Senovės egiptiečių išmintis byloja, kad tie, kurie valgo granatų ir lankosi pirtyje, ilgiau džiaugiasi jaunyste. Apie beveik stebuklingą šio vaisiaus poveikį sveikatai rašyta dar 3500 m. pr. Kr. Ne veltui granatas tapo karališkos valdžios, vaisingumo bei gausos simboliu. Šiuolaikiniai mokslininkai taip pat pripažįsta, jog tamsiais, niūriais rudens ir žiemos mėnesiais verta dažniau gardžiuotis granatais.

 

Šiltųjų kraštų brangakmenisOpen,Pomegranates,,And,Pomegranate,Seeds,On,Wooden,Table.

 

Granatmedžiai Lietuvoje neauga, tačiau nuo spalio iki sausio prekybos centruose galima rasti šviežių, sultingų granatų, o jų sultimis mėgautis – visus metus. Šių iki 8 m aukščio užaugančių krūmų ir medžių gimtinė – Iranas, Afganistanas ir Pakistanas. Dabar granatmedžiai auginami Indijoje, Pietryčių Azijoje, Viduržemio jūros šalyse ir net JAV, Kalifornijoje. Jie gali gyvuoti iki 200 metų, o geriausią derlių duoda 15–25 metų. Granatmedžiai žydi ryškiai raudonais žiedais, o jų vaisiai – 5–12 cm skersmens, kieta luobele. Viduje – maždaug 600 sėklelių, apgaubtų sultingu minkštimu. Žinoma daugiau kaip 140 granatmedžių rūšių, tačiau visų jų vaisiai išlaiko tą pačią struktūrą.

 

Granatai vadinami karališkais vaisiais – pasakojama, kad karaliai savo karūnas kūrė pagal vaisiaus viršūnėje esančią „karūnėlę“. Pavadinimas „granatas“ kilo iš lotynų kalbos žodžių pomum granatum – „obuolys su daugybe sėklų“. Senovėje sėklelės vadintos brangakmeniais, o kai kurios kultūros tikėjo, kad Rojaus vaisius buvo ne obuolys, o būtent granatas.

 

Granatai – vieni seniausių pasaulyje vaisių. Senovės egiptiečiai net buvo laidojami su granatais. Vienas didelis sudžiūvęs granatas aptiktas Egipto karalienės Hačepsutos vyriausiojo liokajaus kape. Biblijoje granatas dar vadinamas Visatos vienybės vaisiumi. Judaizme siejamas su Tora, mat tikima, kad granatmedžio vaisiuje yra 613 grūdelių – tiek, kiek yra Toros priesakų. Granatai tris kartus minimi Korane: du kartus kaip Dievo sukurtų gerų daiktų pavyzdžiai, vieną – kaip vaisius, augantis Rojaus sode. Senovėje ir dabar granatas laikomas šventu meilės ir vedybų, ištikimos draugystės, tačiau ir nuodėmės vaisiumi. Sakoma, kad granatą reikia dalintis su mylimu žmogumi. Arabų šalyse iki šiol per vestuves daužomas granatas – kad poros gyvenimas būtų derlingas ir laimingas. O Ispanijos miestas Granada savo pavadinimą gavo būtent nuo šio karališko vaisiaus.

 

Kaip geriausia panaudoti?

 

Gardžiausi granatai būna lapkritį – tuomet visuose regionuose nuimamas geriausios kokybės derlius. Renkantis verta įvertinti spalvą, struktūrą ir svorį: geriausi – ryškiai raudoni, tvirta luobele ir gana sunkūs. Reikėtų vengti pažeistų ar peraugusių vaisių, nes jų sėklos būna apkarusios. Granatai, laikomi vėsioje ir tamsioje vietoje, išsilaiko iki savaitės.

 

Nors granatų skonis patinka daugeliui, ne visi ryžtasi juos lupti. Tai padaryti paprasta: aštriu peiliu įpjaukite vaisių žemiau karūnėlės, nuimkite viršų, o palei baltas plėveles padarykite vertikalias įpjovas. Vaisius lengvai praskils į skilteles, o sėklas bus patogu išimti.

