Nors sakoma, kad patys esame savo gyvenimo kalviai, iš tiesų labai daug kas priklauso nuo mūsų tėvų, senelių ir protėvių. Ypač svarbų vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime atlieka genai. Ką gi mums gali perduoti artimieji? Pasirodo, kur kas įdomesnių dalykų negu tik išvaizdą ir sveikatos būklę.

 

genai

Veda už grotų?

 

Suomijos mokslininkai atliko tyrimą ir išanalizavo 900 nusikaltėlių genetiką. Paaiškėjo, kad egzistuoja du genai, lemiantys polinkį į nusikaltimus. Juos turintys asmenys turi net 13 kartų didesnę tikimybę pakartotinai nusikalsti. Manoma, kad mažiausiai 5–10 % visų Suomijos nusikaltimų gali būti įvykdyta turinčių tokį genotipą. Be abejo, tie du genai ne vieninteliai lemia, ar žmogus gyvenime pažeis kokius nors įstatymus. Įtaką daro ir kiti genai, taip pat aplinkos veiksniai. Todėl net abu šiuos genus turintys žmonės gali nenusikalsti visą gyvenimą, nors turės tam didesnį polinkį. Tačiau jei šie genai padarytų savo įtaką, tikėtina, kad tokie asmenys įvykdytų gerokai žiauresnių nusikaltimų nei tokio genotipo neturintys žmonės. Jie kur kas dažniau įvykdo žmogžudysčių, prievartos, kankinimo atvejų ir kt.

 

Skaistybės praradimo laikas neatsitiktinis!

 

Paklausus, kas daro didžiausią įtaką laikui, kada žmogus ryžtasi pirmiesiems lytiniams santykiams, greičiausiai dauguma atsakytų, kad auklėjimas, draugai, aplinka. Kembridžo universitete (Anglija) atlikti tyrimai rodo, kad tam reikšmingi ir genai. Pastarieji lemia apie 25 % visų skaistybės praradimo veiksnių. Atrastas specifinis genas, pavadintas CADM2, kurį turintys žmonės linkę anksčiau pradėti lytinį gyvenimą, seksualiniame gyvenime dažniau elgtis rizikingai ir susilaukti daugiau palikuonių. Be to, anksčiau subręsta ir susilaukia pirmagimių. Kitas genas, pavadintas MSRA, dažnai aptinkamas linkusių lytinį gyvenimą pradėti vėliau nei visuomenės vidurkis (Lietuvoje nekaltybė dažniausiai prarandama sulaukus 16–17 m.) žmonių organizme. Pasak mokslininkų, genai daro įtaką ir žmogaus libido. Jų teigimu, 70 % pasaulio populiacijos turi žemo seksualinio jaudrumo geną ir tik 20 % – aukšto. Likę 10 % priklauso aukso viduriui. Anot tyrėjų, didžioji dalis žmonijos turi geną, lemiantį mažesnį libido. Tačiau tai nereiškia, kad jie nesidomi seksualiniais santykiais. Jiems tiesiog reikia daugiau laiko susijaudinti ir patirti orgazmą. Tačiau tokie žmonės lengviau ištveria laikotarpį be lytinių santykių. Be to, yra ištikimesni, per gyvenimą turi mažiau seksualinių partnerių, rečiau priima neapgalvotus sprendimus seksualiniame gyvenime.

 

Iš kartos į kartą perduodama taurelė

 

 

Didžiosios Britanijos mokslininkai išsiaiškino, kad egzistuoja tam tikri genai, kurie organizme suaktyvėja išgėrus svaigiųjų gėrimų. Jie slopina alkoholio poveikį, todėl žmogus jaučiasi blaivesnis, negu yra iš tiesų. Tiesa, tokius genus turi ne visi, bet juos turintys gali išgerti daugiau svaigiųjų gėrimų. Organizmas prie vis didesnio alkoholio kiekio pripranta ir reikalauja daugiau. Genų įtaką alkoholio vartojimui patvirtina ir Švedijoje atliktas tyrimas su dvyniais. Mokslininkai stebėjo į skirtingas šeimas patekusius įvaikintus dvynius. Paaiškėjo, kad nesvarbu, kokioje aplinkoje auga žmogus, jeigu jo biologiniai tėvai linkę į alkoholizmą, tai persiduoda ir palikuonims. Ir atvirkščiai, jeigu tokio polinkio gimdytojai neturi, bet vaikas auga aplinkoje, kur alkoholizmas tarpsta, jis šiai svaiginimosi pagundai atsispiria stipriau nei tie, kurie turi svaigintis linkusius tėvus. Tikimasi, kad ateityje, pasitelkiant šį specifinį geną, pavyks gydyti žmones nuo alkoholizmo.

