Virškinimo sistema – viena jautriausių organizmo dalių, greitai reaguojanti į bet kokius pokyčius. Ilgiau užsitęsęs ar nuolat pasikartojantis diskomfortas nėra atsitiktinis. Tai signalas, kad kūnui kažkas netinka, o atsainus „praeis savaime“ ne visada saugus pasirinkimas. Kaip atskirti nekaltą virškinimo sutrikimą nuo požymio, jog metas sunerimti ir ieškoti priežasties?

 

Dažniausiai ignoruojami sutrikimaiWoman,Lying,On,Sofa,Looking,Sick,In,The,Living,Room.

 

Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar trumpalaikiai spazmai dažnai laikomi smulkmenomis. „Kažką ne taip suvalgiau“, „per greitai pavalgiau“, „tiesiog jautresnis skrandis“ – tokie paaiškinimai skamba pažįstamai ir dažniausiai nuramina. Tačiau jei šie pojūčiai kartojasi beveik kasdien, jie nebėra vien atsitiktinė reakcija į maistą.

 

Rėmuo ir deginimo jausmas stemplėje taip pat nuvertinami. Išgėrus vaistą simptomai trumpam sumažėja, tačiau pati problema lieka neišspręsta. Ilgainiui dažnas rėmuo gali tapti lėtinis ir rodyti rimtesnius virškinimo trakto sutrikimus.

 

Ne mažiau įprasti ir tuštinimosi pokyčiai: vidurių užkietėjimas ar, priešingai, viduriavimas. Kadangi šie simptomai neretai priskiriami stresui ar mitybai, žmonės prie jų pripranta. Vis dėlto ilgalaikiai tuštinimosi sutrikimai nėra norma, net jei kartais pasitaiko visiems.

 

Fraze „visi taip jaučiasi“ bandome save nuraminti, tačiau kiekvieno organizmas skirtingas. Tai, kas vienam laikinas nepatogumas, kitam gali būti pirmasis ženklas, kad virškinimo sistema veikia ne taip, kaip turėtų. Ignoruojami simptomai linkę ne išnykti, o tyliai stiprėti.

 

Kada normalu?

 

Ne visi virškinimo sutrikimai reiškia ligą. Kartais organizmas tiesiog reaguoja į akivaizdžius dirgiklius – persivalgymą, riebesnį ar neįprastą maistą, valgymą skubant. Tokiais atvejais pilvo sunkumas, pūtimas ar trumpalaikis rėmuo paprastai praeina per kelias valandas ar dieną ir nepasikartoja nuolat.

 

Virškinimo sistema itin jautriai reaguoja į stresą. Įtemptos situacijos gali sulėtinti ar, priešingai, pagreitinti žarnyno veiklą, sukelti spazmus, pykinimą ar tuštinimosi pokyčius. Jei simptomai aiškiai sutampa su stresiniais periodais ir sumažėja nusiraminus, tai laikoma funkcine, o ne organine problema.

 

Vertinant virškinimo sutrikimus, svarbiau ne tai, kiek stiprus vienas epizodas, o kaip dažnai kartojasi. Net ir intensyvus, bet pavienis diskomfortas dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau silpnesni, bet nuolat pasikartojantys simptomai reikšmingesni už vienkartinį stiprų negalavimą. Būtent epizodiškumas padeda atskirti natūralią organizmo reakciją nuo signalo, kad virškinimo sistema nesusitvarko pati.

 

Įspėjamieji signalai, į kuriuos būtina atsižvelgti

 

Vienas svarbiausių požymių, kad virškinimo diskomfortas nebėra nekaltas, – jo trukmė. Jei pilvo skausmas, pūtimas, rėmuo ar tuštinimosi sutrikimai tęsiasi savaitėmis ar net mėnesiais, tai jau nėra laikinas organizmo atsakas. Dar daugiau dėmesio verta skirti situacijoms, kai simptomai ne tik nepraeina, bet ir palaipsniui stiprėja ar ima kartotis vis dažniau.