 

Granatų sėklas galima naudoti salotoms, garnyrams, padažams, sriuboms ar desertams. Šie vaisiai ypač populiarūs Viduržemio jūros virtuvėje, ypač tinka prie žuvies, daržovių, sūrių, špinatų, kopūstų, obuolių. Įmaišius į jogurtą ar košę, sėklos suteikia patiekalams gaivumo ir spalvos.

 

Granatų sultis galima spausti rankomis arba sulčiaspaude. Jos puikiai tinka gerti (iki stiklinės per dieną) ar naudoti marinatams bei padažams vietoj acto. Valgomas ne tik sultingas sėklų minkštimas – naudingų medžiagų turi ir žievė bei sėklos, nors jų dideliais kiekiais vartoti nereikėtų. Įprasti kiekiai visiškai saugūs, tad drąsiai mėgaukitės šiuo karališku vaisiumi.

 

Nauda sveikatai

 

Antibakterinis poveikis. Granatai pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis – gali padėti apsisaugoti nuo infekcijų ir burnos ertmės uždegimų, tokių kaip dantenų uždegimas, periodontitas ar protezų stomatitas.

 

Saugo nuo tam tikrų vėžio rūšių. Granatuose yra net 3 kartus daugiau antioksidantų nei žaliojoje arbatoje. Šios medžiagos saugo ląsteles nuo pažeidimų ir nepageidaujamų pokyčių, kurie gali lemti vėžio vystymąsi. Tyrimai rodo, kad granatai gali būti veiksmingi mažinant prostatos, krūties, plaučių ir gaubtinės žarnos vėžio riziką. Ikiklinikiniai tyrimai su gyvūnais taip pat parodė, kad granatų vartojimas gali slopinti plaučių, odos, gaubtinės žarnos ir prostatos navikų augimą. Vis dėlto, norint įvertinti poveikį žmonėms, reikia daugiau mokslinių įrodymų.

 

Pagalba kamuojant vidurių užkietėjimui. Švieži granatai – puikus skaidulų šaltinis. Skaidulos ne tik mažina cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir padeda sureguliuoti virškinimą bei palengvinti vidurių užkietėjimą. Daugiausia jų yra sėklose, kurios stimuliuoja žarnyno veiklą ir spartina maisto judėjimą virškinamuoju traktu.

 

Atitolina širdies ligas. Reguliarus granatų vartojimas gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir taip sumažinti širdies ligų riziką.

 

Nauda esant aukštam kraujospūdžiui. Granatuose esantys antioksidantai gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį. Teigiamas poveikis pastebimas tik reguliariai vartojant, pavyzdžiui, kasdien išgeriant stiklinę šviežiai spaustų granatų sulčių.

 

Pagalba vyrams. Kai kurie tyrimai rodo, kad granatai padeda iš dalies pagerinti erekcijos funkciją. JAV atlikto tyrimo duomenimis, beveik pusė dalyvių, kasdien vartojusių granatus, pastebėjo teigiamų pokyčių. Vis dėlto tai pavieniai tyrimai, todėl išvadas reikėtų vertinti atsargiai.

 

Mažina sąnarių skausmus. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad granatų ekstraktas gali slopinti fermentus, kurie ardo sąnarių audinius sergant osteoartritu. Nors su žmonėmis atliktų tyrimų dar trūksta, šie rezultatai leidžia manyti, kad granatų vartojimas naudingas sąnarių sveikatai, ypač jų sezono metu.

 

Priešgrybelinis poveikis. Granatuose esančios veikliosios medžiagos kovoja su Candida albicans rūšies grybeliu, kuris dažnai sukelia įvairias grybelines infekcijas.