 

Ilgaamžiškumas – ne tik gyvenimo būdo pasekmė

 

Greičiausiai pastebėjote neretai likimo iškrečiamą žiaurų pokštą: tie, kurie visiškai nesirūpina savo sveikata, sulaukia kone 100 metų, o propaguojantys sveiką gyvenimo būdą anapus iškeliauja neatšventę nė 70-ojo jubiliejaus. JAV mokslininkų teigimu, dėl to vėlgi kalti genai. Egzistuoja tam tikrų genų rinkinys, padedantis ilgai gyventi netgi tuomet, kai organizmu rūpinamasi ne itin pavyzdingai. JAV mokslininkai tą išsiaiškino ištyrę 500 garbaus amžiaus asmenis, sulaukusius 95–109 m. Dauguma jų gyveno gana nesveikai: turėjo žalingų įpročių, nesveikai maitinosi, nesportavo. Pasak tyrėjų, jeigu šie asmenys nebūtų turėję ilgaamžiškumo genų rinkinio, gyvendami taip nesveikai tikrai nebūtų sulaukę tiek metų. Beje, Mafusailo genų rinkinį turintys asmenys nėra apsaugoti nuo pavojingų ligų. Jie taip pat gali turėti genų, lemiančių įvairias ligas ir negalias, tačiau įprastai jų organizme šie genai nesuaktyvėja arba suaktyvėja bent keliais dešimtmečiais vėliau nei įprasta. Tačiau visgi vos vienas iš 10 000 žmonių gyvena ilgiau nei 100 metų.

 

Laimė paveldima?

 

Nors sakoma, kad laimę kuriame patys, iš tiesų tai tik iš dalies tiesa. Australijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad laimės jausmą net 50 % lemia genai. Tokia išvada paskelbta ištyrus tūkstantį monozigotinių ir dizigotinių dvynių porų. Įrodyta, kad tam tikrus genus turintys asmenys optimistiškiau žiūri į gyvenimą, lengviau išgyvena stresą, nesėkmes, rečiau serga depresija. Patirdami džiugių akimirkų jaučiasi laimingesni, nes jų organizme gaminasi daugiau laimės hormono serotonino. Šiaurės Karolinos ir Kalifornijos universitetų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad pagal tai, kas žmogui teikia daugiausia laimės, galima spręsti apie jo sveikatą. Labiausiai besidžiaugiantys materialiniais pasiekimais turi daugiau genų, lemiančių įvairias pavojingas ligas: kraujotakos, širdies sutrikimus, vėžį, cukrinį diabetą, įvairias infekcijas ir kt. Tie, kuriems laimę teikia dvasiniai dalykai, yra gerokai sveikesni ir turi stipresnį imunitetą.

 

Intelektas – įgimtas ar įgytas?

 

Ne veltui sakoma, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Kvinslando universitete atlikti tyrimai rodo, kad neišsilavinusių tėvų vaikai dažnai taip pat nesiekia aukštojo mokslo ne tik dėl jiems rodomo pavyzdžio. Tam įtakos turi ir genai. Nustatyta, kad net 40–60 % žmogaus intelekto lemia iš tėvų paveldimos savybės. Likusį intelektą lemia auklėjimas, aplinka ir paties žmogaus įdėtos pastangos. Įrodyta, kad aukštesnį intelektą turinčių tėvų vaikai geba lengviau įsisavinti naujas žinias, turi geresnę atmintį, stipresnį analitinį mąstymą, labiau viskuo domisi, būna labiau motyvuoti mokytis. Aukštam intelektui palankių genų turintys žmonės geba geriau įsisavinti tiek tiksliųjų, tiek humanitarinių sričių žinias – už šiuos gebėjimus atsakingi tie patys genai. Taigi dėl to, kad geriau sekasi kalbos, o ne matematika, reikia kaltinti ne prigimtį, o aplinką.

 

Lemia polinkį tukti?

