Vieni jį dievino, o kiti laikė kičo karaliumi, tačiau beveik nebuvo abejingų legendiniam italų mados dizaineriui Roberto Cavalli. Nuo 1970-ųjų, kai pasauliui pristatė pirmąją odinių rūbų kolekciją, kūrėjas nuolat atsidurdavo žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio centre. Tad ir šių metų balandžio 12-ąją pasaulis su juo atsisveikino garsiai ir ekstravagantiškai. Juk net sulaukęs 83 m. aistringai mylėjo grožį, moteris ir patį gyvenimą. O dizainerio pavyzdžiu sekė gerbėjai.

 

Menininko genas ir aistringo meilužio pašaukimasBucharest,-,April,18:,Italian,Designer,Roberto,Cavalli,Greets,Fans

 

Roberto Cavalli gimė 1940 m. lapkričio 15-ąją Florencijoje, Italijoje. Mažasis Roberto atkeliavo į išskirtinę šeimą. Mat senelis buvo talentingas tapytojas impresionistas. Būsimojo dizainerio motina menininke netapo vien todėl, kad to meto Italijoje moterims tapti dailininkėmis buvo nepalyginamai sunkiau nei vyrams. Tradicinių pažiūrų šalyje anuomet manyta, jog moters vieta ne tik virtuvėje, bet ir prie siuvimo mašinos. Tad neturėtų stebinti tai, kad negalėdama kitaip išreikšti meninio talento, moteris pasirinko siuvėjos profesiją. Ištekėjusi ir į šį pasaulį paleidusi sumanų sūnų, ji veikiausiai niekada nesitikėjo, kad jis seks būtent jos, o ne garsiojo senelio pėdomis. Nors gyvenimo kelias mažajam Roberto jau buvo sudėliotas, tačiau nepanoro juo eiti. Beje, tam įtakos turėjo ir tai, kad vaikystėje būsimasis dizaineris pastebimai mikčiojo. Daug vėliau, jau pasiekęs pasaulinės šlovės, viename interviu prisipažino, kad mikčiojimą, kuris dažnai užkliūdavo ir seneliui, ir net mokytojams, išsigydė savaime. Pusiau rimtai, pusiau juokais dar pridūrė, kad nuo kalbos defekto jį išgelbėjo pasitikėjimo savimi antplūdis ir paauglystėje atrastas susižavėjimas moteriškąja lytimi. 1957 m. studijuodamas Florencijos dailės akademijoje R. Cavalli nusprendė netapti menininku. Maištinga siela trokšto eksperimentų, tad pasirinko meninius tyrinėjimus tęsti toje srityje, kurią motinos dėka jau neblogai išmanė – ėmėsi taikyti naujas tapybos technikas tekstilei.

 

„Mano svajonė, gal tiksliau, šeimos svajonė, buvo būti tapytoju. Visgi vieną reikšmingą akimirką pasirinkau tekstilės kryptį, nuo tekstilės nuėjau į madą. O tuomet jau nebuvo kelio atgal“, – vėliau prisimindamas karjeros pradžią svarstė dizaineris. Kurti meną, kurį žmonės galėtų dėvėti ir naudoti, o ne tik kabinti ant sienų, R. Cavalli paskatino ir dar viena aistra – moterys. Garsusis dizaineris moteris labai mylėjo ir nuoširdžiai mėgo jas puošti. Ir ne taip, kaip puošiamos lėlės. Išskirtiniu braižu stengėsi išlaisvinti moterų seksualumą, jų pirmykštę jėgą. Tam pasitelkdavo ne tik drąsius kirpimus, tačiau ir ekstravagantiškus gyvūnų kailio bei laukinės gamtos motyvų raštus. Nors R. Cavalli nuolat supo gražuolės, tačiau, skirtingai nei įprasta įžymybių pasaulyje, vedė anksti. Vos 24-erių susituokė su pirmąja žmona Silvanella Giannoni ir susilaukė dviejų vaikų. „Sutikau merginą, įsimylėjau ir vedžiau. Ji buvo man pirmoji visomis prasmėmis. Nors iki santuokos pažinojome vienas kitą ketverius metus, tačiau pasimylėjome tik vestuvių naktį“, – 2011 m. didžiuodamasis savimi ir drąsiai neigdamas paleistuvio reputaciją pasakojo R. Cavalli. Visgi po dešimtmečio santuoka iširo. Tada R. Cavalli jau buvo įžengęs į mados pasaulį ir pradėjęs kurti savo imperiją. Pinigai, pasaulinis pripažinimas atnešė ir nemažai pagundų, kurioms dizaineris negalėjo atsispirti, o žmona nenorėjo su tuo taikstytis.

