Ką projekto „Tamsoje“ vedėja, neregė Irma norėtų pamatyti labiausiai, jei turėtų tokią galimybę?

Ar esate pabudęs ryte ir susinervinęs dėl to, kad jus iš lovos išvertė per daug šviečianti saulė? Ar tik ne vakar buvo ta diena, kai išrausėte visą spintą ir prie veidrodžio praleidote valandą laiko, niurzgėdami, kad neturite ką rengtis? Ar tikrai kiekvieną dieną džiaugiatės matydami savo vaikus ir mylimą žmogų šalia? Dažnas gyvename savo įprastus gyvenimus ir nė nesusimąstome, kaip pasikeistų pasaulis, jei mes nieko nematytume.

Šią šeštadienio pavakarę 17.30 val. LNK laidoje „Bus visko“ rodys interviu su trimis ypatingomis moterimis  – projekto „Tamsoje” dalyvėmis, nusprendusiomis net dešimčiai savaičių užsidaryti visiškoje tamsoje bei atrasti kitokį gyvenimą ir naujus pojūčius.

Viena iš projekto dalyvių, beveik regėjimą praradusi Galina atvirauja: tuomet, kai iš jos gyvenimo ėmė trauktis regėjimo dovana, sustiprėjo moters intuicija ir ėmė lankyti pranašiški sapnai. Vienas jų pranešė apie tėčio mirtį. „Buvo mėnuo iki mano tėčio mirties. Tėtis buvo žydas, o aš pamačiau į tėčio panašų veidą, su juoda skrybėle, su peisais, ir telepatiškai, net nežinau, kokia kalba, tačiau išgirdau sąvoką „mirtis”, – sako Galina.

Netekus regėjimo ar klausos, sustiprėja kiti jutiminiai pojūčiai. Kaip atrodo tikrasis gyvenimas be šviesos? Apie tai laidoje pasakos ir būsima projekto vedėja, neregė Irma Jokštytė, kuri drauge su Giedriumi Masalskiu padės projekto dalyviams patirti tai, kas atrodė neįmanoma.

Moteris atvirai papasakos, su kokiais sunkumais susiduria nieko nematydama: „80 procentų informacijos pasiekia garsais. Ir tai kartais labai vargina. Jei žiūri filmą, audio subtitrai viską nupasakoja :  jis pakėlė ranką, jis uždegė šviesą. Tas pats vyksta teatre, kai kiekvienas veiksmas komentuojamas. Kartais tų garsų būna tiek daug, kad viskas susimaišo. Kartą ėjau gatve ir įsijungė signalizacija. Pasimečiau erdvėje ir nieko nebesupratau. Be galo išsigandau. Jaučiausi taip, lyg matantysis jaustųsi jam į akis atsukus prožektorių ir liepus į jį žiūrėti”, – prisipažins Irma.

Moteris atvirai papasakos ir apie žmonių reakcijas. Pamatę neregį, dažnas puola jam siūlyti pagalbą, šiam atsisakius – vis tiek komentuoja iš tolo kiekvieną žingsnį ir įspėja dėl kiekvieno medžio ar laiptelio, neleisdami tiesiog mėgautis pasivaikščiojimu. Moteris bus atvira – dažnai stebina ir matančiųjų požiūris į neregius. Mat pasakius, kad studijuoji ar dirbi, šie ima tave vadinti šaunuole. Nors matymas ir noras turėti žinių niekuo nesusijęs.

Būsima laidos vedėja papasakos ir apie savo traumas, kurias turėjo norėdama gyventi taip, kaip visi, bei prisipažįsta, kad net ir nematydama, ji važinėja riedučiais. „Važinėdama dviračiu ar riedučiais esu nuvažiavusi nuo tako ir nudardėjusi nuo laiptelių, eidama esu įkritusi į duobę, o vaidindama teatre, kuris nuolatos keliaudavo, todėl scena kas kart buvo vis kitokia, ne kartą esu išbėgusi, neapskaičiavusi ir nuvirtusi nuo scenos ”.

Ką neregė Irma norėtų pamatyti labiausiai, jei turėtų tokią galimybę? „Pasaulį, nes labai mėgstu keliauti“, 0 sako Irma. O gal mamą ir tėtį? „Bet meilė nuo to jiems nepasikeistų“, – šypsosi Irma.

Kodėl kita būsimo projekto dalyvė, „Misis Lietuva 2011“ konkurso vicemis titulo laimėtoja Audronė projekto metu norėtų pamiršti savo vyro veidą? Ir kaip dalyvė Galina, atostogaudama Turkijoje, vos neliko miegoti viena gatvėje, nes nerado kelio namo. Jau šį šeštadienį 17:30 per LNK.