 

Seniai diskutuojama, kas daro didesnę įtaką polinkiui tukti – genai ar aplinka? Mokslininkai žino ne vieną geną, lemiantį potraukį tam tikram maistui, riebalų kaupimuisi organizme ir apetitui apskritai. Vienas tokių genų – FTO. Mūsų organizme yra dvi šio geno kopijos, gautos iš kiekvieno iš tėvų. Kiekvienas jų atskirai lemia nutukimo riziką, kuri gali būti maža arba didelė. Jeigu iš tėvų paveldimos abi geno kopijos lemia didelį polinkį nutukimui, jo rizika siekia net apie 70 %. Taip yra dėl to, kad ši geno versija didina potraukį kaloringam maistui ir alkio hormono grelino lygį organizme. Tokie žmonės tarsi biologiškai užprogramuoti daugiau ir riebiau valgyti. Mokslininkų teigimu, FTO genas tik lemia didesnį polinkį tukti, bet nebūtinai taip ir nutiks. Juk net apie 60 % ar daugiau įtakos mūsų svoriui daro supanti aplinka, auklėjimas, asmeninės savybės, įpročiai. Polinkį tukti galima sumažinti teisingai maitinantis, reguliariai sportuojant, atsisakant žalingų įpročių. Pasak mokslininkų, nutukę asmenys reguliariai sportuodami gali atsikratyti bent 40 % antsvorio, kurį laiko paveldėtu. Aktyvi veikla ne tik tirpdo jau esančius riebalus, bet ir slopina alkio hormono gamybą organizme, todėl mažėja persivalgymo ir naujų nereikalingų kilogramų atsiradimo rizika. Nutukimo riziką lemiančių genų turintiems žmonėms būtina normuoti maistą, nes jo dėl skirtingo maistinių medžiagų įsisavinimo jiems reikia maždaug 10–15 % mažiau. Turintys antsvorio neturėtų kaltinti vien genų. Net iki 90 % atvejų dėl papildomų kilogramų visgi kalta netinkama gyvensena, suformuota įvairių aplinkos veiksnių.

 

Į kraują įaugusios politinės pažiūros

 

Daugumai diskutuojant politinėmis temomis teko pastebėti, kad kai kurių žmonių galvose tam tikros politinės pažiūros įsišaknijusios taip stipriai, kad, atrodo, jau gimė jas turėdami. Tyrimai rodo, kad iš dalies tai tiesa. JAV atlikti tyrimai atskleidė, kad politinėms pažiūroms įtaką daro DRD4 genas. Mokslininkai ištyrė 1 771 studentą, kurie genetiniams tyrimams paaukojo savo seilių ir kraujo, taip pat užpildė anketas apie asmenines savybes ir politines pažiūras. Paaiškėjo, kad minėto geno versijos gali lemti polinkį į konservatyvumą arba kaip tik į liberalias pažiūras. Įdomu tao, kad DRD4 genas didesnę įtaką daro moterų politinėms pažiūroms. Visgi įgimtos savybės lemia ne viską. Didelę įtaką politinėms pažiūroms daro ir gyvenimo patirtis. Pastaroji lemia apie 45 % politinių įsitikinimų.

 

Homoseksualumas – prigimtis ar pasirinkimas?

 

Mokslininkai iki šiol nesutaria, ar homoseksualumas paveldimas. Skirtingi tyrimai atskleidžia nevienodus rezultatus. Čikagos universiteto mokslininkai teigia, kad homoseksualumas neturi nieko bendro su laisvu pasirinkimu. Jų atliko tyrimo duomenimis, homoseksualūs žmonės turi panašią genų mutaciją, kuri didina neįprastos seksualinės orientacijos tikimybę. Ši genų mutacija vyrus ir moteris veikia skirtingai: vyrams homoseksualumo tikimybę didina 35 %, moterims – 18 %. Anot mokslininkų, homoseksualumo geną vyrams perduoda motinos, moterims – tėvai. O Švedijos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad daugiau įtakos homoseksualumui turi ne genai, bet auklėjimas – net iki 64 %.

 

Empatija prieš egoizmą

 

Toronto universiteto mokslininkų teigimu, žmogaus geraširdiškumas arba jo stygius priklauso ne tik nuo auklėjimo, aplinkinių pavyzdžių, bet ir nuo genų. Ištyrę grupę savanorių jie žmones suskirstė į tris grupes: užjaučiančius, empatiškus ir rūpestingus; jautrius, bet ne visuomet patikimus; neempatiškus, savanaudiškus ir kupinus neigiamų emocijų. Kiekviena šių grupių siejama su tam tikra genų mutacija, nuo kurios priklauso, kaip žmogaus organizmas reaguoja į hormoną oksitociną ir kiek jo išskiria. Šis hormonas atsakingas už prisirišimą, globėjiškumą, pasitikėjimą ir dosnumą. Norėdami patvirtinti tyrimo rezultatus, mokslininkai paprašė vienos savanorių grupės įvertinti kitą grupę žmonių ir suskirstyti juos į tris grupes pagal anksčiau minėtus kriterijus. Rezultatai buvo labai tikslūs ir patvirtino mokslininkų suskirstymą pagal genetiką. Beje, įvertinti, kuriam tipui priklauso žmogus, užtenka vos keliolikos sekundžių.

 

Įdomu

 

  • Įvairios fobijos gali būti perduodamos iš kartos į kartą, mat protėvių patirtis fiksuojama DNR grandinėje. Taip gali pasireikšti neracionalių, aiškių priežasčių neturinčių baimių.
  • Apie 70 % žemaūgių žmonių turi geną, kurio neturi aukštaūgiai. Šis genas lemia žemesnį intelektą.
  • Visų žmonių DNR yra 99,9 % identiška. Taigi vieni nuo kitų skiriamės vos 0,1 %.
  • Mokslininkų teigimu, paveldime ne tik tėvų ar senelių išvaizdą, bet ir mimikas. Tai, kad šis reiškinys nesusijęs su paprasčiausiu nesąmoningu kopijavimu, įrodo faktas, jog šeimai būdingas mimikas daro ir nuo gimimo akli žmonės.
  • Norint užrašyti vieno žmogaus genomą ir gebant tai daryti spausdinant 60 žodžių per minutę greičiu bei šiam darbui skiriant 8 val. per parą, tai truktų 50 metų.
  • Ankstyvas vyrų plikimas gali būti paveldimas iš abiejų tėvų.
  • Kembridžo universiteto mokslininkų teigimu, kiekvieno žmogaus genuose yra iki 60 mutacijų. Vadinasi, gimęs vaikas į šį pasaulį atsineša kažką tokio, ko neturėjo nė vienas iš jo tėvų.
  • Manoma, kad kol kas atrasta tik pusė žmogaus genų.
  • Žmogus turi geną, atsakingą už uodegos augimą, tik jis neaktyvus.
  • Neramų kūdikio miegą lemia ne tik jo sveikatos būklė, aplinkos veiksniai, bet ir genai.
  • Genetiškai nulemta, kad tie mažyliai, kurių plaukai pakaušyje sukasi prieš laikrodžio rodyklę, dažniau būna kairiarankiai arba moka rašyti abiem rankomis.
  • Dviem identiškiems dvyniams susilaukus palikuonių su kitais dviem identiškais dvyniais, jų vaikai, kurie vienas kitam yra pusbroliai, genetiškai yra kaip tos pačios šeimos broliai arba sesės.
  • 5–10 % vėžio atvejų susiję su paveldimumu.
  • Egzistuoja reta genų mutacija, dėl kurios žmogaus oda būna melsvos spalvos. Kentukyje (JAV) gyvena visa tokia šeima, pavarde Fugate.
  • Teoriškai žmogus dėl genetinio kodo negali gyventi ilgiau nei 120 metų, nes ląstelės turi ribotą kiekį skaičių, kiek kartų gali dalytis ir regeneruoti pažeistas organizmo vietas. Iki šiol ilgiausiai gyveno prancūzė Jeanne Calment – 122 metų ir 164 dienų.
  • Liverpulio universiteto biologai teigia, kad viduramžiais siautėjęs maras apie 10 % europiečių padarė atsparius ŽIV. Šie individai turi genų mutaciją CCR5-delta32. Būtent ji sergsti nuo šios pavojingos ligos. Tokia genų mutacija tarp afrikiečių ir azijiečių aptinkama labai retai.
  • Egzistuoja genų mutacija, žmogaus kaulus padaranti gerokai tankesnius. Žinomas atvejis, kai dėl šios priežasties vyras turėjo net 8 kartus tankesnius nei įprasta kaulus, todėl mėgindamas plaukti skęsdavo lyg akmuo, o kartą patekęs į rimtą avariją išvengė net menkiausių kaulų lūžių.