 

Sportuojantiems. Granatai gausūs natūralių nitratų, kurie gerina ištvermę ir kraujotaką fizinio krūvio metu. Tyrimai rodo, kad suvartojus apie 1 g granatų ekstrakto likus 30 min. iki treniruotės, galima atitolinti nuovargį ir pagerinti pratimų efektyvumą.

 

SVARBU: granatus saikingai vartoti turėtų sergantys cukriniu diabetu (ne daugiau kaip 100 g per dieną), visiškai nevartoti turintys dirgliosios žarnos sindromą. Lieknėjantiems mitybos specialistai rekomenduoja granatus valgyti tik su sėklomis ir ne daugiau kaip 200 g per dieną, nes sultyse gana daug kalorijų ir beveik nelieka ląstelienos, todėl jos nesuteikia ilgalaikio sotumo.

 

Maistingumas 100 g

 

Angliavandeniai                          19 g

Baltymai           1,6 g

Riebalai                                       1 g

Skaidulos          4 g

Geležis                                         0,3 mg

Kalcis                                           10 mg

Kalis                                             236 mg

Natris                                           3 mg

Magnis                                         12 mg

Fosforas                                       36 mg

Vitaminas C      10 mg

Vitaminas K      16,4 µg

100 g                                            83 kcal

 

Baklažanai su granatais

 

6 porcijos

100 g 183 kcal

Ruošti 30 min.

 
  • 3 baklažanai
  • Granatas
  • 15 g šviežių petražolių
  • 10 g mėtų
  • Skiltelė česnako
  • Šaukštelis granatų sirupo
  • 4 šaukštai alyvuogių aliejaus kepti
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
 

GAMINIMAS. Du baklažanus supjaustyti plonomis riekelėmis, likusį smulkiais kubeliais. Baklažanų riekeles sausai apkepti iš abiejų pusių, kol šiek tiek suminkštės ir taps lengviau jas suvynioti. Kitoje keptuvėje įkaitinti aliejų, apkepinti susmulkintą česnaką ir baklažanų kubelius. Pagardinti druska, pipirais ir granatų sirupu. Baklažanų kubeliams suminkštėjus, sudėti granato sėklas, susmulkintas petražoles, mėtas. Viską gerai išmaišyti. Ant apkeptų baklažano juostelių dėti po šaukštelį įdaro ir susukti. Užkandį galima patiekti karštą arba šaltą, apibarsčius granatų sėklomis, kapotomis žolelėmis.

 

Georgian,National,Eggplant,Appetizer,Rolls,Staffed,With,Walnut,Filling,And

 

Keptų žiedinių ir lapinių kopūstų salotos su granatais

 

2 porcijos

100 g 169 kcal

Ruošti 25 min.

 
  • Žiedinis kopūstas
  • 150 g lapinių kopūstų
  • Granatas
  • 100 g konservuotų avinžirnių
  • 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 2 šaukšteliai sezamų pastos
  • 2 šaukštai granatų sulčių
  • 2 šaukštai citrinų sulčių
  • 4 šaukštai lydyto sviesto
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
 

GAMINIMAS. Žiedinį kopūstą nuvalyti ir virti sūdytame vandenyje 10–12 min. Atvėsusį supjaustyti gabalėliais, apšlakstyti aliejumi, sezamų pasta, pagardinti druska ir pipirais. Išmaišyti ir kepinti lydytame svieste, kol dailiai apskrus. Lapinius kopūstus nuplauti, pašalinti kietąją dalį, o minkštesnius lapus susmulkinti juostelėmis. Virti sūdytame vandenyje apie 5 min. Tuomet sudėti į šaltą vandenį, palaikyti apie minutę ir nusausinti. Avinžirnius nusunkti ir perplauti tekančiu vandeniu. Išlukštenti granato sėklas. Visus salotų ingredientus sudėti į dubenį, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, citrinų ir granatų sultimis, pagardinti druska, pipirais ir gerai išmaityti.

 

Roasted,Cauliflower,And,Roasted,Chickpeas,Salad,,With,Pomegranate,,Kale,,With

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė