Sapnai – viena didžiųjų žmonijos civilizacijos žemėlapyje nepažymėtų teritorijų. Jau tūkstantmečius bandoma paaiškinti, kodėl smegenys miegant sukuria neįtikėtinų vaizdų. Netgi šiandieniai mokslininkai bando suprasti, kas nutinka, kai sapnuojama, ir kaip tai veikia patį sapnuojantįjį. Labiausiai stebina tai, kad siurrealistiniai vaizdai kartais išties atrodo lyg tikri. Kada ir kaip visa tai persipina?

 

sapnai

Vienatvės įtaka

 

Visi sapnuoja, tačiau tikrai nevienodai. Būtent tai 2001 m. nustatė neurologas Patrickas McNamara. Mokslininkas buvo įsitikinęs, kad sapnams didelę įtaką daro socialiniai ryšiai. Todėl nusprendė patikrinti savo teoriją atlikdamas eksperimentą. Jame sutiko dalyvauti 300 studentų. Visi jie suskirstyti į dvi grupes pagal socialinio ryšio tvirtumą, t. y. savanorių klausta, kaip jie jaučiasi palaikydami santykius su kitais žmonėmis – užtikrintai ar nesaugiai. Neurologas, išanalizavęs tyrimus, galėjo patvirtinti savo hipotezę. Tie studentai, kurie kalbėdami apie socialinius ryšius nurodė esantys nesaugūs, kiekvieną naktį sapnuodavo kur kas daugiau ir išsamiau nei tie, kurie buvo ramūs ir užtikrinti. Tyrėjų teigimu, pirmųjų studentų sapnus galima vertinti kaip liguistus ir itin intensyvius. Panašu, kad priekinė smegenų žievės dalis, atsakinga už socialinius ryšius ir REM, padeda per sapnus kompensuoti žmonių vienatvę ir socialinių ryšių neužtikrintumą realybėje.

 

Vaizdo žaidimai ir sąmoningasis sapnavimas

 

Sąmoningasis sapnavimas – tai gebėjimas sapnuojant suvokti, kad sapnuojama, ir kartu nepabusti. Tai suteikia neįtikėtinų galimybių sapne daryti tai, ko tik užsimanoma: skristi, keliauti, plaukti ir pan. Nenuostabu, kad apie šį fenomeną daugelis svajoja ir jį siekia įgyvendinti. Ne be reikalo išleista ir begalė knygų, kuriose aprašomi patarimai, kaip išmokti sapnuoti sąmoningai. Pasirodo, pernelyg gilintis į tai galbūt nė neverta. Grant MacEwan universiteto specialistai tikina, kad geriausia sąmoningojo sapnavimo praktika – vaizdo žaidimai. Nustatyta, kad aplinkos kontrolės ir erdvės suvokimas žaidžiant vaizdo žaidimą sutampa su tuo, kaip suvokiamas sapnų pasaulis. Taigi kompiuterinių žaidimų maniakai kur kas lengviau geba kontroliuoti sapnus. Be to, nustatyta, kad tokie asmenys rečiau sapnuoja košmarus. Mat siaubą sapne suvokia ne kaip grėsmę, nuo kurios reikia bėgti, o kaip iššūkį, kurį reikia įveikti.

 

Įminta paslaptis?

 

Į klausimą, kodėl žmonės sapnuoja, bandoma atsakyti jau daug tūkstantmečių. Visgi manoma, kad tai galiausiai pavyko padaryti Masačusetso technikos instituto specialistams, atlikus eksperimentus su žiurkėmis. Mokslininkai prijungę specialius aparatus kurį laiką treniravo graužikes bėgioti aplink apskritimą. Vėliau tais pačiais prietaisais stebėta jų smegenų veikla miegant. Paaiškėjo, kad žiurkėms treniruojantis ir miegant, per REM fazę smegenyse suaktyvėja tų pačių neuronų grupės. Taigi mokslininkai padarė išvadą, kad miegant, tiksliau sapnuojant, smegenyse atkartojami realūs įvykiai, padedantys įtvirtinti gautą patirtį ir informaciją. Manoma, kad dėl to geriausia naujų dalykų mokytis prieš užmiegant.

 

Atminties praradimas = jokių sapnų?

 

Jeigu tai būtų tiesa ir sapnai neva pasitelkiami tik siekiant įprasminti, įsiminti per dieną gautą patirtį, tai žmonės, praradę atmintį arba sergantys amnezija, ko gero, išvis nesapnuotų. Tačiau yra šiek tiek kitaip. Tokie žmonės sapnuoja, ir tai tik dar kartą patvirtina, koks įstabus yra sapnų pasaulis ir kaip stipriai susijęs su realybe.

