Didžiojoje Britanijoje darbo metu atlikta netikėta darbuotojų apklausa („kas yra geras žmogus?“) pateikė staigmenų. Akimirksniu žmonių veidus aptemdė susimąstymo ir svarstymų šešėlis. Dalis jų nuleidę galvas tylėjo, kiti sustingo vietoje, treti garsiai dvejojo: „Aš nežinau, ar esu geras, ar doras žmogus, bet nemanau, kad blogas“. Visiems iki vieno iškilo abejonių: kodėl vieni žmonės jau nuo vaikystės ryžtasi skirti savo laiką, kad pagelbėtų kitiems, o kiti net ir suaugę skeptiškai vertina tokią veiklą ir baiminasi net įžengti į vaikų globos namus?

 

pagalba kalnuose

Vaikystėje susiformavusios gyvenimo vertybės

 

Gyvename nuolatiniame lėkime ir skubėjime. Dažnai tėvams nebelieka laiko, o kartais ir noro skirti daug dėmesio vaikams – ugdant jų vertybes, dorą, mąstymą. Tad darosi nenuostabu, kad anksčiau vertinami dalykai, dabar tampa nereikšmingais. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologijos pradininko Abrahamo Maslou nuomone, būtent vaikystėje įgytos vertybės nulemia tolimesnę žmogaus elgseną, kokia tvarka ir laipsniu bus patenkinami esminiai asmens poreikiai. Garsus psichologijos mokslų tyrėjas išskyrė dviejų rūšių motyvus: tai instinktyvūs impulsai, tokie kaip alkis, troškulys, meilė, pavojaus grėsmė ir kitų pripažinimų troškimas. Šie poreikiai yra būtini visiems žmonėms, ypač mažiesiems, nes jiems svarbiausias malonumas ir jo patenkinimas. To jie siekia įvairiomis priemonėmis (džiaugsmu, pykčiu, ašaromis, isterijomis). Mokslininkas taip pat mini vystymosi, augimo motyvus: tai nesavanaudiška meilė, norų formulavimas ir realizavimas, aukščiausių vertybių įgyvendinimas. Maslou daro prielaidą, kad nepatenkinus svarbiausių žmogaus poreikių sunku tikėtis motyvacijos aukštesniems asmeniniams siekiams. Todėl itin svarbu, kad tėvai dar vaikystėje skatintų vaikus geriems ir naudingiems darbams. Nepatenkinus esminių Maslou piramidės poreikių, suaugę žmonės dažniausiai dirba tokius darbus, kurie nesusiję su kito žmogaus atjauta, nuoširdumu, teisingumu,  pagalba kitam ir t.t.

 

Psichologės Dalios Grigaitės komentaras

 

„Kuo geriau vaikas suvokia kalbą, tuo jis darosi sąmoningesnis. Dvejų – trejų metų vaikas vis daugiau kalba, taigi ir suprasti gali vis daugiau. Vis geriau gali suprasti, kai jam aiškinama, ko negalima daryti ir kodėl. Vis geriau gali suprasti, kaip pats pasielgė – gerai ar blogai. Geriausia skatinti savo vaikus vadovautis tomis vertybėmis, kurios yra pačių tėvų gyvenimo vertybės, t. y. geriausia, kai vaikai mato, jog tėvai patys elgiasi taip, kaip moko juos, savo vaikus. Paaiškinti, kaip dera elgtis ir kaip ne, kodėl taip nedera elgtis, sudrausminti, jei vaikas elgiasi netinkamai, galima ir žaidžiant, ir keliaujant, ir apsiperkant, ir valgant, ir kalbantis apie įvykius darželyje bei mokykloje – trumpai sakant, gyvenant kartu su vaiku“.

 

5 patarimai, kaip būti geru žmogumi

 

  • Vienodai bendrauti su visais žmonėmis, nepaisant skirtingos jų rasės, amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, kultūros ir pan. Ne veltui, garsus psichiatrijos mokslininkas Viktoras Franklis kartą pasakė: „Žmogišką gerumą galima atrasti kiekviename žmoguje, taigi net ir toje grupėje, kurią visi norėtų pasmerkti“.
 
  • Konflikto atveju stengtis mąstyti racionaliai, ramiai. Dažnai  žmonės apimti emocijų gali prikalbėti dalykų, dėl kurių vėliau stipriai gailėsis. Reikia vertinti tuos, kurie net sudėtingose situacijose geba išlikti nepikti, geranoriški.
 
  • Nelyginti savęs su kitais ir negalvoti: kiek uždirba, kur keliauja ir kaip gyvena? Tai blogas įprotis, kuris beprasmiškai eikvoja laiką ir energiją. Vertėtų įsiminti, kad visada bus žmonių, kurie gyvens geriau arba blogiau. Verčiau tą laiką skirti pozityvioms, optimistiškoms mintims, pagalvoti, kaip praleisti savaitgalį su šeima.
 
  • Itin svarbu būti pagarbiu, dėmesingu vyresnio amžiaus žmonėms. Autobuse užleisti jiems vietą, mieste padėti nešti pirkinių krepšį, pereiti gatvę. Nors daugelis garbaus amžiaus žmonių greičiausiai atsisakys pagalbos gatvėje, tačiau kai kurie iš jų ją priims su dėkingumu. Visada geriau ištiesti pagalbos ranką negu jos neištiesti.
 
  • Dažniau sakyti komplimentus artimiesiems, draugams, kolegoms, išmokti švęsti kitų pergales, nes tai suteikia abiems pusėms malonius jausmus.
 

Gyvenime reikia vadovautis auksine Naujojo Testamento taisykle: „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi“. Reikia stengtis nedaryti darbų, kurie pačiam žmogui yra nepriimtini: neįžeidinėti, neapkalbinėti, neskriausti ir t. t., nes niekas nenori būti aprėktas ar neteisingai apkaltintas.

 

Psichologės Dalios Grigaitės komentaras

 

„Yra žmonių, kurie mano, jog tik įžūlumu galima „atsiplėšti” geresnio gyvenimo dalį. Ir tokie gali gerai jaustis, ir kitokie. Geri žmonės būna ir laimingi, ir nelaimingi. Žinoma, kartais kitiems kyla noras pasinaudoti žmogaus gerumu, tada šis gali per daug savo laiko, energijos skirti kitiems, pavargti. Jei nedrįsta atsisakyti, tada kyla pavojus daugiau dėl kitų gyventi, užmiršti save. O jei išdrįsta atsisakyti vykdyti, ko kiti prašo, gali kiti supykti. Tik geras žmogus, kuris neleidžia kitiems lipti sau ant galvos, nepasidaro blogas“.

 

Įdomu

 

  • Žodžiai „ geras“ ir „doras“ žmogus yra sinonimai.
  • Žurnale „Emotions“ paskelbtas tyrimas patvirtino, kad geri darbai padeda žmonėms jaustis geriau.
  • Anot Jungtinių Amerikos Valstijų psichologijos mokslų daktarės E. Alden: „Gerų darbų atlikimas per prievartą ar norint padaryti įspūdį kitiems, gali neturėti jokio poveikio“.
  • Tarptautinės humanitarinės pagalbos organizacijos „Oxfam“ atlikti tyrimai parodė, kad turtingiausiems pasaulio žmonėms iš viso priklauso 94,5 % viso turto, o likusiems gyventojams – tik 5,5 % pasaulinio turto.