Labiau patinka katės ar šunys? Arbata ar kava? Karšta vasara ar vėsus ruduo? Mokslininkų teigimu, atsakymai į šiuos klausimus gali daug pasakyti apie jūsų asmenybę.

 

Kavos fanatikai mėgsta džiazą??????????

 

Esate kūrybiškas introvertas, gyvenantis vyturio režimu? Greičiausiai mėgstate gerti kavą. 2019 m. JAV tyrėjai atliko įdomią 2000 amerikiečių apklausą. Ji atskleidė, kokios asmenybės labiau mėgsta kavą, o kurios – arbatą. Paaiškėjo, kad arbatos gerbėjai labiau linkę būti ekstravertiškomis kompanijos sielomis. Taip pat mėgsta nuotykius, tikri pelėdos, tad į lovą gulasi gerokai po vidurnakčio. Arbatos gėrėjai – perfekcionistai, myli kates ir mėgsta klasikinę, kantri, popmuziką, repą. Sykiu apklausti arbatos mėgėjai dažniau linkę turėti antrąją pusę. Kavos fanatikai labiau myli šunis nei kates, mielai klausosi roko bei džiazo. Jie turi daugiau artimų draugų, bet dažniau linkę būti vieniši (neturėti gyvenimo partnerio). Ekstravertai arbatos mėgėjai daugiau bendrauja su aplinkiniais, bet turi mažiau artimų draugų. Mokslininkai netgi išsiaiškino mėgstamiausius kavos ir arbatos gerbėjų televizijos serialus. Kavomanai labiau mėgo serialus „Vaikštantys numirėliai“, „Draugai“ ir „Didžiojo sprogimo teorija“. Arbatos mėgėjus labiau žavėjo „Biuras“ ir „Grey anatomija“.

 

35 % arbatos gerbėjų prisipažino šiuo gėrimu besimėgaujantys su daug cukraus. O kavos gėrėjai ją saldino rečiau. Taip pat paaiškėjo, kad vidutinis kavos gėrėjas tipiškai per dieną išgeria 3,4 kavos puodelio. O arbatos gėrėjai per parą suvartoja apie 2,7 puodelio mėgstamo gėrimo. Pasak mokslininkų, reguliariai vartojant daug kofeino, jis neigiamai paveikia miego ciklą. Todėl kavos gerbėjai naktį kietai neįminga. Greičiausiai todėl jiems lengviau ryte atsibusti ir palaikyti žvalų ritmą. Visgi toks miegas nėra sveikas.

 

Mokslininkų teigimu, potraukis prie arbatos ar kavos gali slypėti genuose. Pasak jų, nuo to, kaip jaučiame skonį, priklausys, kurį gėrimą mėgsime. 2018 m. Jungtinės Karalystės mokslininkai ištyrė daugiau nei 400 000 suaugusių vyrų ir moterų. Tirtas dalyvių polinkis į arbatą ar kavą ir jų genetika. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie jautrūs kavos rūgštumui ir karčiam skoniui, labiau ją mėgsta. Neturintys tokio jautrumo kavą renkasi rečiau.

 

Kačių mylėtojai – intelektualesni  

 

Tarp kačių ir šunų mylėtojų jau seniai verda tam tikra kova. Pasirodo, augintinio pasirinkimas iš tikrųjų gali atskleisti savitus asmenybės bruožus. 2010 m. atliktas tyrimas parodė, kad šunų augintojai yra ekstravertiški, mėgsta dažniau bendrauti su aplinkiniais. Galbūt dėl šios priežasties jie ir renkasi auginti šunis. Juk šiuos gyvūnus kasdien reikia vedžioti, tad šeimininkas natūraliai priverstas išeiti iš namų. Kačių mylėtojai labiau vertina ramiai namie leidžiamą laiką su knyga rankoje. Studija taip pat parodė, kad dievinantys kates dažniau gyvena butuose vieni. O šunų šeimininkai dažniau turi šeimą ir gyvena privačiame name su kiemu. Nieko keisto – šuniui reikia daugiau vietos nei katei.