 

Nuo odos prie denimo

 

Klasikinių standartų neatitinkanti R. Cavalli kūryba visgi rado savo nišą. Ne viename interviu dizaineris pasakojo, kad dar studijuodamas svajojo marginti (tapyti) odą. Jis pradėjo nuo kuklių prancūziškos odos skiaučių, skirtų pirštinaitėms siūti, tačiau veikiai suprato, kad iš odos galima kurti įspūdingas vakarines sukneles. Ne bet kokias, o ryškiausių spalvų ir įspūdingiausių raštų. Patentavęs odos marginimo techniką uždirbo komisinių iš kitų mados namų, net tokių įtakingų ir garsių kaip „Hermès“, „Pierre Cardin“. Tai leido jam įsitvirtinti aukštosios mados ir dizaino pasaulyje. 1972-aisiais atidarė pirmąjį butiką Sen Tropeze tarsi nujausdamas, kad žvejų kaimelis greitai virs prabangiu kurortų, įžymybių ir mados elito traukos centru. Jis įsikūrė ir laukė, kol bus atrastas. Iš tiesų veikiausiai neturėjo kitos išeities, mat R. Cavalli estetika visiškai neatitiko 8-ojo dešimtmečio minimalistinių ir dekonstrukcinių madų. Tuomet stiliaus gaires diktavo naujoji Japonijos ir Belgijos dizainerių banga, kuri ekstravagancijos nepripažino. Visgi laukdamas, kol tendencijos pasikeis, nenuobodžiavo. Ne tik kūrė sezono kolekcijas, beje, vienas už kitą įžūlesnes, tačiau vedė antrą kartą ir susilaukė dar trijų vaikų. Šį kartą dizainerio išrinktąja tapo tituluota gražuolė Eva Perer, netrukus gavusi kūrybos direktorės pareigas. Nuo to laiko pora dirbo kartu.

 

9-ojo dešimtmečio pradžioje dizainerio karjera patyrė įdomų ir reikšmingą lūžį. Jis trumpam atsitraukė nuo odos ir pradėjo tapyti ant denimo. 1988 m. pristatė pirmuosius margintus džinsus, 1994 m. rudens ir žiemos kolekcijoje parodė pirmuosius smėlio spalvos džinsus, kurie vėliau tapo viena svarbiausių dizainerio kūrybos vizitinių kortelių. 1995 m. bendradarbiaudamas su kompanija „Lycra“ sukūrė pirmuosius elastingus džinsus. Tamprūs, patogūs džinsai buvo lengvai pagaminami ir itin mėgstami vartotojų. Šis išradimas visiems laikams pakeitė ne tik mados pasaulį, bet ir tekstilės rinką. R. Cavalli tituluotas džinsų pionieriumi, mat jam pavyko tai, apie ką daugelis nė nebūtų pagalvoję – iš naujo išrasti džinsus. Patvirtindamas savo laimėjimą, 2000 m. pristatė dukterinį prekės ženklą „Cavalli Jeans“. Vėliau pervadintas į „Just Cavalli“. Būtent šis prekės ženklas sukrovė milžiniškus turtus. Galiausiai įsitvirtinęs mados pasaulio olimpe, sugrįžo prie to, kam visada jautė aistrą – kurti naujus ir atkartoti natūralius gamtos raštus. 2004 m. R. Cavalli sakė: „Man patinka viskas, kas yra gamtoje.“ O 2011 m. pridūrė: „Aš pradėjau vertinti, kad net žuvys turi fantastišką spalvotą rūbą, taip pat gyvatė, tigras. Supratau, kad būtent Dievas – geriausias dizaineris, todėl ir panorau kopijuoti jo darbą.“

