Gyvenimas be tikslų – tik beprasmė egzistencija
2023-01-04 11:34Metų pradžia daugumai asocijuojasi su naujų tikslų išsikėlimu. Jie yra tarsi kelių žemėlapiai, padedantys rasti geriausias galimybes gyvenime. Be tikslų mūsų būtis tebūtų tuščia egzistencija. Tik kaip juos ne tik išsikelti, bet ir pasiekti?
Kodėl svarbu jų turėti?
Aiškius tikslus turintys žmonės būna sėkmingesni, nes žino, kur eina. Be to, tikslų išsikėlimas yra pirmas žingsnis nematoma paversti matomu. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl tikslai yra ypač svarbi mūsų gyvenimo dalis.
Be aiškaus tikslo pastangos gali būti painios, nepalaikančios viena kitos ir nieko aiškaus nesukuriančios. Kitaip sakant, nežinodami, kur einate, tik klaidžiojame zigzagais. Neturėdami tikslo gyvenime blaškomės panašiai kaip liepsnos paviliota plaštakė, o jį išsikėlę neriame stačiai link esmės it medžiojantis vanagas. Tikslo turėjimas padeda sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu.
Leidžia įvertinti progresą. Žinoti, kaip toli nuėjote, galite tik tada, kai žinote, kur einate. Aiškių tikslų turėjimas leidžia stebėti savo progresą. Tai labai svarbu, mat kiekvienas mažas pasiekimas suteikia didžiulės motyvacijos judėti pirmyn. Net kažkur pusiaukelėje suklupus tampa lengviau atsistoti, aiškiai matant, kiek daug kelio jau įveikėte.
Palaiko motyvaciją. Kol galvoje neturime užsibrėžto tikslo, labai lengva įvairius darbus atidėlioti kitai dienai ar mažiau stengtis juos atliekant. Puikus pavyzdys yra profesionalūs sportininkai. Kai jie ruošiasi kokioms nors varžyboms, treniruojasi kasdien, nepaisydami, ar yra pavargę, kažką skauda, nėra nuotaikos, norėtųsi ilgiau pamiegoti, patinginiauti… Po varžybų jie toliau palaiko fizinį aktyvumą, bet kur kas labiau atsipalaiduoja. Taip yra ir gyvenime: noras pasiekti konkretų dalyką veda pirmyn.
Nugali atidėliojimą. Ko nors atidėliojimas – dalykas, su kuriuo kartkartėmis susiduriame visi. Tačiau, kai nusistatome specifinius tikslus, tampa gana akivaizdu, jog atidėliojimas yra pavojingas ir žalingas įprotis. Tai – laiko švaistymas. Laiko, kurį galėtume išnaudoti svajones paverčiant realybe ir susikuriant tą gyvenimą, kokio visuomet norėjome. Kaip sakė Pablo Picasso, jeigu kažkas dar liko nepadaryta, rytdienai galite atidėti tik mirtį.
Skatina siekti daugiau. Pasiekus vieną tikslą, iš karto pradedame kelią kito link. Tai daryti skatina tas saldus pergalės jausmas, kurį norisi patirti vėl ir vėl. Kuo daugiau tikslų užsibrėžiame, tuo daugiau gyvenime pasiekiame. Kiekviena maža kelionė atveria vis naujų galimybių duris.
Padeda suprasti, ko norite iš gyvenimo. Tam, kad suformuluotume konkretų tikslą, turime apmąstyti, kur esame, ką veikiame ir kur norėtume būti. Kitaip sakant, tai priverčia atidžiau pažiūrėti į savo gyvenimą ir atsakyti sau į klausimą, ko jame siekiate. Kokios yra jūsų vertybės, jūs patys, kokius prioritetus išsikeliate, ko bijote ir kodėl, apie ką svajojate? Radus atsakymus į šiuos klausimus, gyvenimas įgauna prasmę.
Išsikelti tinkamus
Svarbu ne tik turėti tikslų, bet turėti tinkamų. Tyrimai atskleidžia, kad netinkamas tikslų išsikėlimas yra pagrindinė priežastis, kodėl jie taip ir lieka nepasiekti. Norint suformuluoti juos taip, kad būtų lengviau įgyvendinami, rekomenduojama paisyti šių kelių patarimų-auksinių taisyklių:
Nusistatyti jus motyvuojančius tikslus. Labai svarbu, kad užsibrėžtas tikslas jus kažkuo jaudintų. Pagalvojus, kaip jis bus įgyvendintas, turėtų pasidaryti saldu. Deja, labai dažnai siekiame to, ko iš mūsų tikisi kiti, o ne ko patys norime. Tokie tikslai įprastai taip ir neįgauna realaus pavidalo. Todėl turėtumėte pagalvoti, kas iš tiesų svarbu jums, ir atskirti tai nuo aplinkinių lūkesčių jūsų atžvilgiu.
Išsikelti sumanius tikslus. Galingi tikslai visuomet yra sumanūs. Kas gi slepiasi po tokiu jų apibūdinimu? Svarbiausi penki bruožai: specifiškumas, išmatuojamumas, pasiekiamumas, aktualumas ir apibrėžtumas laike. Specifiškumas reiškia, kad tikslas turi būti aiškiai apibrėžtas, konkretus. Pernelyg abstraktūs tikslai neduoda aiškios krypties ir net neaišku, kada būna pasiekti. Pavyzdžiui, geriau užsibrėžti tikslą numesti 10 kg, o ne atsikratyti antsvorio. Puiku, jeigu tikslą galima kaip nors išmatuoti ir taip įvertinti progresą. Matavimo vienetai gali būti įvairūs – pinigai, kilogramai, laikas ir kt. Labai svarbu, kad išsikelti tikslai būtų realūs ir pasiekiami. Kitu atveju tik nusivilsite savimi ir neliks motyvacijos judėti pirmyn. Tačiau tikslai neturėtų būti ir per lengvi, jie turėtų kelti tam tikrą iššūkį. Kitaip tiesiog netobulėsite. Ne mažiau svarbu, kad išsikeltas tikslas jums tuo metu būtų aktualus, kad aiškiai suprastumėte, kuo jis jums padės gyvenime, ką pakeis į gera. Galiausiai svarbu numatyti konkrečią laiko ribą, iki kada tikslas turėtų būti pasiektas. Tai apsaugos nuo atidėliojimo.
Užsirašyti. Kai tikslai įgyja kokią nors fizinę formą, pvz., yra užrašomi, jie tampa realesni ir apčiuopiamesni. Tuomet nelieka jokių pasiteisinimų, kodėl juos pamiršote. Užrašant tikslus reikėtų naudoti tiesioginę formą: „aš padarysiu“, o ne „norėčiau padaryti“. Antroji formuluotė iškart palieka vietos abejonėms ir pasiteisinimams, kodėl kažko nepavyko pasiekti.
Sudaryti veiksmų planą. Šis žingsnis dažnai praleidžiamas bet iš tiesų turėtų eiti išvien su tikslų išsikėlimu. Įprastai patys tikslai diktuoja, ko turėtumėte imtis, kad atsidurtumėte ten, kur norėtumėte būti. Tik sutelkę visą dėmesį į galutinę stotelę dažnai pamirštame, jog reikia susiplanuoti ir visus žingsnius, kuriuos turėsime nueiti iki jos. Kuo aiškesnis ir detalesnis planas, tuo lengvesnis tikslų siekimas.
Patarimai, kaip pasiekti
Kai jau turime aiškiai išsikeltus tikslus ir planą, kaip ketiname jų siekti, naudinga pasidomėti papildomais patarimais, padėsiančiais nesuklupti, o suklupus atsistoti, keliaujant savo svajonės link.
Sutelkti dėmesį į tai, ką galima pakeisti. Įprastai tikslai yra susiję su kažkokios netenkinančios situacijos keitimu ar bent patobulinimu. Labai svarbu, kad dėmesys tokiu atveju kryptų į tai, ką toje situacijoje tikrai galime pakeisti. Kai kas, kad ir kaip bebūtų apmaudu, yra ne mūsų valioje ir ne mūsų galiose. Galime keistis patys, bet ne keisti kitus. Neeikvokime energijos ir laiko tam, kas nepriklauso nuo mūsų.
Paleisti praeitį. Labai dažnai laikomės įsikibę praeities klaidų, nesėkmių, nesusipratimų. Vis galvojame: „O kas, jeigu būčiau pasielgęs kitaip…“. Tai beprasmiška. Turime tik dabartį, kurioje kuriame ateitį. Tik šis momentas mums ir turėtų rūpėti. Siekiant tikslų labai svarbu pirmiausiai atleisti sau už tai, ką kažkada padarėte ne taip, paleisti visa tai ir vertinti kaip vertingą pamoką. Į praeitį verta dairytis tik tada, jeigu iš jos kažką galite pasiimti ir taip išvengti pasikartojančių nesėkmių dabar.
Mažais žingsneliais. Kasdienis mažas progresas ilgainiui sulipdo didžiulį pasiekimų kalną. Sėkmė neištinka per naktį. Tikslų siekimas – lėtas procesas, bet jų metimas nieko nepagreitins.Tyrimai rodo, kad sėkmingiausiai tikslų siekiama, kai jie suskirstomi mažais žingsneliais. Tarkime, siekis yra numesti 10 kg antsvorio. Tuomet reikėtų šį tikslą suskirstyti mažesniais etapais: iki tam tikros datos numesti 2 kg, paskui 4 kg ir t.t. Judėjimas pirmyn mažais žingsneliais svarbus tuo, kad kiekvieną kartą įgyvendinus naują etapą aplanko džiaugsmas, išauga motyvacija ir tikėjimas savimi.
Aiškūs terminai. Tikslas be aiškios datos, iki kada jis turi būti pasiektas, tėra svajonė. Apie tai, kaip svarbu numatyti griežtą laiko ribą, iki kada turėtumėte pasiekti tikslo, kalbėjome dar prie tikslų formulavimo. Ir ta riba jokiu neturi būti – po kelių mėnesių, kitąmet, artimiausiu metu ar pan. Ji turi būti konkreti – aiški data, savaitės diena ar kitas skaičiumi įvardijamas terminas.
Nenuleisti rankų. Nėra lifto į sėkmę, tenka lipti laiptais. Viršukalnėje stovintis žmogus irgi nebuvo čia numestas iš dangaus. Manote, kad kopdamas viršun jis nė karto nepaslydo, nekluptelėjo? Vargu. Kuo didesnis tikslas, tuo didesnė tikimybė, jog jo siekiant teks ne kartą susidurti su klaidomis ir nesėkmėmis. Jos jokiu būdu neturi būti paskata pasiduoti. Galite trumpam stabtelėti ir apgalvoti, kodėl kažkas nepasisekė, ką turėtumėte daryti kitaip. Sėkmingi žmonės ne neklysta, o suklydę stojasi ir bando vėl. Jeigu planas nepasisekė, reikia keisti planą, o ne tikslą. Niekada nevalia mažinti tikslo, verčiau didinti pastangas. Būkite užsispyrę dėl savo tikslų, bet lankstūs dėl metodų, kuriais jų siekiate.
Susikoncentruoti į tikslą, ne į baimes. Natūralu, kad siekiant naujų tikslų jaučiamas šioks toks nerimas, o gal net baimė. Juk žengiama visai į naujus vandenis, o nežinomybė visad gąsdina. Tik dėmesys turėtų būti ne čia, o tame maloniame momente, kurį išgyvensite pasiekę užsibrėžto sumanymo. Geras tikslas visuomet šiek tiek gąsdina, bet kartu kelia kur kas stipresnį malonų susijaudinimą. Baimė bus mažesnė, jeigu galvosite apie mažus žingsnelius, kuriuos turite įveikti eidami tikslo link, o ne visą jūsų laukiantį didelį darbą.
Įveikti klaidingus įsitikinimus. Vienintelė tikra kliūtis siekiant tikslų yra mūsų pačių įsitikinimai. Labai dažnai mes galvojame, kad esame kažko neverti, kad tai – kitiems, bet ne mums, kad esame per silpni kažko pasiekti, kad mums stinga žinių… Gal ir taip, bet turėtume pridėti žodžių junginį „kol kas“. Neįveikiamų kliūčių nėra, kai pakanka motyvacijos joms įveikti.