 

Atmintį praradę žmonės sapnuoja, bet dažniausiai patys nesupranta, ką ir kodėl. Paslaptis ta, kad atmintis būna net kelių rūšių. Paprastai amnezija pažeidžia deklaratyvios ar epizodinės atminties klodus. Todėl žmogus, pavyzdžiui, negali susieti, kada ir kur sužinojo tam tikrą faktą. Atliktas eksperimentas, kai atmintį praradusiems asmenims liepta žaisti paprastą žaidimą tetrį. Paaiškėjo, kad naktį jie sapnavo krintančius ir besisukančius blokelius. Tyrimo dalyviai negalėjo paaiškinti, su kuo ir kaip tai susiję. Tai dar kartą patvirtina, kad sapnai atkartoja realius įspūdžius. Ir net keisčiausios detalės juose gali būti sumišusios su realybės nuotrupos.

 

Sapnai – suskirstymo procesas

 

Tyrimas, kuriame dalyvavo sergantieji amnezija, paskatino mokslininkus šiam reiškiniui skirti dar daugiau dėmesio. Akivaizdu, kad smegenyse slypi patirtys, atsiminimai netgi tais atvejais, kai neįmanoma sąmoningai jų susieti su atitinkamu kontekstu. Tačiau kodėl tada smegenys atkuria tuos prisiminimus vaizdais per sapnus? Pavyzdžiui, kaip paaiškinti nakties reginį, kai žmogus sapnuoja esąs kavinėje, kurioje sėdi su mokyklos laikų treneriu, lyg to būtų negana, padavėjas yra šuo, o sofos – iš želės. Tokie keisti sapnai ne juokais gali sutrikdyti. Visgi mokslininkai teigia juos galintys paaiškinti. Spėjama, kad taip smegenys suskirsto patirtis ir prisiminimus. Pavyzdžiui, minėtu atveju sapne smegenys bando atrasti ryšių tarp vaikystės trenerio ir šuns. Kartais tam tikri ryšiai atsiranda, o retkarčiais ne. Atliktas atskiras tokių neįprastų sapnų tyrimas nustatė padidėjusį aktyvumą smegenų migdolinėje srityje. Ji formuoja atmintį, tad gali būti, kad kuo sapnai keistesni, tuo smegenys aktyviau ieško ryšių tarp skirtingų žmogaus patirčių ir atsiminimų.

 

Gilus pasaulis

 

Pasirodo, žmonės sapnuoja ne tik per REM fazę. Sapnai gali aplankyti per bet kurią miego fazę, nors pripažįstama, kad REM metu jie yra ryškiausi. Vidutiniškai REM fazė miegant kartojasi kas 90 min. Be to, sapnai gali aplankyti bet kuriuo metu, todėl suskaičiuoti, kiek iš tiesų sapnuojama per naktį, gana sunku. Mokslininkai teigia, kad išties daug. Tačiau kodėl daugelis sapnų visiškai neprisimenami? Atsakymas paprastas – nes jie nuobodūs. Dauguma sapnų atkartoja tai, ką žmogus paprastai daro per dieną. Pavyzdžiui, galima sapnuoti net drabužių lyginimą ir kt. buities darbus. Ar verta juos atsiminti? Ko gero, ne. Visgi nuostabą kelia tai, kad žmogus, pažadintas sapnuojantis paprasčiausią sapną, vos pramerkęs akis regėtam nakties vaizdiniui suteikia mistiškumo ir suvokia, kaip toli nuo realybės buvo nutolęs. Kur kas lengviau įsidėmėti ir keistus, neįprastus sapnus, kuriuose persipina visiškai nederančios detalės. Mokslininkai tokį reiškinį aiškina paprastai. Reikia tik įsivaizduoti, kad einant gatve prabėga nuogas žmogus. Greičiausiai būtent pastarasis ir jo veidas įstrigs atmintyje, o ne šimto kitų, taip pat ėjusių gatve. Juk kur kas lengviau įsidėmėti tai, kas šokiruoja.

 

Kvapų poveikis

 

Ne paslaptis, kad sapno turinį gali papildyti ir išoriniai dirgikliai, pavyzdžiui, šviesa, kvapas arba žadintuvo garsas. Tam tikri dirgikliai daro didžiulę įtaką sapnų kokybei, tarkime, malonų ir jaukų reginį paverčia košmaru arba atvirkščiai. Pavyzdžiui, tam tikri kvapai gali paveikti sapnavimo objektą. Norėdami tuo įsitikinti mokslininkai atliko tyrimą. Į miegančių savanorių nosis buvo įkišti specialūs vamzdeliai. Per juos vieniems dalyviams skleistas supuvusių kiaušinių kvapas, kitiems – rožių, kontrolinei grupei – joks. Vėliau savanoriai buvo pažadinti. Kiekvieno jų teirautasi, ką sapnavo ir kaip miegojo. Paaiškėjo, kad vos tik pradėjus skleisti atitinkamą kvapą, iškart pasikeitė sapnų emocinis atspalvis. Pavyzdžiui, vienas dalyvis, kuriam teko uostyti supuvusių kiaušinių, teigė, kad sapnavo kinietę. Tačiau vienu metu sapne ji staiga jam pasidarė nemaloni, sapnuojantysis pradėjo viskuo šlykštėtis ir pats nesuprato, kodėl. Taigi akivaizdu, kad sapnų pasaulis gali būti gerokai persmelktas realybės.