Ar prancūziškas manikiūras iš tikrųjų yra prancūziškas? Greičiausiai jis atsirado visai ne Prancūzijoje, o Holivude. 1970 metais tokį lakavimo būdą, kai nagų galiukai nudažomi baltai, o likusi plokštelės dalis – kūno spalvos laku, išrado ir ekrano žvaigždėms pasiūlė Džefas Pinkas (angl. Jeff Pink). Universalų manikiūrą žymios visuomenės ponios labai greitai pamėgo, nes jis tiko prie bet kokios aprangos. Tai buvo labai svarbu aktorėms ir dainininkėms, kurioms per dieną gali tekti persirengti šimtus kartų. Manikiūras buvo pavadintas prancūzišku, nes šis žodis nuo senų laikų asocijuojasi su geru stiliumi ir prabanga. Tačiau su Dž. Pinku sutinka ne visi – yra nemažai manančių, kad prancūziškas manikiūras iš tiesų atsirado Prancūzijoje, kur jį madingos moterys pamėgo jau 1930-aisiais. Kaip yra iš tikrųjų, telieka tik spėlioti. Kad ir kaip būtų, prancūziškas manikiūras iki šiol liko elegantiško stiliaus atributu, kurį savo vestuvių dieną pasirinko net stilingoji Kembridžo hercogienė Katerina Midlton (angl. Catherine Middleton).

 

prancziškas manikiūras

Daugelis dailiosios lyties atstovių, norėdamos nepriekaištingo prancūziško manikiūro, lankosi pas šio amato meistrus. Tačiau, jeigu yra laiko, noro ir kantrybės, tokį galima pabandyti pasidaryti ir namų sąlygomis. Klasikinis prancūziškas manikiūras – tai toks, kai nagai paliekami vidutinio ilgio (3 – 4 mm ilgesni už pirštą), ovalūs, be aštrių kampų. Prancūzišką manikiūrą galima daryti dviems būdais.

 

Pirmasis būdas – tai nulakuoti baltai nagų kraštelius, naudojantis specialiu trafaretu.

 

Antras būdas dar paprastesnis – reikia išbalinti vidinę nagų kraštelių pusę specialiu pieštuku. Paskui visus nagus nulakuoti skaidriu laku. Atrodo, kad paprasčiau nebūna, bet iš tiesų – tai vienas sudėtingiausių manikiūro tipų.

 

Detali instrukcija, kaip pasidaryti prancūzišką manikiūrą:

 

Iš pradžių paruošti nagų plokšteles lakavimui. Nagų krašteliai turi būti vienodo ilgio ir formos. Nagus nukirpti tiesiai ir užapvalinti kampus. Nagų lakas ilgiau išliks, jei prieš lakavimą nagai bus nuvalyti vatos gabalėliu, suvilgytu nagų lako valikliu.

 

Svarbu, kad atliekant manikiūrą rankos būtų visiškai sausos, nebūtų kremo likučių. Dėl kremo gali ne tik nesilaikyti nagų lakas, bet ir bus sunku tvirtai laikyti rankas, kad nedrebėtų lakuojant. Iš pradžių ant nagų tepti bespalvį nagų lako pagrindą, kuris išlygins nago paviršių ir paruoš tolesniems lakavimo etapams.

 

Tada uždengti nagus ir palikti tik išsikišusių nagų baltąją dalį. Jeigu nagai dirbtiniai – naudoti nagų trafaretus. Atsargiais, bet greitais judesiais nulakuoti baltai.

 

Palaukti, kol nagų krašteliai visiškai išdžius. Atsiminti, kad baltas nagų lakas gali džiūti ilgiau nei kitoks. Tada lakuoti likusių nagų plokštelių dalį. Nagų lako atspalvis turėtų kuo mažiau skirtis nei natūralios odos spalvos, todėl prieš lakuojant nagus verta palyginti odos ir nagų lako spalvą.

 

Jeigu reikia, lakuoti antrą sluoksnį. Kai išdžius (maždaug po 7 – 10 minučių), nulakuoti viršutinį sluoksnį specialia priemone, kuri apsaugos manikiūrą nuo pažeidimų ir suteiks blizgesio.

 

Paskutinis etapas – greitas nagų lako džiovinimas. Kai kurios priemonės, pagreitinančios nagų lako džiovinimą, gadina pagrindinio lako sluoksnį. Todėl geriau tokias priemones ne tepti, o užlašinti ant nagų su pipete.

 

Įdomūs faktai

 

  • Aukščiausio socialinio sluoksnio senovės egiptiečiai tamsiomis spalvomis lakuodavo nagus.
  • Senovės Kinijoje, Mingų dinastijos laikais, nagų lakas būdavo gaminamas iš bičių vaško, kiaušinių baltymų, augalinės kilmės dažų ir kitų neįprastų medžiagų.
  • Šiuolaikiniai nagų laikai pradėti gaminti nuo 1920 metų. Šis lakas iš tikrųjų šiek tiek pakeisti automobilių dažai. Sukurti natūraliai atrodantį laką buvo labai sudėtingas procesas.
  • Nagų lako valiklio galiojimo laiko neribojamas. Tai reiškia, kad jį galima naudoti tiek, kiek norisi.
  • Neatidaryto nagų lako galiojimas – vieni metai. Tačiau sunaudoti tiek, kiek jo yra buteliuke per šį laiką, praktiškai neįmanoma.
  • Nagų negalima lakuoti nuolatos. Dažnai lakuojami nagai išsausėja, pradeda skilinėti, tampa trapūs ir imlesni infekcijoms.