Aktorius ir kvepalų kūrėjas Aistis Mickevičius mini ypatingą progą – jo įkurtam prekės ženklui „FUMparFUM“ jau 15 metų. Pasak parfumerio, kvepalų kūrimas yra nepaprastai įdomi saviraiškos ir kūrybos priemonė, kur susijungia menas, mokslas, technologijos ir intelektas. „Be to, tai visąlaik progresuojanti sritis, todėl nuolat atnaujinu žinių bagažą“, – sako pašnekovas.

 
Aistis Mickevičius IMG_1965 (foto Akvilė Razauskiene)

Aistis Mickevičius, nuotraukos autorė Akvilė Razauskienė.

Kokie buvo pirmieji žingsniai kvepalų pasaulyje?

 

Viskas prasidėjo dar dirbant radijo stotyje „M-1“, nes man tas darbas buvo tapęs rutina, kaip menininkui norėjosi įvairesnės, įdomios saviraiškos. Tos paieškos ilgainiui nuvedė į botaninės parfumerijos kursus „Kvapų namuose“, o gautos patirtys virto rimtu susidomėjimu parfumerijos pasauliu. 2011 m. rugsėjo 16-ąją oficialiai įregistravau savo prekės ženklą „FUMparFUM“.

 

Kuo jus patraukė ir iki šiol žavi kvepalų kūrimo procesas? Ar jau viską žinote šioje srityje, ar nuolat gilinate žinias, atrandate vis kažką nauja?

 

Nepaisant fakto, kad teko šen bei ten pasimokyti šio amato subtilybių, visgi laikau save savotišku savamoksliu, kuris pats susirinko tokio pobūdžio veiklai reikalingą žinių bagažą. Techniškai parfumeriją konstruoti moku po to, kai 2017-aisiais baigiau aromatų konstrukcijos-dekonstrukcijos kursus Paryžiuje esančioje „Cinquieme Sens“ („Penktasis pojūtis“) parfumerijos mokykloje. Ši sritis nuolat progresuoja, stebina technologinėmis naujovėmis, įvairiomis inovatyviomis medžiagomis, tad nuolat seku naujienas ir atnaujinu žinių bagažą. Norisi išlikti aktualiam, gaudytis modernioje realybėje. Kvepalų kūrimo procesas kaskart yra visapusiškas tokių žinių panaudojimas dėl rezultato. Tai nepaprastai įdomi saviraiškos ir kūrybos priemonė, kur susijungia menas, mokslas, technologijos ir intelektas.

 

Kaip gimsta naujų kvepalų idėjos?

 

Garsi parfumerė Olivia Giacobetti yra pasakiusi, kad įkvėpimo šaltiniu naujam parfumeriniam kūriniui gali tapti bet kas – nuotaika, spalva, interjero detalė, įdomi istorija, dailininko potėpis ir pan. Sunku būtų nesutikti. Mano įkvėpimo šaltinis gali būti kinas, teatras, menas apskritai, muzika, kitų kultūrų pažinimas. Esu labai smalsus pasaulio ir gyvenimo tyrinėtojas, domiuosi istorija, fotografija. Visa tai veikia kūrybines temas, kurių dar niekada nesu pritrūkęs.

 

Koks buvo pirmasis ir paskutinis jūsų sukurti kvapai?

 

Aš kuriu autorinę-meninę parfumeriją, tad mano aromatų temos nėra tradicinės. Pirmasis oficialus aromatas buvo „Amber Lemonade“ ir savo kvapu priminė populiarų gazuotą amerikietišką gėrimą. Paskutinis, bet tikrai ne paskutinis mano karjeroje – „Tokyo Songs“, Japonijai dedikuotas aromatas, kurio kompozicijoje pirmuoju smuiku griežia fermentuota azijinė slyva ume, osmantas, japoninis gvazdikas ir kalendra. Japonija prieš keletą metų tapo svarbia mano parfumerijos prekybos vieta, tad Tokijuje lankiausi jau ne vieną kartą, bet visą laiką rudenį. Šis aromatas atmosferiškai atskleidžia unikalios kultūros rudenišką Azijos didmiestį.

 

Kuriate ir asmeninius kvepalus. Kuo įdomus, išskirtinis šis procesas?

 

Man, kaip autoriui, tai nuostabi treniruotė, nes kaskart tenka išskirtinė kūrybinė užduotis atspėti kliento lūkesčius, analizuoti jo vizijas ir norus, paverčiant tai kvapnia kvepalų konstrukcija. Klientas gauna unikalią galimybę degustuoti grynas parfumerines medžiagas ir dalyvauti kūrybos procese. Tai patirtys, kurių negali pasiūlyti įprasta parfumerijos parduotuvė.

 

Kokie kvepalų ingredientai labiausiai patinka, o kas, jūsų nuomone, nors ir madinga, bet pervertinta? Ką apskritai manote apie kvepalų pasaulį Lietuvoje?

 

Kuo toliau, tuo labiau mane žavi klasikinės parfumerinės natos, ypač vilkdalgiai, tuberozos, visi odos niuansai, tabakas, įvairios medienos rūšys. Nuo seno esu neabejingas figoms, juodajai arbatai, bergamotėms. Iš modernių natų labai patinka pomidorai, konjakas. Dabar ant bangos daugybė egzotinių vaisių natų – mangai, pasifloros, bananai. Tarp tendencijų ir įvairūs riešutai, pieno-laktozės nata, pyragai ir kita konditerija. Ši tendencija neramina, nes visi tie saldėsiai nubanalina parfumeriją, paversdami ją iš intelektualios dėlionės į infantilią.

