Civilinės saugos pratybos. Kam reikalingos?

Kasmet Lietuvoje surengiama mažiausiai 20 valstybės lygio civilinės saugos pratybų, keliolika didžiųjų ir keli šimtai vietinių karinių pratybų. Kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, praktikuojasi ir įmonių darbuotojai, ir aktyvios bendruomenės. Dažniausiai pratybos organizuojamos taip, kad kuo mažiau trikdytų kasdienį pratybose nedalyvaujančių piliečių gyvenimą. Visgi kiekvienam svarbu žinoti, kad pratybos vyksta, ir suprasti, kam jos reikalingos.

Nauda visuomenei

Šiuolaikiniame pasaulyje saugumo aplinka nuolat kinta, todėl pasirengimas krizėms nebėra vien tik kariuomenės ar specialiųjų tarnybų atsakomybė. Didelio masto nacionalinės ir tarptautinės pratybos atlieka kertinį vaidmenį vertinant valstybės institucijų, savivaldybių ir civilinės saugos sistemų pasirengimą veikti ekstremaliosiomis situacijomis. Tokie mokymai leidžia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai nustatyti logistikos, ryšių ir veiksmų koordinavimo spragas dar prieš kilus realiam pavojui. Vis dėlto didžiausia pratybų nauda pasiekiama tada, kai į jas vienaip ar kitaip įtraukiama ir visuomenė. Tik darnus institucijų pasirengimas ir piliečių gebėjimas tinkamai reaguoti į krizes gali padėti valstybei veiksmingai susidoroti su įvairiais hibridiniais, kariniais ar technogeniniais iššūkiais.

Nacionalinis pasirengimo egzaminas – „Vyčio skliautas“

Vienas ryškiausių kompleksinio pasirengimo pavyzdžių – Lietuvoje rugsėjo 25–spalio 3 d. vykusios didžiausios nacionalinės mobilizacijos sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas“. Jų metu buvo imituojamos sudėtingos krizinės situacijos, reikalaujančios greito ir koordinuoto valstybės institucijų, savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų atsako.

Pratybose tikrinta, kaip užtikrinamos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos – nuo energetikos ar ryšių sistemų atkūrimo iki masinio gyventojų evakavimo bei humanitarinės pagalbos stovyklų organizavimo. Jose aktyviai dalyvavo tūkstančiai valstybės tarnautojų, karių, šaulių ir savanorių. Pagrindinis pratybų tikslas – įvertinti, ar visos grandys, atsakingos už šalies valdymą ir gyventojų saugumą krizės metu, geba veikti sklandžiai, greitai ir koordinuotai.

Civilių gyventojų įsitraukimo ir pasirengimo galimybės

Nors pagrindinis „Vyčio skliauto“ ir panašių pratybų dėmesys skiriamas institucijų darbui, civiliai gyventojai taip pat gali prie jų prisidėti (ne)tiesiogiai. Viena aktyviausių galimybių – savanoriauti didžiosiose nevyriausybinėse organizacijose, tokiose kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“ ar „Caritas“, kurios pratybose bendradarbiauja su valstybės institucijomis. Savanoriai gali padėti registruoti nukentėjusiuosius, skirstyti humanitarinę pagalbą ar įrengti laikinas stovyklas.

Net ir negalintys skirti laiko savanorystei gyventojai gali pasitikrinti savo pasirengimą. Testuojant gyventojų perspėjimo sirenas ir mobiliuosius pranešimus, kiekvienas gali įsitikinti, ar jo įrenginiai tinkamai sukonfigūruoti, ir prisiminti, kaip elgtis išgirdus pavojaus signalą, vadovaujantis oficialios civilinės saugos platformos LT72 rekomendacijomis.

Kodėl piliečiams svarbu žinoti, domėtis ir dalyvauti?

Žinojimas apie šalyje vykstančias pratybas ir aktyvus domėjimasis jomis – vienas iš žingsnių stiprinant asmeninį pasirengimą krizėms. Kai gyventojai supranta, kaip veikia valstybės gynybos ir krizių valdymo sistemos, visuomenėje mažėja erdvės panikai, dezinformacijai ir chaosui.

Dalyvavimas pratybose ar bent jau domėjimasis jų eiga padeda įgyti praktinių civilinės saugos įgūdžių – nuo pirmosios pagalbos teikimo iki šeimos pasirengimo plano sudarymo. Informuota ir pasirengusi visuomenė taip pat leidžia valstybės institucijoms efektyviau sutelkti išteklius ten, kur jų krizės metu labiausiai reikia. Taip kiekvieno žmogaus pasirengimas prisideda prie bendro šalies saugumo ir atsparumo.

Šeimos pratybų scenarijus-žaidimas, kurį galite lengvai pritaikyti namuose

Suorganizuokite šeimos iššūkio vakarą: nustatykite 15 minučių laikmatį ir paskirstykite šeimos nariams užduotis. Pavyzdžiui, vieni gali surasti žibintuvėlius ir kitus būtiniausius daiktus, kiti – paruošti dokumentus, vandens bei maisto atsargas. Vaikams galima leisti į savo kuprinę įsidėti po vieną svarbų ar mielą daiktą.

Pasibaigus laikui, visi kartu peržiūrėkite, ką pavyko surinkti, ir pasitikrinkite pagal oficialų LT72 sąrašą. Taip pat aptarkite šeimos veiksmų planą: kur susitiktumėte, jei laikinai neveiktų mobilusis ryšys, ir kas būtų atsakingas už skirtingas užduotis. Toks žaidimas padeda praktiškai pasiruošti įvairioms situacijoms, o vaikams leidžia apie saugumą kalbėti ramiai ir be papildomo nerimo.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė