Augančios pajamos ir darbo rinkos iššūkiai

Darbo rinka išliko stabili – parodė „Sodros“ II ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Apdraustųjų skaičius buvo didesnis nei prieš metus, o vidutinės pajamos augo. Vis dėlto kai kurie ekonomikos sektoriai susidūrė su iššūkiais.

Atlyginimų augimas pasivijo infliaciją 

2023 m. II ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 12,3 %, arba 217 Eur, ir siekė 1980 Eur neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 124 Eur, iki 1230 Eur. II metų ketvirtį pajamų augimas pasivijo infliaciją: vidutinės darbo pajamos į rankas padidėjo 11,2 %, kai metinė infliacija birželį siekė 9 %. „Vidutinės darbo pajamos sparčiai – apie 15 % – augo mažiausiai uždirbantiems. Tai lėmė atotrūkio tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių mažėjimą“ – sako Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, prognozės ir analizės skyriaus patarėja. Šiemet birželį penktadalio daugiausiai uždirbančių apdraustųjų pajamos (vidutiniškai 4268 Eur prieš mokesčius) buvo šešiskart didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos (apie 711 Eur prieš mokesčius). Pernai šis skirtumas siekė 6,4 karto. Teigiamą pokytį galėjo pajusti 7 iš 10 dirbančiųjų – tokiai daliai apdraustųjų pajamos padidėjo. 3 iš 10 dirbančių žmonių pajamos per metus nesikeitė arba sumažėjo.

Labiausiai didėjo statybininkų atlyginimai

Sparčiausias pajamų augimas užfiksuotas statybos sektoriuje, kuriame darbo pajamos žemesnės nei vidutinės. Statybininkų atlyginimai padidėjo 22 %, nuo 1042 Eur iki 1300 Eur prieš mokesčius (880 Eur į rankas). Administracinėje ir aptarnavimo veikloje atlyginimai išaugo 17,4 %, iki 1316 Eur prieš mokesčius. Vis dėlto aptarnavimo srityse, palyginti su kitais sektoriais, didesnė dalis žmonių uždirbo mažesnį nei minimalų atlyginimą (MMA). Administracinėje ir aptarnavimo veikloje 9 % dirbančių žmonių gavo mažiau nei MMA, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 10 %. Palyginti, informacijos ir ryšių arba finansinėje ir draudimo veikloje tik 3 % apdraustųjų uždarbis nesiekė MMA. Iš viso II ketvirtį 95 tūkst. žmonių pajamos nesiekė MMA – tai sudarė 8,1 % visų dirbančiųjų.

Kieno pajamos didžiausios?

Birželį vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius perkopė 2000 Eur ribą. Tuo metu birželio atlyginimų mediana padidėjo 15,3 %, iki 1614 Eur prieš mokesčius. Tai reiškia, kad pusė Lietuvos apdraustųjų birželį uždirbo mažiau nei 1037 Eur į rankas. Kas ketvirtas Lietuvos dirbantysis uždirbo nuo 1000 iki 1500 Eur prieš mokesčius, t. y. 718–977 Eur į rankas. Tokio dydžio atlyginimus gavo sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, biurų ir įstaigų valytojai, krovikai, virėjai ir kiti. Gaunantys mažiau nei 1000 Eur „ant popieriaus“ (apie 717 Eur į rankas) dirbo valytojais, pardavėjais, verslo ir administravimo specialistais. Didžiausias pajamas uždirbančių profesijų sąraše ir toliau pirmavo informacinių technologijų bei ryšių paslaugų srities vadovai. Jų vidutinis atlyginimas siekė 4610 Eur prieš mokesčius. Toliau rikiavosi programinės įrangos kūrėjai (4288 Eur bruto), gydytojai specialistai (4096 Eur prieš mokesčius), taikomųjų programų kūrėjai (3831 Eur neatskaičius mokesčių).

Du ekonomikos sektoriai patyrė susitraukimą

Bendras apdraustųjų skaičius per metus padidėjo 11 tūkst., tačiau ne visuose sektoriuose padėtis buvo vienoda. Prekybos ir apdirbamosios gamybos ekonominėse veiklose, palyginti su situacija prieš metus, pastebėtas nuosmukis. Mažmeninėje prekyboje per metus darbuotojų sumažėjo 6500, didmeninėje prekyboje – 2400. Visgi nuo šių metų balandžio padėtis ėmė keistis – šiame sektoriuje vėl fiksuojamas darbuotojų skaičiaus augimas. Apdirbamojoje gamyboje per metus apdraustųjų sumažėjo 9400. Iš jų daugiausia – 3300 darbuotojų – neteko baldų gamybos sektorius, 2800 žmonių – medienos gamybos sektorius. Šiame sektoriuje neigiama tendencija išlieka – ir toliau kiekvieną mėnesį nežymiai mažėja darbuotojų. Tuo metu kituose sektoriuose matomas augimas – pavyzdžiui, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų per metus padaugėjo 7500.

Darbdaviai neatleido darbuotojų, bet ir nepriėmė naujų

Darbuotojai, dirbę apdirbamosios gamybos srityse, šiemet papildė ir nedarbo išmokos gavėjų gretas. „Dėl padidėjusio nedarbo lygio šiemet nedarbo išmokos gavėjų buvo daugiau nei pernai. Žmogus, šių metų II ketvirtį gavęs 500 Eur dydžio nedarbo išmoką, prieš metus vidutiniškai uždirbo 816 Eur į rankas. Taigi, nedarbo išmoka sudarė apie 61 % jo buvusio darbo užmokesčio“ – sako „Sodros“ analitikė. Tarp nedarbo išmokos gavėjų daugiausia buvo verslo ir administravimo specialistų, pardavėjų, nekvalifikuotų statybos darbininkų. „Stebint bendras darbo rinkos tendencijas, aiškėja, kad šiemet sausį–liepą priėmimų į darbą skaičius sumažėjo 5 %, o atleidimų – 2 %. Tai rodo, kad darbdaviai buvo linkę išlaikyti esamus darbuotojus ir pristabdyti naujų įdarbinimą“, – pastebi K. Zitikytė.

Atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų nesumažėjo

Ryškūs pajamų skirtumai tarp atskirų Lietuvos regionų išlieka. Didžiausios vidutinės apdraustųjų pajamos II ketvirtį buvo Neringoje (2755 Eur prieš mokesčius), mažiausios – Jurbarko savivaldybėje (1419 Eur bruto). Vilniaus mieste 5 iš 10 dirbančiųjų darbo pajamos buvo didesnės nei 2000 Eur prieš mokesčius, kai visoje šalyje tokias pajamas gauna 3 iš 10 apdraustųjų. „Vilniuje vidutinės darbo pajamos siekė 2325 Eur prieš mokesčius, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1585 Eur. Taigi, Vilniaus gyventojų pajamos toliau beveik perpus didesnės nei visos Lietuvos vidutinės darbo pajamos. Viena vertus, padėtis neblogėjo, kita vertus, atotrūkio nesumažinome. Tai lemia ir demografinės, ir ekonominės priežastys – darbingo amžiaus žmonės palieka regionus ieškodami geresnio darbo užmokesčio, o tie, kurie norėtų likti, susiduria su iššūkiu – kur dirbti?“, – pabrėžia „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.

Autorius Eglė Stratkauskaitė