir skysčių susikaupimą (stazę) plaučiuose ir kituose audiniuose, įskaitant kepenis, dėl ko jos išsipučia. Tai vadinama stazine hepatomegalija.

 
Vėžys. Hepatomegaliją gali sukelti tiek kepenų, tiek į kepenis metastazuojantis kitų organų vėžys. Deja, kepenys yra dažna metastazių plitimo vieta – tai susiję su tuo, kad per kepenis prateka daug kraujo. Navikai kepenyse dažnai sukelia hepatomegaliją, skatindami angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą) ir vietinį uždegimą.

 

Metaboliniai ir genetiniai sutrikimai. Hepatomegaliją gali sukelti ligos, dėl kurių kepenyse kaupiasi glikogenas. Tai polisacharidas (angliavandenis), kurį žmonių ir gyvūnų organizmai kaip energijos atsargas kaupia raumenyse ir apie 10 % kepenyse. Pacientams, sergantiems glikogeno kaupimosi ligomis (pvz., Girkės liga), dažnai pastebimai padidėja kepenys dėl glikogeno nusėdimo hepatocituose. Kepenyse gali kauptis ir kitos medžiagos, skatinančios jų padidėjimą. Štai sergant genetiniu sutrikimu hemochromatoze, organizmas iš maisto įsisavina pernelyg daug geležies ir jos perteklius nusėda kepenyse, sukeldamas jų padidėjimą, fibrozę, galiausiai cirozę.

 

Infekcinės ligos. Įvairios infekcijos gali išprovokuoti kepenų padidėjimą. Viena reikšmingiausių – infekcinė mononukleozė, kurią sukelia Epšteino-Baro virusas. Imuninis atsakas į infekciją skatina kepenų uždegimą ir patinimą. Apie 50 % mononukleozės atvejų pasireiškia lengva ar vidutinio sunkumo hepatomegalija, kuri paprastai išnyksta, kai infekcija dingsta.
Būtina paminėti ir parazitines infekcijas (pvz., šistosomozė, maliarija). Sergant šistosomoze, parazitas patenka į kepenų kraujagysles, sukeldamas granulomatinį uždegimą ir fibrozę.

 

O kas toliau?

 

Įtariant kepenų padidėjimą atliekamas bendras fizinis sveikatos tyrimas, kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai (echoskopija ar kompiuterinė tomografija), galima biopsija ir kt. Labai svarbu nustatyti ne tik patį kepenų padidėjimo faktą, bet ir rasti to priežastis, nes nuo jų priklauso gydymo galimybės. Jeigu hepatomegaliją sukėlė NAKSL, pirmiausia būtinas gyvenimo būdo keitimas, svorio metimas, mitybos korekcija ir deramas fizinis aktyvumas. Sergant tokiomis ligomis kaip hepatitas ar stazinis širdies nepakankamumas, gali prireikti medikamentinio gydymo. Jis visam gyvenimui skiriamas ir esant genetiniams sutrikimams. Šiuo atveju galima fermentų terapija. Turint cistų ar navikų, dažnai neapsieinama be chirurginės intervencijos. Dėl sunkių kepenų ligų netgi gali prireikti jų persodinimo.

 

Įdomu

 
  • Kepenys – didelis kraujo rezervuaras. Jose gali tilpti apie 20 % viso žmogaus kraujo.
  • PSO duomenimis, nuo lėtinių kepenų ligų pasaulyje kasmet miršta 2 mln. žmonių.
  • Kepenys iš viso atlieka apie 500 skirtingų funkcijų organizme!
  • Tai vienintelis organas, galintis savaime atsinaujinti. Likus vos 25 % kepenų audinio, jos gali visiškai ataugti.
  • Kasdien pagamina apie litrą tulžies, būtinos virškinimui.
  • Kepenys gali gaminti šilumą, todėl padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą.
  • Jų veiklos sutrikimai gali paveikti psichinę sveikatą.
 

Autorius Jūratė Survilė