Daina Bilevičiūtė: „Sunku patikėti, bet vaikystėje buvau tikra verksnė“

„Nuo trijų metų žinojau, kad būsiu dainininkė“, – į vaikystės prisiminimus po „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Kartų kovos“ filmavimo leidosi Londone dabar gyvenanti dainininkė Daina Bilevičiūtė (52). Tuose prisiminimuose nėra diržo, žirnių kampe ar tamsaus kambario, – visos atlikėjos išdaigos būdavę labiau juokingos nei piktos.

Patyčių mūsų laikais nebūdavo, na, pasišaipydavome vieni iš kitų, bet tokio pykčio, koks sklinda dabar tikrai nejautėme“, – sako Airijoje, Anglijoje ir Lietuvoje mokinių turinti Daina.

Pašaipų paauglystėje, žinoma, ir ji pati neišvengė, dėl jų, o ir dėl paprastų mergaitiškų nesutarimų – su manimi draugauja, o su manimi – ne, tekdavo ir ašarą išlieti. „Buvau verksnė, verkdavau, kai nepasisekdavo, kai nesutardavau su draugais, man žmonės visada buvo svarbu. Nuo pat mažų dienų buvau aktyvi mergaitė, lankiau milijoną būrelių – pradedant dainavimu ir baigiant fechtavimusi, – pasakoja. – Vėliau stalo tenisą, špagas mečiau, liko tik muzika, dainavimas, iki pat mokyklos pabaigos dar garsindavau filmus tuometinėje Lietuvos kino studijoje – daug sovietmečio animacinių filmų personažų kalba, dainuoja mano balsu“.

Prisiminusi savo vaikystės išdaigas, dainininkė niekuomet neteisia savo mokinių. „Na, nevalgo saldumynų, tik pamanykit! O mes ką darydavome vaikystėje?“, – šypsosi ir pasakoja istoriją apie tai, kaip dešimties vieną naktį Giruliuose prie jūros išsivedė visą būrį mergaičių. Naktis buvo tamsi, jos nuklydo kiek tolėliau nuo stovyklos. Staiga girdi rusiškai: „Stot, kas eina?“ Iš tamsos išnėrę ginkluoti pasieniečiai mergaites visu būriu nuvarė į stovyklą ir atidavė vadovams. „Matyt, bijojo, kad jūra iki Švedijos nenuplauktume“, – juokiasi.

Giruliuose, pionierių stovykloje vykdavo ne tik naktiniai pasivaikščiojimai, kartais mergaitės duris užremdavo šluota. Kai vadovai jas atidarydavo, šluota kaukštelėdavo tiesiai jiems į kaktą. Arba kita istorija: „Vieną kartą iš netoliese esančių pievų atsivedėme veršiuką. Pririšome jį prie vienų vadovų kambario duri ir prie kitų. Ryte jie tas duris bando atidaryti, veršiukas bliauna, o mums be proto juokinga“, – pasakoja atlikėja .

Daina tikisi, kad jos vaikystės pokštų šiandieniai jos mokiniai nekartos. O jei ir pabandytų, tai tokios nekaltos išdaigos jai sukeltų daugiau juoko nei pykčio.

Ar išgelbės humoras ir dar nepamirštas vaikiškas požiūris Dainos komandą? O gal išgelbėti tų, kurie kovoja tarpusavyje – neįmanoma? Kodėl vaikai žaidime buvo vieningi, o suaugusios moterys nepasidalino dovanomis? Viskas išaiškės „Kartų kovų“ žaidime, tik šį ketvirtadienį, 21,30 per „Lietuvos ryto“ televiziją. Žaidimas kartojamas sekmadienį 19 val.

Nuotraukos iš „Lietuvos ryto“ televizijos archyvo.