 

Spėjo pabuvoti visur ir nuveikti beveik viską

 

R. Cavalli buvo toks mėgstamas, o jo kūriniai taip gerai perkami būtent dėl to, kad išsiskyrė iš minios ir nevengė priimti nestandartinių sprendimų. Net ir tuomet, kai šie sukeldavo dviprasmišką visuomenės reakciją. Jis bendradarbiavo su „Playboy“ prekės ženklu ir sukūrė jubiliejinius kiškučių kostiumus. Vardinė degtinė, kurios butelis buvo dengtas gyvatės oda, pristatyta 2005 m. rugsėjį. Jai išparduoti neprireikė nė pusės metų. 2007 m. dizaineris bendradarbiavo su populiariausiomis to meto muzikos žvaigždėmis. Christina Aguilera ir Jennifer Lopez paprašė dizainerio sukurti kostiumus didžiausiems koncertams, o „Spice Girls“ dėvėjo „Cavalli“ sukneles pasaulinio turo metu. Visgi R. Cavalli buvo prieinamas ne tik elitui, bet ir masėms. Bendradarbiaudamas su „H&M“ sukūrė tikrą šventę mados gerbėjams, kurie negali sau leisti įsigyti vienetinių kūrinių. Beje, ši kolekcija išparduota vos per kelias valandas. Dar įdomesnis dizainerio sprendimas – bendradarbiauti su kompanija „Coca Cola“. 2008 m. R. Cavalli sukūrė riboto leidimo dietinio limonado buteliuko dizainą. 2009 m. pasirodė „The Martha Stewart Show“ ir pirmą kartą prabilo apie ketinimus pademonstruoti visuomenei savo fotografijas. Dizaineris ieškojo įkvėpimo keliaudamas po Afriką ir kitus egzotiškus kraštus, ten dažnai fotografuodavo ir sukaupė įspūdingą gamtos nuotraukų kolekciją.

 

2010 m. „Cavalli“ mados namai šventė 40-mečio jubiliejų. Ekstravagantiškame vakarėlyje svečiai ne tik galėjo gėrėtis nuostabiais dizainerio kūriniais, bet ir gyvai pamatyti garsiausias to meto muzikos, kino ir mados žvaigždes. Tarp jų – ir 2012 m. „Cavalli“ mados namų veidu ir dizainerio mūza tapusią Jungtinės Karalystės atlikėją Cheryl Cole. „Cheryl yra tobula „Cavalli“ moteris. Ji stipri, pasitikinti savimi ir seksuali“, – pasakojo dizaineris. R. Cavalli nepailsdamas kūrė drabužius, sceninius rūbus, pristatė milžiniško populiarumo sulaukusius kvepalus vyrams ir moterims. Garbaus amžiaus dizaineris nenorėjo atsitraukti nuo darbo. Tačiau jo sveikata pamažu silpo. Galiausiai po sunkios ir alinančios kovos su lėtine liga, kurios artimieji nepanoro įvardinti, šių metų balandžio 12 d. mirė savo namuose Florencijoje. Šalia jo paskutinėmis valandomis buvo 38 m. partnerė Sandra Bergman Nilsson, su kuria gyvenimą susiejo išsiskyręs su antrąja žmona. Beje, su nauja mylimąja solidaus amžiaus R. Cavalli dar spėjo susilaukti sūnaus. Tad šeši vaikai, plati giminė, taip pat minia gerbėjų visame pasaulyje gedi talentingo dizainerio, o pagerbdami atminimą iš spintų traukia jo kurtus drabužius ir aksesuarus.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė