Batai – seniausias fetišas istorijoje

Kiek žmonių drįsta lipti į lovą su batais? Seksualinis potraukis prie avalynės laikomas keistenybe, tačiau gali suteikti poros santykiams žaismės ir jaudulio. Fetišas nėra nuodėmė, jei išlaikomas abipusis malonumas, todėl verta eksperimentuoti ir bandyti.

Moteriška silpnybė

Kodėl moterys taip dievina batus? „Parduotuvėje matuojantis rūbą išsiskiria neuromediatorius dopaminas, kuris pakelia nuotaiką, o būsena panaši į narkotikų vartojimą, – sako knygos „Buyology: Truth and Lies About Why We Buy“ autorius Martinas Lindstromas. – Dopamino kiekis didėja tol, kol perbraukiate banko kortelę. Tada nuotaika staiga smunka ir pradeda graužti kaltė. Išskyrus atvejus, kada perkami batai.“ Tai kolekcionavimo objektas. „Prisiminkime, kaip meniškai bateliai eksponuojami atvirose lentynose. Kai kurioms moterims svarbu ne tik, kaip atrodo avėdamos, bet ir kaip avalynė guli nenaudojama. Radus naują objektą kolekcionierę užplūsta adrenalino antplūdis“, – teigia knygos „Footnotes: On Shoes“ redaktorė dr. Suzanne Ferriss.

Visi šie jausmai sustiprėja pasirinkus aukštakulnius. „Kaip ir dauguma gyvūnų, esame linkę sieti ūgį su galia, – sako antropologė prof. Helen Fisher iš Rudžerso universiteto (JAV). – Aukštakulniai gali pakelti statusą tiesiogine prasme, nes moteris jaučiasi aukštesnė.“ Kulniukams taip pat būdinga istorinė reikšmė. „Ankstesniais amžiais aukštakulnius avėjo tik turtingieji. Tai buvo socialinio sluoksnio matas. Mumyse vis dar yra šio mąstymo likučių“, – įsitikinusi profesorė. O galia ir statusas visada eina koja kojon su seksu. „Kai moteris avi aukštakulnius, užima pirmykštę poravimosi pozą, – aiškina H. Fisher. – Sėdmenys pakyla, o nugara išsiriečia.“

Tačiau tikroji paslaptis slypi ne tik kūno linkiuose. Pasak knygos „The Brain in Love“ autoriaus dr. Danielio Ameno, pėdas galime susieti su seksu dėl tam tikros smegenų struktūros. „Sritis, kuri atsakinga už lytinių organų funkcijas, yra visai šalia srities, kuri reguliuoja pėdas. Šios sritys turi bendrą neuronų tinklą, todėl avalynė gali būti erotiška ir sukelti lytinį potraukį“, – atskleidžia ekspertas. Štai kodėl vienas seniausių ir dažniausių batų fetišų – ne sutrikimas, o visiškai natūrali reakcija.

Per amžių amžius

Batų fetišas suprantamas kaip seksualinis potraukis prie batų, kuris gali tapti atskiru dievinimo objektu, pavyzdžiui, masturbuojantis, arba papildyti tradicinius lytinius santykius naudojant kaip sekso žaislą. Šis pasirinkimas vadinamas retifizmu ir pavadintas prancūzo romanisto Nicolo Edme Rétifo garbei. Jis parašė erotinį romaną „Fanšetės pėdutė“, tikėtina, remdamasis asmenine patirtimi, o pagrindinė veikėja varė vyrus iš proto mažomis pėdomis ir dailiais bateliais. Turinys atskleidžia, kad iki Prancūzijos revoliucijos fetišas buvo nesvetimas daugeliui pasiturinčių asmenų. Kai kurie istorikai mano, kad užuominų apie potraukį prie batelių galima rasti kito prancūzų rašytojo Šarlio Pero pasakoje „Pelenė“.

XIX a. viduryje Europoje gyvavo tradicija, kad per vestuves jaunikis geria vyną ar šampaną iš jaunosios batelio, įrodydamas savo atsidavimą. Šis paprotys pateiktas 1882 m. vokiečių operoje „Elgeta studentas“ („Der Bettelstudent“). 2009 m., įkvėptas romantiškų istorijų, prancūzų batų gamintojas „Louboutin“ pristatė riboto leidimo aukštakulnių formos krištolinę taurę su 14 cm kulniuku. Šventinis rinkinys, į kurio sudėtį įėjo ir šampano butelis, anuomet kainavo 350 Eur. Potraukį batams taikliai iliustravo 2000-ųjų populiariosios kultūros fenomenas – serialas „Seksas ir miestas“. Šis fetišizmas būdingas ne tik pagrindinei veikėjai, bet ir kai kuriems vyriškosios lyties personažams. 2016 m. pasirodė pirmieji prekės ženklo „Carolina Herrera“ kvepalai „Good Girl“, kurie iki šiol atpažįstami iš aukštakulnių formos flakono.