 

Ypatingas signalas – naktiniai simptomai. Virškinimo sutrikimai, kurie pažadina iš miego ar trukdo užmigti, dažnai rodo gilesnę problemą nei paprastas mitybos disbalansas. Naktį organizmas ilsisi, todėl skausmas ar diskomfortas šiuo metu neturi būti norma.

 

Skausmas, kuris pradeda riboti kasdienybę, nėra tik ištveriamas nepatogumas. Jei dėl pilvo skausmo ar nemalonių pojūčių tenka atsisakyti maisto, keisti dienotvarkę, vengti kelionių ar socialinių situacijų, kūnas aiškiai signalizuoja, kad jam reikia dėmesio.

 

Ne mažiau svarbūs staigūs pokyčiai be akivaizdžios priežasties. Jei mityba, gyvenimo ritmas ar streso lygis nepasikeitė, tačiau virškinimo pojūčiai tapo kitokie nei įprastai, tai ženklas, kad problema nėra atsitiktinė. Tokiu atveju palaukti, kol praeis, ne pati geriausia strategija.

 

Rimtesnės problemos

 

Kai kurie virškinimo sistemos simptomai laikomi vadinamaisiais raudonaisiais signalais, kurių nereikėtų aiškinti vien mityba ar stresu. Vienas jų – kraujas išmatose. Nors kartais gali būti susijęs su nepavojingomis priežastimis, pavyzdžiui, hemorojumi, tai niekada nėra simptomas, kurį derėtų ignoruoti ar palikti stebėjimui.

 

Neaiškus neplanuotas svorio kritimas taip pat turėtų kelti klausimų. Jei svoris mažėja be sąmoningų pastangų, nekeičiant mitybos ar fizinio aktyvumo, tai gali reikšti, kad organizmas neįsisavina maistinių medžiagų taip, kaip turėtų, arba vyksta kiti procesai, kuriuos reikia išsamiau ištirti.

 

Nuolatinis nuovargis ir silpnumas siejami su įtampa ar pervargimu, tačiau kartu su virškinimo sutrikimais jie gali rodyti lėtinį uždegimą, maistinių medžiagų trūkumą ar kitas problemas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei nuovargis nepraeina net pailsėjus.

 

Dar vienas reikšmingas simptomas – rijimo sutrikimai ar nuolatinis pykinimas. Jei maistas ima strigti, ryti nemalonu ar pykinimas kartojasi be aiškios priežasties, tai nėra normalus reiškinys. Tokiais atvejais delsimas gali tik atitolinti diagnozę ir reikalingą pagalbą.

 

Rizika didėja su amžiumi

 

Virškinimo sistemos simptomai skirtingais gyvenimo etapais vertinami nevienodai. Jaunesniame amžiuje daugelis sutrikimų dažniau būna funkciniai – susiję su stresu, mitybos ypatumais ar laikinu organizmo disbalansu. Tačiau po 40–50 m. net ir tie patys simptomai įgauna kitą reikšmę ir reikalauja didesnio dėmesio.

 

Su amžiumi didėja lėtinių virškinimo sistemos ligų rizika, pasireiškia uždegiminiai procesai, keičiasi gleivinių būklė, sulėtėja organizmo atsigavimas. Tai nereiškia, kad kiekvienas diskomfortas yra rimtos ligos požymis, tačiau jis jau nebėra toks nekaltas kaip anksčiau.

 

Dažna klaida – remtis praeities patirtimi: jei anksčiau panašūs pojūčiai praeidavo savaime, tikimasi to paties ir dabar. Vis dėlto frazė „anksčiau nebuvo“ nėra saugumo garantas. Organizmas keičiasi, o vėlesniame amžiuje atsiradusius simptomus reikia ištirti išsamiau, net jei atrodo nestiprūs ar pažįstami.

 

Autorė Jūratė Survilė