 

Pasak mokslininkų, nors kačių gerbėjai vienišesni, jie pasižymi aukštesniu intelektu. Murklių mylėtojai yra kūrybiškesni, turi lakią fantaziją. Būdingas laisvesnis, liberalesnis mąstymas. Kačių mylėtojai nėra tokie užsispyrę kaip šunų augintojai. Todėl jie gali lengvai keisti savo nuomonę, jei tik išgirsta pagrįstus oponento argumentus. Mokslininkai šią kačių augintojų savybę sieja su tuo, kad jų mylimi augintiniai yra labiau nepriklausomi. Katės vaikšto ten, kur nori, ir nepaklūsta šeimininkams taip, kaip šunys. Tad kačių augintojai išmoksta būti lankstesni, įgauna laisvesnį požiūrį.

 

Studijos atskleidė ir dar vieną įdomų faktą. Nors šunų mylėtojai dažnai myli ir kates, murklių gerbėjams šunys nelabai patinka. Tyrėjai klausė dalyvių: jei turėtų tinkamas sąlygas, ar priimtų kačiuką / šuniuką? 68 % kačių augintojų atsakė, kad šuniuko nepriimtų. O 70 % šunų mylėtojų sakė, kad mielai priimtų kačiuką. Tyrėjų teigimu, kačių mylėtojai yra didesni introvertai, todėl energingas, visur lakstantis šuniukas gali pernelyg erzinti ir trikdyti ramybę. Ekstravertams šunų augintojams kačiukas visai netrukdys.

 

Vasara ar žiema?  

 

Jei rinktumėtės atostogų kryptį, vyktumėte į atšiaurią Islandiją ar saulėtą Ispaniją? Mokslininkų teigimu, atsakymas gali nemažai atskleisti. 2018 m. JAV tyrėjai atliko apklausą. Jos metu dalyviai turėjo atsakyti į klausimus apie savo asmenybę ir mėgstamas atostogų kryptis. Paaiškėjo, kad labiau vertinantys šiltą klimatą pasižymi kitokiomis savybėmis nei šaltesnio oro gerbėjai. Tyrimas parodė, kad kates mylintys introvertai labiau mėgsta vėsesnį orą. Taip pat patinka leisti laiką viduje ir klausytis klasikinės muzikos, džiazo, metalo. Šaltesnio oro mėgėjai, pasak tyrėjų, yra drovesni, tylesni, uždaresni, tačiau sykiu sarkastiški.

 

Saulėtą orą dievinantys žmonės linkę į ekstravertiškumą. Pasitiki savimi ir mėgsta bendrauti su aplinkiniais. Labiau myli šunis nei kates, klausosi popmuzikos ir hiphopo. Ruošiantis atostogauti patinka drauge pasiimti šeimą ar didelį būrį bičiulių. Tyleniams, mėgstantiems vėsesnį orą, priimtiniau atostogauti su vienu draugu ar gyvenimo partneriu.

 

2017 m. JAV tyrėjų atliktas tyrimas taip pat parodė įdomių rezultatų. Mokslininkai nustatė, kad klimatas, kuriame užaugome, turi įtakos asmenybei. Kitaip sakant, jeigu augote šaltesnio klimato zonoje, greičiausiai esate mažiau draugiškas ir labiau introvertiškas nei pietiečiai. Šiaurės kraštų žmonės yra labiau užsispyrę, mažiau linkę leistis į kompromisus, uždaresni, dažniau jaučia nerimą. Pietuose užaugę žmonės yra draugiškesni, linkę socializuotis, mėgsta nuotykius. Nieko keisto – gyvenant šaltesniame klimate, daugiau laiko leidžiame namuose. Tad natūraliai tampame uždaresni, mažiau linkę tyrinėti aplinką. Šiltų kraštų gyventojai dažniau būna lauke ir leistis į nuotykius. Tai galiausiai padaro įtaką asmenybei.

 

Kurį mėnesį gimėte?

 

Pasak tyrėjų, asmenybei įtakos turi ir gimtadienį lydintis metų laikas. Studijos rodo, kad šiltuoju metų laiku gimę žmonės labiau linkę į depresiją ir nerimą. Gimusieji lapkritį į depresyvias nuotaikas linkę mažiausiai iš visų. Žinoma, tai nereiškia, kad visi, kurie pasaulį išvydo pavasarį ar vasarą, yra depresuoti. Tačiau tam tikras polinkis aiškiai matomas. Moksliškai įrodyta, kad nėštumas žiemos mėnesiais, kai dienos trumpos, o naktys ilgos, nėščiajai gali sukelti sezoninį nerimo sutrikimą. Taip yra todėl, kad dėl saulės šviesos trūkumo nukrinta laimės hormono serotonino lygis. O tai paveikia ir kūdikį. Žiemą saulės sulaukiame itin mažai, turime mažiau šviežių vaisių ir daržovių. Tad šaltymečiu nėščioji būsimo kūdikio negali aprūpinti visomis reikalingomis medžiagomis. Todėl pavasarį ir vasarą gimę vaikai (žiemą išnešioti) būna nerimastingesni. Gimusieji rudenį mamos būna išnešiojami visą pavasarį ir vasarą. Gimdoje gauna daugiau svarbių maistinių medžiagų ir gimsta laimingesni.

 

2012 m. įdomų tyrimą atliko jungtinė mokslininkų iš Kanados, Kinijos ir Singapūro grupė. Jie nustatė, kad gimusieji kovą turi daugiausia šansų tapti įmonių vadovais. Tyrėjai surinko informaciją apie 375 stambių įmonių direktorius. Paaiškėjo, kad daugiausia jų gimę kovą. Antroje vietoje liko kitas pavasario mėnesis – balandis. Kovą ir balandį gimę vaikai paprastai yra vyriausi klasėje. Todėl rugsėjį pradėję lankyti mokyklą, jie būna labiau protiškai išsivystę. Kovą ir balandį gimę vaikai dažniausiai mokosi geriau už kitus, o vėliau siekia daug žadančios karjeros. Pasak tyrėjų, kovinukai yra kūrybiškesni.

 

Kelios studijos taip pat atskleidė, kad gimusieji liepą dažniau siekia aukštojo išsilavinimo. Įdomu tai, kad pasaulį išvydę liepą ir rugpjūtį neretai yra kairiarankiai. 2015 m. britų tyrėjai atliko studiją, kuri atskleidė, kad rugpjūtį gimę vaikai pasiekia prastesnių rezultatų mokykloje. Gimusiems rugsėjį sekasi labiausiai. Tyrėjai ištyrė 48 500 vaikų ir paauglių Jungtinėje Karalystėje. Tyrimas parodė, kad gimusieji rugpjūtį net 20 % rečiau įstoja į geriausius šalies universitetus. Panašu, kad gimtas sezonas turi įtakos ir smegenims. 2013 m. JAV Kolumbijos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad vasarą gimusių mergaičių smegenys turi daugiau pilkosios medžiagos. Tad jos gali būti laikomos protingesnėmis už gimtadienį švenčiančias kitais mėnesiais. Tačiau, kalbant apie stipriosios lyties atstovus, daugiausia pilkosios medžiagos smegenyse turi gruodį gimę berniukai.

 

Esate pirmagimis ar jaunėlis?

   

Asmenybę formuoja ir gimimo šeimoje eiliškumas. Mokslininkų teigimu, vyriausieji vaikai nuo jaunėlių ar vienturčių išties skiriasi charakterio bruožais. Mat tėvai neretai vaikus auklėja skirtingai, pagal tai, kelinti gimė. Tad tiek pirmagimiai, tiek antragimiai, jaunėliai ir vienturčiai susiduria su skirtingu tėvų elgesiu ir unikaliais iššūkiais. Pasak tyrėjų, pirmagimiai auginami lyg pagal vadovėlį. Susilaukus pirmo vaiko dar neturima patirties. Todėl tėvai perdėtai stengiasi nepadaryti klaidų auklėdami. Tad elgiasi perdėtai rūpestingai, namie įveda griežtas taisykles, nerimauja dėl menkiausių smulkmenų. Dėl šios priežasties pirmagimiai dažnai užauga perfekcionistai, besistengiantys įtikti tėvams bet kokia kaina. Tyrimai rodo, kad pirmagimiai yra patikimi, sąžiningi, atsargūs, pedantiški, siekiantys aukščiausių tikslų. Sykiu gana atsargūs ir linkę kontroliuoti kitus. Juk vaikystėje turėdavo suvaldyti jaunesnius brolius ir seseris.

 

Antrą vaiką tėvai augina laisviau, nes jau turi patirties su pirmu. Jei šeimoje yra daugiau nei du vaikai, antragimis gauna mažiausiai dėmesio. Tėvai įprastai skiria perdėtai daug dėmesio pirmagimiui, kol negimsta kiti vaikai. O vėliau sutelkia visą rūpestį į šeimos pagranduką. Todėl viduriniai vaikai susiduria su tapatumo iššūkiais. Dėl šios priežasties antragimiai stengiasi įtikti visiems šeimoje ir bent jau taip gauti dėmesio. Užaugę toliau stengiasi tenkinti aplinkinių norus, kas neretai nuveda prie išsekimo. Antragimiai linkę aplink save suburti stiprų draugų ratą. Todėl užaugus ryšiai su bičiuliais jiems kartais tampa net svarbesni nei santykiai su šeima. Antragimiai dažniausiai yra ramūs, nekonfliktiški, tačiau sykiu maištingi.

 

Į jaunėlį šeimoje paprastai žiūrima atlaidžiausiai. Tėvai šeimos pagranduko taip akylai neprižiūri, nes jau turi patirties su vyresniais vaikais. Tad jaunėliui suteikiama daugiau laisvės, namuose turi mažiau pareigų nei vyresnieji vaikai, labiau lepinami. Tačiau jaunėliai susiduria su savais iššūkiais. Jie bando pateisinti tėvų lūkesčius ir prilygti vyresniųjų vaikų pasiekimams. Tačiau tai ne visada pavyksta. Nenuostabu, kad jaunėliai išmoksta manipuliuoti, jog gautų norimo dėmesio. Užaugę tampa linksmomis kompanijos sielomis. Sykiu reikalauja aplinkinių dėmesio ir yra dideli savimylos.

 

Vienturčiai vaikai neturi brolių ir seserų, su kuriais reikėtų dalintis tėvų dėmesiu. Tad didelis mamos ir tėčio rūpestis juos lydi visą gyvenimą. Tačiau vienturtis gali jausti pernelyg aukštus tėvų užkrautus lūkesčius. Juk mama ir tėtis neretai būtent į jį sudeda visus norus ir svajones. Užaugę vienturčiai būna brandūs, perfekcionistai, kruopštūs ir darbštūs, puikūs lyderiai.

 

Valgote saldžiai ar sūriai?

 

Mieliau rinktumėtės sūrių traškučių pakelį ar šokoladinį pyragėlį? O gal aštrų troškinį? Pasirodo, polinkis į tam tikrą skonį taip pat atspindi asmenybę. 2021 m. JAV mokslininkai tyrė dalyvių asmenybę ir jų pasirinkimą valgyti sūriai, saldžiai ar aštriai. Paaiškėjo, kad saldumynų mėgėjai yra paslaugūs, mėgsta leisti laiką su draugais ir žiūrėti komedijas. Negalintys gyventi be druskos mėgsta nuotykius, atsipalaidavę, nekonfliktiški. Aštriai valgantiems žmonėms patinka rizika ir kūną užplūstantis adrenalinas. Įdomu tai, kad mėgstamas skonis daro įtaką ir kvepalų pasirinkimui. Įrodyta, kad saldumynų gerbėjai mieliau rinksis vanilės ar karamelės aromatą. O sūraus maisto mėgėjams labiau patiks medienos kvapai.