Kino teatruose pradedama rodyti režisieriaus Tado Vidmanto komedija „Milijonieriaus jubiliejus“. Tai jau ketvirtas kūrėjo filmas, kuriame veiksmas atsispiria nuo milijono, tačiau sukasi ne tik apie jį. „Manau, visi šie mano filmai nebūtų nei įdomūs, nei populiarūs, jeigu juose būtų kalbama tik apie pinigus. Visada stengiuosi papasakoti daugiau, nei atspindi filmo pavadinimas“, – sako režisierius.

 
Tadas_Vidmantas_Gedmanto_Kropio_nuotr

Tadas Vidmantas, Gedmanto Kropio nuotrauka.

KOKS naujojo filmo siužetas?

 

Turtingas, sunkiai dirbantis ūkininkas turi vienturtį sūnų. Šis, paniręs į sostinės bohemą, gyvena nerūpestingai – kai nori tapo paveikslus, kai nori linksminasi. Kai gyvenimas toks linksmas, negi svajosi perimti tėvo žemę ir vairuoti traktorių? Tačiau vieną dieną gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Nuleidęs galvą sūnus palaidūnas grįžta pas tėvą. Ūkyje randa ne tik jį, bet ir jauną, gražią moterį, aiškiai, tėvo simpatiją, su kuria turi suorganizuoti šventę pagal lietuviškas tradicijas.

 

KODĖL vėl filmas, kur vyrauja milijono, milijonieriaus tema?

 

„Milijonierių“ komedijos jau tapo mano vizitine kortele. Jei žiūrovas matė vieną ir jam patiko, gali ramiai eiti ir į šį. Žodis „milijonas“ pavadinime žada turtingą pramogą (šypteli).

 

AR pats esate orientuotas į finansinę sėkmę?

 

Kurti filmus yra mano darbas, o mano alga priklauso nuo to, ar žiūrovai norės šį filmą žiūrėti. Todėl visada stengiuosi juos kurti kuo įmanoma geresnius, juokingesnius, o nuo dabar – dar ir šiek tiek gilesnius. Geriausia filmo reklama visada buvo ir bus iš lūpų į lūpas.

 

KAM negaila pinigų, o gal esate labai taupus?

 

Atostogoms (nors ir per retai atostogauju). Šiaip nesu labai taupus, bet visada mėgstu turėti tam tikrą sumą ir neleidžiu sau nukristi žemiau jos. Jeigu taip nutinka, pradedu jaustis nesaugiai ir neramiai.

 

AR tikite, kad lengvai gauti pinigai greitai ištirpsta?

 

Kaip kam. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kaip loterijoje laimėję žmonės po poros metų vėl skęsta skolose. Bet čia finansinio raštingumo ir asmenybės klausimas, o ne pinigų atsiradimo ir jų išleidimo greičio.

 

AR teko gyvenime dirbti kitų darbų, ne tik užsiimti filmų kūryba?

 

Teko dažyti tvoras, statyti pašiūres, būti pameistriu, dirbti pardavėju bižuterijos ir niekučių krautuvėlėje, kurti grafikos dizainus įmonėms, kurti muziką kompiuteriniams žaidimams, rašyti tekstus TV anonsams, kurti reklamas, filmuoti renginius ir jachtas Bahamuose, Venecijoje ir Monake, vėliau tuos vaizdo įrašus montuoti.

 

KUO darbas prie filmo „Milijonieriaus jubiliejus“ buvo įdomus, kitoks?

 

Jis pirmą kartą buvo toks lengvas ir be streso. Filmavimo pamainos buvo trumpos, lengvos, linksmos. Kurdami šį filmą tikrai smagiai praleidom laiką. Tikiuosi, kad tai jaučiasi ir jį žiūrint.

 

KOKIŲ iššūkių pasitaiko jūsų darbe?

 

Filmą kuria daugybė žmonių ir filmavimo procesas yra itin tiksliai ir detaliai suplanuotas procesas. Bet kokia neplanuota smulkmena gali stipriai pagadinti reikalus. Yra buvę visko – nuo netikėtų aktorių ar mano paties ligų iki netinkamo oro. Bet visada randam sprendimą. Nufilmavus paskutinę filmo sceną neįtikėtinai palengvėja. Tolimesni darbai (montažas, muzikos kūrimas, vaizdo efektai) man jau yra labiau pramoga, nebe darbas. Vėliau jau tik per premjerą tenka šiek tiek pastresuoti.

 

AR, išleidus tiek filmų, vis dar jaudina premjeros?

 

Prie premjerinio jaudulio priprasti neįmanoma. Galbūt pavyktų, jei jos vyktų kas mėnesį, o ne kas metus ar porą metų. Jaudinuosi iki kol neprasideda galiniai filmo titrai, nes bet kada gali išlįsti techninė klaida. Prastai miegu prieš premjerą, daug nerimo patiriu, bet tai įprasta. Kitą dieną viskas baigiasi ir vėl metams ramu.

