Vasarai įsibėgėjus daugelis suskumba prisirinkti arba nusipirkti iš ūkininkų įvairių uogų bei vaisių ne tik valgymui, bet ir uogienių bei džemų virimui. Juk vėlyvą rudenį ar žiemą bus taip malonu atsukti džemo indelį, užuosti ir paragauti užkonservuoto vasaros skonio? Tačiau ne visi žino, kaip tinkamai virti džemą. Pateikiame keletą rekomendacijų.

 

uogiene

Lietuvoje nuo seno mėgstama virti uogienes, kurių gaminimo būdas šiek tiek skiriasi nuo džemų. Džemai populiarūs visame pasaulyje ir ne be reikalo. Džemą patogiau tepti ant duonos ar naudoti kaip įdarą pyragams, suktinukams ir pan.

 

Be to, verdant džemą svarbu, kad uogos ar vaisių gabalėliai būtų labai gerai išvirę, dėl to cukrus labai gerai prasiskverbia į jų minkštimą. Taip pat verdant džemą galima palikti šiek tiek uogų ar vaisių gabalėlių, o štai verdant uogienę viskas suverda į vientisą košę.

 

Trumpai tariant, džemas yra į želė panašus virtas sirupas su virtais uogų arba vaisių gabalėliais. Džemas verdamas keliais etapais: vaisiai arba uogos pirmiausiai užpilami trupučiu vandens. Tada pridedama cukraus ir uogienė pirmiausiai verdama ant didelės ugnies, vėliau – ant mažos. Labai svarbu žinoti, kiek tiksliai reikia laiko išvirti džemą. Apytikslis virimo laikas yra 30 min. Tačiau virimo technologija gali skirtis, atsižvelgiant į tai, iš ko jis gaminamas. Yra keletas subtilybių, kaip tinkamai paruošti džemą:

 

  • tobulo džemo gaminimo paslaptis yra teisingas viryklės kaitros laipsnio kaitaliojimas. Iš pradžių kaitinimas turi būti stiprus, o paskui – silpnas.
  • Svarbu pasirinkti tinkamus vaisius ir uogas. Juose turi būti natūralaus pektino. Būtent jis, reaguodamas su rūgštimis ir cukrumi, suformuoja želė pavidalo džemo konsistenciją.
  • Jeigu verdate džemą iš uogų ar vaisių, kuriuose yra mažai pektino, džemo virimo pabaigoje reikėtų papildomai įdėti pektino arba želatinos (želė cukraus).
  • Virdami džemą, įdėkite šiek tiek neprinokusių vaisių ir uogų. Juose yra didelis kiekis natūralaus pektino.
  • Džemui virti geriausiai tinka platūs indai su storu dugnu.
  • Nepervirkite! Per ilgai virtas džemas turi silpną aromatą ir blankią spalvą.
  • Ar džemas išvirė, galite patikrinti taip: karštas džemas nuo šaukšto turėtų nutekėti labai plona srovele, o šaltas džemas turėtų kristi gabalėliais.
  • Prisiminkite vaisius, kuriuose natūraliai gausu pektino: obuolius, svarainius, abrikosus, agrastus, slyvas, serbentus. Šiuos vaisius ir uogas galima maišyti su kitais, turinčiais mažiau pektino, kad gautumėte tinkamos konsistencijos džemą.
  • Džemui virti rekomenduojama rinktis prinokusius, bet ne pernokusius vaisius ir uogas, taip pat pridėti nedidelį kiekį neprinokusių uogų arba vaisių.
  • Likus 2 min. iki džemo virimo pabaigos, galima įberti žiupsnelį (vienam kilogramui vaisių arba uogų) citrinos rūgšties.
  • Džemas verdamas, pridedant natūralaus arba miltelių pavidalo pektino, sumaišius jį su cukrumi arba ištirpinus cukraus sirupe. Pektinas dedamas paskutiniame džemo virimo etape arba, likus 5 min. iki džemo virimo pabaigos. Džemas gali būti verdamas 20 – 40 min., atsižvelgiant į uogų ar vaisių rūšį.
  • Verdant džemą vaisiai turi būti nulupti ir smulkiai supjaustyti.

 

Spausdinti