Įpročiai, kurie kenkia dantims

Net jei norime nuslėpti, kad retkarčiais pamirštame išsivalyti dantis ar nenaudojame tarpdančių siūlo, pravėrus burną tiesa tampa akivaizdi. Odontologas, vos pažvelgęs į paciento dantis, gali papasakoti apie netinkamus įpročius ir priežiūros klaidas.

Vanduo su citrina

Rūpindamiesi dantų sveikata apdovanojame save ne tik balta šypsena. 2020 m. Honkongo universiteto (Kinija) tyrimas atskleidė, jog prasta burnos higiena susijusi su fizinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas ir infarktas. Amerikos širdies asociacija skelbia apie ryšį tarp prastos dantų priežiūros ir smegenų degeneracijos. Tačiau net jei valote dantis šepetėliu, kruopščiai renkatės pastą, naudojate tarpdančių siūlą, tam tikras gyvenimo būdas bei įpročiai palieka matomą pėdsaką ir kenkia.

Visi žino, kad spalvotas maistas (burokėliai, vaisių sultys, raudonasis vynas ir pan.) keičia emalio spalvą. Daugelis prisimena, jog vaisvandeniai su angliarūgšte mažina burnos pH ir skatina dantų ėduonį. Tik niekas nesusimąsto, kad citrusiniai vaisiai, laikomi sveiku pasirinkimu ir vitaminų šaltiniu, kenkia ne mažiau nei cukrus. Gali būti, jog rytais mėgstate gerti šviežiai spaustas apelsinų sultis, dieną gurkšnojate vandenį su žaliąja citrina, o vakare lepinatės arbata su citrina. Augalinės rūgštys, esančios vaisiuose (net vynuogės, obuoliai, braškės yra rūgštūs), gali sukelti dantų demineralizaciją. Laikui bėgant emalis netenka kalcio, silpsta ir tampa neatsparus ėduoniui. Odontologai rekomenduoja vartoti rūgščius gėrimus per šiaudelį, o atsigėrus ar pavalgius paskalauti burną paprastu vandeniu.

Saldumynai

Cukrus – didžiausias ėduonies rizikos veiksnys. Kenkia saldainiai, ypač čiulpiami (ilgai būna burnoje, bandant sukramtyti gresia nuskelti dantį ar plombą), tąsi karamelė, griliažas. Burnos higienai nepalankūs miltiniai patiekalai, pavyzdžiui, bandelės, sausainiai, pyragai, kurie apvelia dantis ir didina apnašų kiekį. Angliavandeniai nusėda tarpdančiuose, dantenų kišenėse, todėl susidaro sąlygos daugintis bakterijoms. Įrodyta, kad dantų ėduoniui vystytis įtakos turi ilgas emalio sąlytis su maisto likučiais ir bakterijomis. Apnašos lemia lėtines ligas, tokias kaip gingivitas, periodontitas. Rekomenduojama mažinti pridėtinio cukraus vartojimą ir rinktis sveikesnes alternatyvas.

Kietas šepetėlis

Daugelis įsitikinę, kad valydami dantis kietu šepetėliu ir abrazyvinėmis pastomis geriau nušveis nešvarumus, o šypsena bus balta. Šie produktai, kaip ir intensyvūs judesiai, gali subraižyti ir pažeisti dantų emalį, traumuoja dantenas. Lėtinis minkštųjų audinių uždegimas ilgainiui gali lemti dantenų atsitraukimą ir dantų šaknų ėduonį. Pirmas signalas, jog priemonės netinka, – kraujavimas išsivalius dantis. Geriausia naudoti minkštą šepetėlį ir pastas jautriems dantims, kurios skatina emalio mineralizaciją.

Balinamoji pasta

Šiandien rinkoje apstu produktų burnos higienai. Jie skiriasi ne tik kaina, bet ir sudėtimi. Populiariausios balinamosios pastos dažniausiai pasižymi abrazyvumu. Sudėtyje yra smulkių dalelių, kurios, valant šepetėliu, trina emalio sluoksnį. Procesas panašus į odos šveitimą. Deja, pasišalina ne tik nepageidaujamos apnašos ir įsisenėjusi spalva, bet ir emalio dalis. Piktnaudžiaujant abrazyvinėmis pastomis dyla dantų paviršius, jie tampa jautresni šalčiui, karščiui, saldžiam ir rūgščiam maistui, didėja ėduonies rizika. Abrazyvinės pastos netinka po estetinio plombavimo, nes braižo paviršių ir naikina blizgesį.

Valymas po valgio

Nuo vaikystės girdime patarimą po valgio išsivalyti dantis, būtinai po pusryčių ir vakarienės. Odontologai ragina neskubėti ir eiti į vonios kambarį po valgio praėjus bent 15–30 min. Įprastai burnos terpė yra šarminės reakcijos dėl seilių. Vartojus maistą ar gėrimus, pH sumažėja dėl rūgščių, kurios minkština emalį. Kyla didesnė rizika jį subraižyti ir pažeisti. Štai kodėl rekomenduojama luktelėti, kol burnos pH normalizuojasi.

Netinkamas siūlas

Nors burnos higienos įpročiai gerėja, kai kurios procedūros vis dar atsiduria paraštėse. Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro apklausa, mažiau kaip 50 % amerikiečių kasdien naudojasi tarpdančių siūlu, o 20 % – niekada. Nors priemonė padeda apsisaugoti nuo ėduonies ir stiprina dantenas, siūlas gali padaryti meškos paslaugą, jei naudojamas netinkamai. Tarpdančių šepetėliai rekomenduojami tik sergant tam tikromis dantenų ligomis. Įprastai užtenka standartinio siūlo. Jei kyla klausimų, kaip naudoti priemonę, ar pavyksta gerai išvalyti tarpus, verta konsultuotis su odontologu ar burnos higienos specialistu. Jie gali pamokyti kasdienių procedūrų net vaikus. Konsultacija būtina esant netaisyklingam sąkandžiui, pavyzdžiui, dantų susigrūdimui.

Pasta su anglimi

Viena kenksmingiausių interneto madų, kuri išplito socialiniuose tinkluose, yra neva natūrali ir ekologiška produkcija su anglimi. Reklamuojama, kad juodos pastos ar dantų milteliai natūraliai išvalo ir pašalina dėmes, sugeria nešvarumus ir bakterijas, balina dantis ir saugo nuo blogo burnos kvapo. Specialistai perspėja, kad dauguma pastų, sudėtyje turinčių anglies dalelių, itin abrazyvios ir braižo emalį. Dantys tampa jautresni temperatūrų pokyčiams, didėja ėduonies rizika. Nėra mokslinių įrodymų, jog anglies pastos balina dantis geriau nei tradicinės. Užuot susižavėjus komerciniais rinkodaros triukais, geriau konsultuotis su profesionalais. Norint sveikų ir baltų dantų, balinimo procedūras reikėtų atlikti sertifikuotose klinikose, o ne namuose.

Streso lygis

Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis streso lygis, įtemptas darbas ir toksiška gyvenamoji aplinka susiję su prasta dantų būkle bei sveikatos problemomis. Patirdami stresą žmonės griežia dantimis, kietai sukanda ir atlieka daug nevalingų judesių. Tai skatina emalio dilimą ir dantų nusidėvėjimą. Nesąmoningi įpročiai susinervinus – nagų, pieštuko, rašiklio, plaukų, segtukų ir kitų daiktų kramtymas – irgi gali sukelti žalą. Įtemptas gyvenimo tempas reikalauja aukų ir dažniausiai apleidžiame sveikatą. Teisinamės, jog neturime laiko apsilankyti pas odontologą, kol problemos įsisenėja, pradeda skaudėti dantį ir tenka gydyti ėduonies komplikacijas. Sergantys depresija arba įsipainioję į toksiškus santykius priversti spręsti sudėtingas psichologines problemas, todėl taip pat nustumia sveikatą į antrą planą.

Problemų neigimas

Medikai turi žinoti tiesą apie paciento gyvenimo būdą, įpročius ir lėtines problemas. Jie pasirengę padėti, o ne teisti. Bandymas nuslėpti faktus, tokius kaip rūkymas, nesveika mityba, alkoholio vartojimas, dantų valymo rutina, vartojami vaistai, nepadeda odontologui diagnozuoti ligų. Kartais požymiai akivaizdūs, tačiau pacientas primygtinai juos neigia. Medikas, negavęs patvirtinimo, tik remdamasis įtarimais, negali paskirti optimalaus gydymo. Kai kuriuos klaidingus teiginius sunku identifikuoti. Pavyzdžiui, asmuo teigia, kad valo dantis du kartus per dieną ir naudoja dantų siūlą, bet per apžiūrą kraujuoja dantenos. Supainiojus diagnozę gydymas neveiksmingas ir lemia papildomą žalą, dažnai ir finansinius nuostolius.

Autorius Jurgita Ramanauskienė