 

AR jūsų kūrybos procesas daugiau disciplinuotas, ar laukiate įkvėpimo?

 

Man tai disciplinuotas procesas, įkvėpimo nelaukiu, nes žinau, kad viską, ko reikia šiam darbui, jau turiu ir moku. Kai rašau scenarijų, mano tikslas būna 12–14 puslapių per dieną. Net jei ir nesiseka iškart parašyti puikiai, vis tiek turiu rašyti. Dažniausiai dirbu iki pietų. Nerašau tik tuomet, jei itin nenoriu ar negaliu. Vidurkis – trys dienos rašymo per savaitę. Parašęs pirmą juodraštį, palieku jį „ataušti“, o po savaitės sėdu redaguoti, šlifuoti, poliruoti. Scenarijaus rašymą galėčiau palyginti su medinės skulptūros gamyba – iš pradžių kirviu, vėliau kaltu ir plaktuku, galiausiai vis smulkesniu švitriniu popieriumi.

 

AR filmuose pasitaiko autobiografinių detalių? Realių žmonių, virtusių herojais?

 

Tikrai taip. Tiek žmonių, kuriuos gerai pažįstu, tiek tokių, kuriuos esu tik vieną kartą matęs. Taip pat ir manęs paties. Jau nebijau savo trūkumų suteikti personažams.

 

Į KOKĮ personažą norėjote būti panašus vaikystėje?

 

Į Donatelą iš „Vėžliukų nindzių“. Kažkodėl jo charakteris man buvo artimiausias. Vėliau supratau, kad klausimas „Kuris vėžliukas tu buvai?“ veikia kaip greitasis asmenybės testas vyrams (šypsosi).

 

AR nuo jauno amžiaus svajojote dirbti su filmais, serialais?

 

Tikrai taip. Maždaug 14 metų pradėjau rašyti pjeses ir scenarijus, o nuo 16-os filmuoti trumpus filmus su draugais po pamokų. Tada dar nenutuokiau, kad tai taps mano karjera, bet džiaugiuosi, jog ją atradau taip anksti.

 

KOKS yra sėkmingo filmo receptas?

 

Viena gera istorija. Daugybė emocijų. Tikroviškas ir daugiabriaunis pagrindinis personažas. Įsimintini šalutiniai personažai. Geri dialogai. Daug proto ir širdies.

 

KOKIAIS kino kūrėjais žavitės?

 

Tokiais, kurie tą daro iš aistros šiam amatui, o ne dėl pinigų, ir būtent dėl to uždirba daugiau už kitus.

 

KĄ pats mėgstate žiūrėti?

 

Tiek filmus, tiek serialus. Pačių įvairiausių žanrų ir stilių. Pastebiu, kad sendamas vis daugiau grožio atrandu liūdesyje, ypač kai jis parodytas gražiai ir šviesiai. Manau, šios emocijos ir mano paties kūryboje atsiras vis daugiau.

 

KAIP dar bėga jūsų laisvalaikis?

 

Su žmona, sūnumi, draugais. Skaitau, kažkuo domiuosi, kažką mokausi, kuriu muziką, šiek tiek sportuoju. Nuo vasario prižadu sportuoti daugiau (šypsosi).

 

KOKS bus kitas jūsų filmas?

   

Šilta ir jautri komedija visai šeimai „Kalėdų nelaukiant“. Ją filmuoju šiuo metu, o kinuose ji pasirodys metų gale.

 

KAIP nepritrūkstate idėjų? Kas įkvepia kūrybai?

 

Tiesiog negaliu ramiai sėdėti nieko neveikdamas, o kai jau kažką veikiu, noriu, kad rezultatas būtų naudingas. Idėjos arba tiesiog šauna į galvą, arba kažkas jas man atneša. Būna, sako: „Tadai, padarom filmą apie giminės balių.“ Man tiek užtenka, kad sugalvočiau filmo istoriją ir užsidegčiau jį daryti.

 

KODĖL komedijos žanras yra daugelio mėgstamas?

 

Todėl, kad juoktis ne tik sveika, bet BŪTINA. Šviesios ir pozityvios emocijos padeda bent trumpam pamiršti ne visada šviesią ir pozityvią kasdienybę. Kino komedija (ypač kai ji sukurta su meile) yra nebrangi ir puiki pramoga. O jei dar važiuodamas po jos namo gali šiek tiek pamąstyti apie tai, ką matei, jeigu joje buvo jautresnių momentų, tuomet tai yra fantastiška pramoga. „Milijonieriaus jubiliejus“ būtent toks ir yra.

 

Autorė Laima Samulė