 

Man asmeniškai atrodo, kad Lietuvos parfumerijos vartotojai pernelyg lengvai pasiduoda įvairioms parfumerinėms madoms, tikroms ir primestoms, o juk iš esmės kvepalai – ne mados, o stiliaus dalykas, individualumo išraiška. Tad gaila, kad tiek mažai dėmesio skiriame savojo kvapo identiteto paieškoms.

 

Ar didelę kvepalų kolekciją turite sukaupęs? Kaip išsirenkate, kuo kvėpinsitės šiandien? 

 

Anksčiau išties turėjau sukaupęs didžiulę kvepalų kolekciją, bet pasikeitus aplinkybėms, kai aromatus pradėjau konstruoti pats, tie parfumeriniai laimikiai atsidūrė tolimiausiame spintos kampe. Jau daug metų kvėpinuosi išskirtinai tik savos kūrybos ir savo prekės ženklo kvepalais. Dažniausiai tai būna visokie eksperimentiniai, dar tik kuriami aromatai. Manau, būtų didžiulis nonsensas kvepėti kažkuo kitu, nors turiu mėgstamų autorių ir aromatų. Kitų autorių kūrinius paprastai degustuoju tarptautinėse parfumerijos parodose.

 

Dar vienas jūsų talentas – aktorystė. Ar kvepalai ją nustūmė į šalį, ar visko yra apylygiai?

 

Išties šiuo metu parfumerija kartais ima viršų, o aktorystės telikęs nuostabus komiškas duetas su Ineta Stasiulyte. Man jis labai brangus, todėl visokeriopai puoselėjamas, nesinori jo dar paleisti. Visa kita aktorinė veikla šiuo metu susitraukusi iki nulio. Ir ne todėl, kad jai nerasčiau laiko: neturiu jokių dėmesio vertų pasiūlymų. Kaip aktorius, matyt, esu nurašytas (juokiasi).

 

Orestas Vaigauskas – neabejotinai vienas garsiausių jūsų personažų. Ar tai tik sukurtas personažas, ar jūsų alter ego? 

 

Oi ne, tikrai ne alter ego, mes su profesoriumi Vaigausku turime mažai ką bendro. Tai toks sovietinio raugo sibaritas ir bonvivanas, tipinis savo (bet ne mano) kartos inteligentijos atstovas, kuriame bujoja visos tos lengvai atpažįstamos tokio pobūdžio asmenybei būdingos charakterio savybės: didelė savimeilė, seksizmas, protekcionizmas, nesigaudymas šiandienos buityje, puikybė, inteligentiškas chamizmas ir t .t. Ne be reikalo jis nuolat konfliktuoja su savo prodiuseriu A. Mickevičiumi!

 

Jūsų partnerystė su I. Stasiulyte žavi žiūrovus daug metų. Koks jausmas atrasti žmogų, su kuriuos sieja toks stiprus ryšys, tikroji scenos chemija?

   

Tokia profesinė partnerystė iš tiesų yra retai pasitaikantis dalykas. Šiuo atveju tiesiog, kaip sakoma, atitiko kirvis kotą. Mes abu esame improvizatoriai ir darome tai su didžiuliu malonumu, nes vienas pradeda sakinį, kitas jį pabaigia. Tokia ta chemija! Duetą kuriame jau gerą dešimtmetį, vis dar turime įvairių sumanymų. Štai gruodžio 19 d. Kauno Sporto halėje surengsime Vaigauskų „Paskutinį koncertą“. Inetai, kaip scenos partnerei, rašau 100 iš 10-ies. Džiaugiuosi mūsų draugyste, kuri nesibaigia nulipus nuo scenos.

 

Kaip apskritai jums sekasi užmegzti ir puoselėti draugystes? 

 

Šiaip esu vienišius introvertas, artimų draugų turiu tik keletą. Džiaugiuosi, jei gyvenimo eigoje užsimezga naujų tvirtų draugysčių, ir liūdžiu, kai draugystės dėl įvairių priežasčių išyra, bet juk nieko nėra amžino, keičiasi žmonių pasaulėžiūra, vertybės, interesai. Paprastai draugaudamas esu lojalus, atsidavęs, nuoširdus. To visada tikiuosi ir iš savo draugų.

 

Kaip bėga jūsų laisvalaikis? 

 

Laisvalaikio turiu labai nedaug. Dabar dažnai netgi keliauju su kokiais nors reikalais, nugriebdamas vos vieną kitą dieną asmeniniam poilsiui. Geriausiai pailsina knygų skaitymas, meno parodų lankymas ir gatvės fotografija, kuria domiuosi jau daugiau nei 20 metų, pats irgi fotografuoju.

 

Apie ką pasvajojate? Ar jaučiatės visiškai save realizavęs?

 

Tikrai nejaučiu savirealizacijos stygiaus pastaruosius 10 metų, bet galva vis tiek pilna įvairiausių idėjų, kurių įgyvendinimas galbūt netgi pakreiptų gyvenimą visai naujomis kryptimis. Didžiausios mano svajonės susijusios su tolimais kraštais. Norėčiau apkeliauti pasaulį, aplankyti dar neaplankytas šalis, pažinti nepažintas kultūras. Tai nepabostantis ir nuostabus užsiėmimas.

 

Kaip atrodo tobula Aisčio diena?

 

Sunkiai įsivažiuoju rytais ir išlieku ilgai darbingas vakarais. Diena dienai nelygu, mat veiklų daug, reikalų daug. Kelis kartus per savaitę einu sportuoti. Daug laiko darbuojuosi kūrybinėje studijoje. Dažnai turiu išvažiuojamųjų renginių tiek su kvepalais, tiek su Vaigauskais. Tad kokia ta mano diena? Bet kuriuo atveju – labai dinamiška ir produktyvi.

 

Autorė Laima Samulė