Kai odą tempia, ji šerpetoja ar atrodo pavargusi, pirmoji mintis viena: sausa. Tačiau dažnai problema slypi visai kitur – odai tiesiog trūksta vandens. Dehidratuota ir sausa oda nėra tas pats, todėl ir sprendimai turi skirtis. Supratus skirtumą, galima ne tik pagerinti išvaizdą, bet ir išvengti ilgalaikių problemų. 

 

Kas yra dehidratuota oda? Sensual,Woman,With,Cracks,Facial,Skin.,Dry,Facial,Skin,Concept.

 

Dehidratuota oda – tai būklė, ne dermos tipas. Ši būklė pasireiškia, kai odai trūksta vandens, nors riebalų kiekis gali būti visiškai normalus ar net padidėjęs. Todėl dehidratacija gali užklupti bet kokį odos tipą, net riebų. Dėl vandens stokos oda praranda elastingumą, tampa jautresnė, gali atrodyti papilkėjusi, pavargusi, išryškėja smulkių raukšlelių. Paradoksalu, tačiau dehidratuota oda, bandydama apsisaugoti, pradeda gaminti daugiau riebalų, tad gali blizgėti, turėti užsikimšusių porų, aknės požymių.  

 

Dehidrataciją dažniausiai lemia išoriniai ir gyvenimo būdo veiksniai. Didelę įtaką daro patalpų šildymas, kondicionieriai, kurie sausina orą ir skatina vandens garavimą iš odos. Ne mažiau svarbus per dažnas prausimas ar šiurkščios kosmetikos priemonės, pažeidžiančios natūralų odos barjerą. Prie problemos prisideda ir menkas skysčių vartojimas, lėtinis stresas, miego trūkumas. 

 

Kas yra sausa oda? 

 

Sausa oda – dermos tipas, kuriam būdingas riebalų (lipidų) trūkumas ir dėl to susilpnėjęs apsauginis barjeras. Kitaip nei dehidratuota oda, sausumas nėra laikina būklė, jis genetiškai nulemtas ir gali lydėti visą gyvenimą. Kai odoje trūksta lipidų, ji negeba efektyviai sulaikyti drėgmės ir apsisaugoti nuo išorinių dirgiklių. Nuolatinis tempimas, šiurkštumas, matomas šerpetojimas, padidėjęs jautrumas vėjui, šalčiui ar kosmetikai – tipiški sausos odos požymiai. Tokia oda dažniau reaguoja paraudimu, perštėjimu ar net deginimo pojūčiu. 

 

Sausa oda taip pat greičiau sensta, nes susilpnėjęs barjeras leidžia drėgmei lengviau išgaruoti, tad dermos atsinaujinimo procesai vyksta lėčiau. Dėl to anksčiau išryškėja raukšlės, oda praranda elastingumą, atrodo plonesnė ir labiau pažeidžiama.  

 

Kaip atskirti? 

 

Nors pojūčiai gali būti panašūs, atidžiai stebint kasdienius odos signalus skirtumą galima pastebėti ir be specialisto pagalbos. 

 

Kaip oda atrodo ryte ir vakare? Dehidratuota oda ryte dažnai atrodo visai neblogai, bet dieną jau juntamas tempimas, gali atrodyti pavargusi, išryškėja smulkių raukšlelių. Vakare toks diskomfortas paprastai sustiprėja. Sausą odą tempia beveik nuolat, tiek ryte, tiek vakare, o šerpetojimas ir šiurkštumas matomi visą laiką. 

 

Ar oda blizga, bet kartu ją tempia? Jei oda blizga, turi riebesnių zonų, tačiau sykiu jaučiamas tempimas ar perštėjimas, tai dažnas dehidratacijos požymis. Sausa oda paprastai neblizga, jai būdingas matinis vaizdas. 

 

Kaip oda reaguoja į drėkinamąjį serumą? Dehidratuota oda greitai sugeria drėkinamąjį serumą – pojūtis pagerėja beveik iškart, atrodo lygesnė ir elastingesnė. Pagerėjimas įprastai jaučiamas iki kelių valandų. Sausai odai vien serumo dažniausiai nepakanka: komfortas trumpas arba visai nejuntamas, kol nepasitelkiamos riebesnės maitinamosios priemonės, padedančios atkurti lipidinį barjerą.  

 

Skirtingi sprendimai 

 

Labai svarbu nustatyti, ar oda dehidratuota, ar sausa, nes šioms skirtingoms būklėms būtini skirtingi sprendimai.  

 

Dehidratuotos odos priežiūros pagrindinis tikslas – ne tik suteikti vandens, bet ir padėti jam išlikti odoje. Didžiausią naudą suteikia drėgmę pritraukiančios ir raminamosios aktyviosios medžiagos. Hialurono rūgštis veikia kaip vandens magnetas – padeda odai tapti elastingesnei ir lygesnei. Glicerolis stiprina drėgmės pusiausvyrą ir palaiko odos komfortą. Pantenolis ir alavijai ne tik drėkina, bet ir ramina sudirgusią, jautresnę odą, leidžia jai greičiau atsigauti. Ne mažiau svarbu tinkamai sluoksniuoti priemones. Drėkinamieji serumai ar esencijos turėtų būti naudojami ant šiek tiek drėgnos odos, o virš jų – lengvesnės tekstūros kremas, kuris padeda tarsi užrakinti vandenį. Praleidus šį žingsnį, drėgmė gali greitai išgaruoti, ypač sausu oru. Taip pat būtina švelniai prausti. Agresyvūs prausikliai ar per dažnas prausimasis dar labiau skatina vandens netekimą. Dehidratuota oda geriausiai reaguoja į švelnias, lipidinio barjero nepažeidžiančias priemones, kurios valo, bet neatima to, ko derma jau ir taip stokoja. 

 

Sausos odos priežiūros esmė – atkurti ir sustiprinti lipidinį barjerą, kuris natūraliai saugo nuo drėgmės praradimo ir išorinių dirgiklių. Kol šis barjeras silpnas, oda išlieka jautri, šiurkšti ir linkusi šerpetoti, net jei naudojamos drėkinamosios priemonės. Didžiausią naudą sausai odai suteikia lipidus atkuriantys ingredientai. Keramidai padeda atstatyti natūralią dermos struktūrą, stiprina jos atsparumą. Sviestai ir aliejai maitina, minkština, mažina tempimo pojūtį. Skvalanas, artimas natūraliems odos lipidams, padeda išlaikyti elastingumą, o cholesterolis veikia kartu su keramidais, užtikrindamas visapusišką barjero atkūrimą. Ne mažiau svarbu ir tai, ko reikėtų vengti. Agresyvūs prausikliai, stipriai putojančios priemonės ar produktai su alkoholiu dar labiau ardo ir taip silpną apsauginį sluoksnį. Sausai odai rekomenduojami švelnūs valikliai, kurie valo, bet nepalieka tempimo pojūčio.  

 

Beje, gali būti taip, kad oda ir sausa, ir dehidratuota. Tokiu atveju svarbu derinti drėkinimą su maitinimu. Pirmiausia odai suteikti vandens naudojant drėkinamąjį serumą ar esenciją, o tik po to tepti lipidų gausiu kremu. Vien riebus kremas nepašalins dehidratacijos, o tik drėkinimas neapsaugos silpno barjero – veiksmingiausia šių dviejų žingsnių kombinacija. 

 

Autorė Jūratė Survilė