Auksas nuo seno laikomas metalų karaliumi. Senovės civilizacijose jis buvo ne tik valiuta ar puošmena, bet ir gydomoji priemonė. Aukso kaukės buvo Kleopatros grožio ir jaunystės paslaptis. Senovės kinai šį taurųjį metalą laikė sveikatos ir grožio šaltiniu, o romėnai juo gydė įvairias odos ligas.

 

auksas

Grožio puoselėtojas

 

Nors moksliškai aukso nauda grožiui neįrodyta, jis šiuo tikslu plačiai naudotas ne tik senovės civilizacijose, bet ir šiandienos pasaulyje. Prašmatniuose SPA ir kosmetologijos centruose siūlomos įvairios procedūros, pasitelkiant šį taurųjį metalą: kūno šveitimai, veido kaukės, įvyniojimai, masažai. Galima įsigyti kosmetikos priemonių, papildytų aukso dulkėmis arba lydytu auksu. Jos intensyviai drėkina odą, stabdo jos senėjimą, skatina kolageno gamybą, saugo nuo žalingo aplinkos poveikio ir suteikia odai švytėjimo. Gamintojai, pardavinėjantys auksu papildytas kosmetikos priemones, tvirtina, kad jos gali sumažinti netgi jau esamas raukšleles, sunaikinti pigmentines dėmes ir randelius. Tačiau auksu spindinti kosmetika įperkama ne kiekvienam – indelis kremo, kuriame yra aukso priemaišų, kainuoja nuo 60 eurų.

 

Gydomosios savybės

 

Auksas gydymo tikslais nuo seno naudojamas išoriškai ir iš vidaus. Metalo plokštelėmis, pridėtomis prie pažeistos kūno vietos, gydė dar senovės kinai, graikai ir romėnai. Japonai šiam tikslui naudojo aukso rutuliukus. Indų, arabų ir kinų gydytojai netgi siūlydavo gerti auksą. Itin populiarus buvo auksu įkrautas vanduo – aukso gabalėlis, įmetamas į vandenį, kurį laiką palaikomas, vėliau vanduo esą įgauna ypatingų galių ir geriamas kaip vaistas nuo įvairių ligų. Manoma, kad šis taurusis metalas turi tonizuojančių savybių ir suaktyvina viso organizmo veiklą. Neva jis stiprina kaulus ir gerina kraujagyslių elastingumą. Kai kur teigiama, kad auksas gydo netgi anoreksija ir bulimija sergančius pacientus. Taip pat stiprina nervų sistemą, širdį, kraujotaką, gerina virškinimą ir padeda atkurti hormonų pusiausvyrą.

 

Kai kurias gydomąsias aukso savybes pripažįsta ir tradicinė medicina. Įrodyta, kad auksas padeda kovoti su įvairiais uždegimais. Anksčiau netgi darytos jo injekcijos sergantiesiems artritu, bet tokia praktika nutraukta pastebėjus daugybę šalutinių poveikių. Be to, auksas įeina į kai kurių geriamųjų medikamentų sudėtį, pavyzdžiui, vaistų nuo onkologinių ligų, ŽIV, maliarijos. Taip pat itin nedideli jo kiekiai aptinkami kai kuriuose homeopatiniuose preparatuose. Jis naudojamas gydant tuberkuliozę ir astmą.

 

Magiškos galios

 

Tikima, kad auksas gali padėti atverti trečiąją akį, sustiprinti intuiciją, skatinti dvasiškai tobulėti, be to, leidžia atsiskleisti vidiniam žmogaus grožiui. Jis neatsiejamas nuo materialių gėrybių, todėl traukia turtus ir sėkmę visose gyvenimo srityse. Aukso gaminiai rekomenduojami kaip talismanai, nes manoma, kad sergsti nuo įvairių pavojų. Senovėje juos dažnai nešiojo mokytojai, nes tikėjo, kad auksas padeda susisteminti turimas žinias ir jas efektyviai perduoti kitiems. Dėl šios savybės taurusis metalas esą turėtų padėti į keblią padėtį patekusiems asmenims, nes gelbės randant geriausią išeitį, sukurs pusiausvyrą tarp loginio ir kūrybinio mąstymo. Sakoma, kad aukso gaminiai naudingi droviems introvertams, nes didina atvirumą ir lavina bendravimo įgūdžius.

 

Gurmaniškos vaišės

 

Jeigu esate tikri gurmanai, greičiausiai norėsite paskanauti auksu gardinto maisto. Ne viena pasaulio kompanija pardavinėja aukso dulkes ir lapelius, skirtus patiekalams gardinti. Deja, toks pikantiškas prieskonis prieinamas ne visoms namų šeimininkėms – kilogramo kaina siekia 26 000 eurų. Nemėgstate gaminti? Galbūt tuomet pakerės auksu papildytas vanduo, kuriame yra 24 karatai šio tauriojo metalo. Vienas buteliukas tokio gėrimo kainuos apie 75 eurus. Tokie produktai ne tik ypatingo skonio, bet ir naudingi grožiui bei sveikatai. Kai kurie mitybos specialistai į tai žvelgia skeptiškai ir sako, kad žmogaus organizmas nėra pajėgus suvirškinti aukso, todėl jis maždaug po trijų parų pasišalina iš organizmo, nepadarydamas jokio poveikio.

 

Tykantys pavojai

 

Aukso preparatai gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Pastebėta, kad šis metalas vis dažniau kelia alergines reakcijas ir skatina bėrimų, opų atsiradimą. Iš vidaus ilgai vartojamas auksas gali pažeisti inkstus, kepenis ir užteršti kraują. Kartais juo papildyti preparatai skatina kūno temperatūros kilimą, sutrikdo virškinimo sistemos veiklą ir kelia nerimą. Taigi vartojant medikamentus su auksu pacientą turėtų stebėti kvalifikuotas specialistas. Natūralaus gydymo šalininkų teigimu, auksas tinka ne visiems žmonėms, o tik aukso tipo asmenybėms. Jas galima atskirti pagal gyvą temperamentą, tvirtą kūną ir įraudusius skruostus. Dažnai tokie asmenys skundžiasi sąnarių skausmais, turi kraujospūdžio problemų ir kenčia dėl nuotaikų kaitos.

 

Specialistės komentaras 

Parapsichologė Ingrida Rudytė

 

Auksas gali veikti teigiamai ir neigiamai, todėl su juo reikėtų elgtis atsakingai bei atsargiai. Jo negali būti per daug, kad neštų naudą. Antraip žmogus jaus sunkumą, energijos stygių ir nė pats nesupras – kodėl. Jeigu žmogų supa pernelyg daug aukso, jis gali tapti blogas ir bet kokia kaina siekti valdžios. Todėl verčiau namie nelaikyti masyvių aukso statulėlių ar kitų panašių gaminių. Kur kas geriau įsigyti auksinį papuošalą arba amuletą – toks gali skleisti šilumą ir pozityvią energiją. Tačiau netgi jie tinka ne visiems žmonėms, kai kuriems auksas – per stiprus metalas. Norint įvertinti, kaip jis gali veikti asmenį, reikėtų atsižvelgti į Saulės padėtį žmogaus asmeniniame horoskope. Nepatarčiau aukso pirkti iš lombardų, nes jame išlieka buvusių šeimininkų energija. Jeigu ji neigiama, kenks naujajam savininkui. Auksas veikia pats savaime, jo niekaip paruošti ar įkrauti nereikia, pats apsivalo. Tačiau jei nešiodami aukso papuošalą arba amuletą jaučiate sunkumą, patartina jį nuplauti po tekančiu šaltu vandeniu. Geriausia auksą nešioti kartu su sidabru – taip nepakenksite sau. 

 

Įdomu

 

  • Auksas juvelyriniams dirbiniams gaminti naudojamas nuo maždaug 4000 m. pr. Kr.
  • Lydymosi temperatūra yra 1 046,5 °C, virimo – 2947 °C.
  • Vienas pirmųjų aukso išgavimo būdų buvo auksingo smėlio filtravimas. Jis buvo supilamas į nudirtą avių kailį ir plaunamas upėje. Tekantis vanduo išplaudavo lengvas smėlio smiltis, o sunkesni aukso gabalėliai įstrigdavo vilnoje. Ją sudegindavo ir iš pelenų išrinkdavo auksą.
  • Pirmos auksinės monetos Lietuvoje pasirodė XIV–XV a., pirmos gryno aukso monetos nukaldintos Lydijoje 560 m. pr. Kr.
  • Nors auksas aptinkamas visuose žemynuose, du trečdaliai viso pasaulio aukso išgaunami Pietų Afrikoje.
  • Apie 78 % per metus išgaunamo aukso sunaudojama juvelyrikoje.
  • Sunkiausias aukso grynuolis rastas Venesueloje. Jis yra golfo kamuoliuko dydžio ir sveria 217,78 g. Jo vertė – apie 1,5 mln. JAV dolerių (apie 1,32 mln. eurų).
  • Geologų tyrimai rodo, kad žemės drebėjimai vandenį gali paversti auksu. Teigiama, kad per žemės drebėjimus geologiniuose sprūdžiuose atsidūręs vanduo, veikiamas stipraus slėgio, išgaruodavo ir jame likdavo tik buvusios priemaišos su aukso dalelėmis. Spėjama, kad kadaise taip susiformavo apie 80 % visų Žemėje esančių šio tauriojo metalo išteklių.
  • Žmogaus organizme yra apie 0,2 mg aukso, daugiausia jo susikaupę kraujyje.
  • Olimpiniuose aukso medaliuose yra tik 1,34 % aukso.
  • Norint sutalpinti per visą žmonijos istoriją išgautą auksą užtektų trijų olimpinių baseinų.
  • Vandenynuose glūdi apie 20 mln. t aukso.
  • Aukso baimė vadinama aurofobija.