Bolonijos universiteto (Italija) mokslininkai, vadovaujami Claudios Scorolli, apklausė daugiau kaip 5 tūkst. respondentų ir nustatė, kad populiariausias kūno fetišas yra pėdos ir kojų pirštai (47 %), o materialių daiktų kategorijoje pirmavo bateliai, aulinukai ir kita avalynė (64 %). Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad seksualinis potraukis prie batų gali atsirasti paauglystėje, veikiant daugybei jutimų: vaizdų reklamoms, filmams, muzikos klipams, specifiniam kvapui (pavyzdžiui, gyvūno odos), dėl lakuotos ar grublėtos tekstūros, grakščių ar grubių formų.

Medicininė diagnozė?

PasakIlinojaus universiteto (JAV) specialistų, fetišizmas yra psichoseksualinio sutrikimo rūšis, kai negyvi objektai, tokie kaip batai, jaudina, sukelia lytinį potraukį ir lemia erotines fantazijas. „Tam, kad žmogui būtų diagnozuotas fetišizmas, jis turi jausti potraukį šešis mėnesius ir išskirtinai susitelkti į intensyvaus seksualinio elgesio priemones, – teigia psichologas dr. Normanas Scottas. – Potraukis ar elgesys smarkiai sutrikdo kasdienį gyvenimą.“

Nors oficialios statistikos nėra, manoma, kad seksualiniu objektu dažniausiai būna elegantiški aukštakulniai, kareiviški grubūs aulinukai ir aptempti ilgaauliai iki kelių. Yra keli būdai, kaip fetišą turintis asmuo sąveikauja su aistros objektu. „Gali jaudinti jausmas, kaip batas spaudžia pėdą arba kaip avalynė atrodo ant kojos. Gali patikti, kaip kiti žmonės – vyrai ir moterys – avi batus. Vyrai, turintys fetišą, masturbuojasi žiūrėdami į batais apautas kojas arba nori būti liečiami būtent batais – švelniai, grubiai, skaudžiai“, – aiškina Robertas Hensley. Fetišai būdingesni stipriajai lyčiai, bet gali pasireikšti ir moterims.

Daugelis slepia savo pomėgį ne tik nuo aplinkinių, bet ir nuo partnerio. Trauka batams nelaikoma žalinga ar destruktyvia, jei nekelia problemų – seksualinių, socialinių, teisinių. „Asmenys, itin linkę į fetišizmą, dažnai pasiryžta nusikalstamai veiklai, kad gautų norimą objektą, – perspėja dr. N. Scottas. – Tarkime, apiplėšia parduotuvę ar įsilaužia į svetimus namus, persekioja moteris, avinčias seksualią avalynę, priekabiauja – siekia prisiliesti prie svetimų batų.“ Tokie žmonės gali sirgti depresija. Jie jaučia liūdesį, kaltę ar tuštumą, nes mintys apie traukos objektą neleidžia užsiimti kasdiene veikla, t. y. eiti į darbą, būti socialinėje aplinkoje, net miegoti. Pasak dr. N. Scotto, asmenys, turintys fetišą, retai kreipiasi pagalbos patys. Nors egzistuoja gydymas, sėkmės rodikliai nėra stulbinantys.

Laisvė nuo stereotipų

Nors fetišizmas dažnai laikomas psichologiniu sutrikimu, potraukis prie batų gali būti saugus ir malonus, jei praktika neperžengia kitų žmonių teisių ir ribų. „Apie fetišizmą sužinome iš kriminalinių atvejų, todėl tokie asmenys stereotipiškai laikomi maniakais, kurie negali suvaldyti seksualinių poreikių. Neigiama nuomonė ne tik blogina reputaciją, bet ir nustumia tokius asmenis į pogrindį“, – teigia dr. N. Scottas. Jie teisia save, nenori pripažinti individualumo, gėdijasi kalbėti su partneriu. Ši praktika gali būti priimtina, jei tinka antrajai pusei.

„Kai kurie fetišizmo elementai naudingi dėl seksualinio susijaudinimo ir malonumo, jei du asmenys mano, kad erotiniai žaidimai su avalyne jaudina, – atkreipia dėmesį Ilinojaus universiteto psichologas. – Tam tikri fetišizmo elementai greičiausiai būdingi kiekvienam žmogui.“ Potencialiai bet kuris visuomenės narys, vyras ar moteris, tikriausiai fantazuoja apie konkrečius daiktus. Nieko nestebina, jei jaudina „Victoria‘s Secret“ apatinis trikotažas, tačiau glumina, jei vyras paprašo žmonos nusirengti, bet nenusiauti aukštakulnių. „Fetišizmas siejamas su klaidingu įsitikinimu, kad jeigu žmogus turi išskirtinių seksualinių pomėgių, jis yra blogas“, – pritaria R. Hensley.

Naudinga prisiminti, kad seksualinė raiška neatsiejama nuo įvairovės. Jeigu partneriui patinka, batus galima įtraukti į seksualinius žaidimus įvairiais būdais: nuo flirto ir gundymo liečiant, erogeninių zonų dirginimo iki vaidmenų žaidimų, BDSM, mylėjimosi avint batus. Kiekvienas žmogus turi teisę išreikšti seksualines fantazijas. Išdrįsus pasikalbėti su partneriu ir aptarus ribas atsiveria daugiau galimybių paįvairinti fetišu poros intymų gyvenimą.

Autorė Jurgita Ramanauskienė