Nuo gegužės 1-osios šešiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir keturiuose kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą – maistui, šildymui ir karštam vandeniui ruošti negalima kūrenti akmens anglies, durpių briketų. Draudimas galios miestuose, kur gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje.

 

Deginančių nedaug, bet poveikis juntamasBig,Heap,Of,Dark,Black,Lump,Coal,On,Floor,Bulk.

 

Kaip minėtos 10 savivaldybių ruošiasi tokiam draudimui? Daugelis teigė neturinčios duomenų, kiek namų ūkių kūrena akmens anglimi ar durpėmis, tačiau patikino, kad tokių nedaug arba visai nėra. Savivaldybių atstovai teigė pasirengę gyventojus konsultuoti ir padėti, taip pat žada tikrinti atliekant statinių naudojimo priežiūrą. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Paulius Žvirblis teigė, kad nėra tikslių duomenų, kiek visoje Lietuvoje namų ūkių degina anglį ir durpes, tačiau manoma, jog nedaug: „2–3 % naudoja. Individualiai besišildančių namų ūkių Lietuvoje yra truputį daugiau nei pusė milijono. Be to, krosnyje, židinyje ar katile gali kartais deginti akmens anglį, po to gali deginti malką. Tad nėra taip, kad nuolat degintų, kad būtų priklausomi nuo akmens anglies“, – teigė P. Žvirblis. Be to, pasak jo, ministerijai prieš beveik 3 metus rengiant pirmines pataisas dėl draudimo kūrenti anglis ir durpes, šalyje buvo iki 30 įstaigoms ar įmonėms priklausančių tokių katilų. Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus specialistė Jolanta Rybalko sutinka, kad iškastinio kuro deginama nedaug, bet jo padariniai juntami. „Nedaug, bet vis tiek prisideda: jaučiami dūmai, susidaro smogas. Dar likę tokių, kurie kūrena anglį ir durpes. Tai tikrai turi įtakos taršai“, – aiškino J. Rybalko. Jos teigimu, miestuose nebenaudojant anglies ir durpių, juose tarša šiek tiek sumažės. „Dūmai rūksta, vis tiek nusėda kažkur, išsiskiria ir azoto oksidas, sieros dioksidas, kietosios dalelės, kurios mums kenksmingiausios. Tai ypač jaučiama šildymo sezonu – kartais eini, neįmanoma, galvoji, ką ten kūrena. Ant palangių, ant sniego nusėda tie juoduliai“, – kalbėjo J. Rybalko.

 

Savivaldybės įsipareigojo konsultuoti gyventojus

 

Kai kurios savivaldybės, kurių gyventojai nebegalės deginti anglį ar durpes, teigė įpareigojusios seniūnijas informuoti gyventojus apie įsigaliojantį draudimą ir paraginti keisti taršius katilus. Vilniaus valdžia skaičiuoja, kad jos teritorijoje gali būti apie 3,5 tūkst. namų, besišildančių iškastiniu kietuoju kuru. Kauno sav. Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė sako, kad mieste šį kurą naudojančių namų ūkių nedaug, jų vis mažėja. „Galima daryti prielaidą, kad su draudimu tiesiogiai susidurs palyginti nedidelė dalis gyventojų. Tikėtina, kad dalis gyventojų jau yra pakeitę šildymo būdą arba šiuo metu svarsto alternatyvas“, – sakė K. Sakalauskienė. Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus, Druskininkų, Birštono ir Palangos savivaldybių atstovai neturi duomenų, kiek būstų kūrenama tokiu kuru. Pasak Šiaulių sav. Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos Eglės Bružienės, kietojo kuro katiluose galima be jokių pakeitimų kūrenti ir malkas ar pjuvenų briketus. „Manome, kad nemažai gyventojų jau pasinaudojo valstybės finansavimu ir įsirengė arba artimiausiu metu įsirengs biokuro katilus ar šilumos siurblius“, – teigė ji. Panevėžio sav. administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Karolina Grubinskienė nurodė, kad draudimas palies aštuonių namų gyventojus, tačiau jie šildymui naudoja ne tik anglis ir durpes, bet ir malkas ar dujas. „Visi kiti gyventojai naudoja aplinkai draugišką kurą namams šildyti: malkas, dujas, elektrą, geoterminį, aeroterminį, centralizuotą šildymą“, – nurodė ji. Pasak Alytaus sav. atstovės Aistės Kuniejienės, tikėtina, kad dalis namų dabar pradės naudoti biokurą ar šilumos siurblius. Kaip sako savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė, Neringoje nėra namų ar kitų pastatų, šildomų kietuoju iškastiniu kuru. Birštono sav. administracijos direktorė Jovita Tirvienė teigė, kad miestas – vienas pavyzdingiausių šalyje pereinant prie ekologiško šildymo: „Dauguma miesto gyventojų naudojasi centralizuotu šildymu, kuriam naudojamas biokuras – malkinė mediena.“ Palangos valdžios atstovė Tamara Zaiceva sakė, kad draudimas nebenaudoti taršaus kuro, tikėtina, aktualus nedidelei daliai gyventojų.

 

Iškastinio kuro katilams keisti – daugiau nei 7 mln. Eur

 

Gyventojai, planuojantys atsisakyti iškastinio kuro katilų, ir toliau galės pasinaudoti valstybės parama – kvietimą planuojama skelbti liepos 1-ąją. Tam numatyta 7,34 mln. Eur. „Galutinė suma paaiškės gegužės mėnesį – svarstoma padidinti šiame etape dotacijoms skirtą sumą“, – nurodė Lietuvos energetikos agentūra. Nuo balandžio 1-osios agentūra jau priima paraiškas kompensacijoms už pakeistus taršius šildymo įrenginius – bus paskirstyta 4,5 mln. Eur dotacijų. Iš viso nuo 2021 m. iki šiol 16,5 tūkst. gyventojų jau skirta 53,94 mln. Eur kompensacijų. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2022 m. skiria papildomą 15 % kompensaciją. Nuo gegužės taip pat įsigalioja Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus – gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 Eur, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 Eur.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė