Nuo sezoninių alergijų arba alerginio rinito šiais laikais kenčia dažnas lietuvis. Dažnai šias alergijas sukelia žolės arba žiedadulkės nuo medžių, piktžolių ir kitų augalų. Štai todėl alergijos tampa nelaukiamomis pavasario palydovėmis. Nemalonūs simptomai gali būti jaučiami keletą mėnesių. Bene labiausiai nuo alergijų kenčia akys. O tai reiškia, kad ne tik bėga nosis, vargina dažnas čiaudulys, bet parausta, patinsta, pradeda ašaroti ir niežtėti akys. Dėl sezoninių alergijų gali išsivystyti ir kiek sunkesnė akių uždegimo forma – konjunktyvitas.

 

akys

Pavasarinis konjunktyvitas – tai šiltojo sezono pradžios liga. Tai taip pat sezoninis sutrikimas, kuris pasunkėja, kai prasideda karščiai. Spėjama, kad ligos priežastis – tai individualus žmogaus netoleravimas ultravioletinių spindulių, pavyzdžiui, intensyvios saulės šviesos. Tačiau bene dažniausiai šį sutrikimą sukelia tam tikrų augalų alergenai. Dažnai nuo alergijų kenčia vaikai, ypač berniukai.

 

Tomis dienomis, kai ore žiedadulkių koncentracija didžiausia, rekomenduojama likti namuose ir uždaryti langus. Tomis dienomis uždarose patalpose rekomenduojama naudoti oro kondicionierių, kuris padės išvalyti orą.

 

Nešiojantys kontaktinius lęšius, prasidėjus pavasarinei akių alergijai, turėtų juos keisti akiniais. Tiems, kurie nemėgsta nešioti akinių, vertėtų pasvarstyti apie lazerinę akių operaciją. Kontaktiniai lęšiai kaip magnetas pritraukia alergenus, kurie nusėda ant akių paviršiaus ir sustiprina nemalonius simptomus. Tiems, kurie neketina atsisakyti lęšių, rekomenduojama kritiniu laikotarpiu nešioti vienkartinius lęšius, kuriuos būtų galima išmesti dienos pabaigoje.

 

Akių alergijos simptomams malšinti gali būti naudojami nereceptiniai akių lašai arba receptiniai vaistai sunkesniais alergijos atvejais.

 

Kiti paprasti patarimai, kaip sumažinti pavasarines akių alergijas – vengti liesti ir trinti akis, dažnai skalbti patalynę ir pagalvių užvalkalus su karštu vandeniu, plauti rankas su antibakteriniu muilu.

 

Galima akis skalauti mėlynių ūglių, viržių, islandinių kerpių, gervuogių lapų, kraujažolių lapų, raudonųjų dobilų, medetkų, pelynų, raudonėlių, melisų, rožių, varnalėšų šaknų, šalavijų lapų, verbenų, beržų, gysločių, širdažolių nuoviru. Nuovirus galima vartoti išoriškai (plauti akis, dėti kompresus) ir į vidų (gerti 3 kartus per dieną).

 

Liaudies medicina nuo pavasarinio konjunktyvito taip pat rekomenduoja prieš miegą naudoti mišinį iš kiaušinio, sumaišyto su tarkuota bulve arba tepti akių vokus su šalto spaudimo lazdyno riešutų aliejumi, kol simptomai pranyks. Tačiau prieš naudojantis šiais natūraliosios medicinos receptais, reikėtų įsitikinti, ar asmuo nėra alergiškas sudėtinėmis tepalų ir kaukių dalims.

 

Teigiama, kad krapų nuovirai ir losjonai taip pat yra labai veiksmingi, gydant pavasarinį akių konjunktyvitą. Profilaktiškai rekomenduojama valgyti mėlynių, gerti erškėtuogių arbatos su medumi, taip pat ramunėlių, ievų ir kitų lietuviškų žolelių arbatų. Taip pat sveika ir naudinga gerti dilgėlių ir salierų nuovirą.

 

Tačiau reikėtų prisiminti, kad natūraliosios medicinos receptai ne visada veikia 100 %. Jeigu alergija yra labai stipri, gali prireikti ne tik žolelių antpilų, bet ir stipriau veikiančių receptinių vaistų.