Gimdos kaklelio vėžys – kartais abejingumo sau pasekmė

Gimdos kaklelio vėžys mano draugę pasiglemžė, kai jai buvo vos 32-eji. Liko šeima ir nedidelis, bet klestintis verslas. Paskutinį kartą mačiau ją išsekintą ligos Santariškėse, Nacionaliniame vėžio institute. Tada ir sužinojau. Aštuoneri metai… Tiek laiko ji buvo nesilankiusi pas gydytoją ginekologą, kai buvo diagnozuotas trečios stadijos gimdos kaklelio vėžys. Savo likimą ji nulėmė pati…

Liga – abejingumo sau rezultatas

Gąsdinančią diagnozę – gimdos kaklelio vėžys – kasmet mūsų šalyje išgirsta 450–500 moterų. Kone pusei jų (40 proc.) diagnozuojama vėlyva ligos stadija. Vėlyvų stadijų gimdos kaklelio vėžys gydomas sunkiai, pasveikti – nedaug vilčių.

Tokia statistika ne tik liūdina, bet ir glumina, nes gimdos kaklelio vėžys – liga, kurios išvengti yra visos galimybės. Ji vystosi lėtai, ne vienerius metus. Jei moteris nuolat rūpinasi savo ginekologine sveikata, tikrinasi profilaktiškai, gimdos kaklelyje aptikus ikivėžinių pakitimų, galima užbėgti ligai už akių. Tai, kad kasmet daug ligos atvejų nustatoma jau vėlyvos stadijos, reiškia viena – moterys  savo sveikatai skiria pernelyg mažai dėmesio ar net visai neskiria, sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Kristina Norvilaitė.

Gera savijauta – dar ne pretekstas atsisakyti vizito pas ginekologą

Kiekviena moteris, net ir neturinti jokių nusiskundimų, pas ginekologą turėtų apsilankyti ne rečiau kaip kartą per metus. Lietuvos moterys vengia tokių vizitų. Gydytojo kabineto duris lietuvės praveria dažniausiai tik tuomet, kai sutrinka sveikata ir atsiradę negalavimai pradeda trukdyti normaliam gyvenimui.

Gydytoja K. Norvilaitė sako, kad pasitaiko moterų, kurios nesilanko pas gydytoją ginekologą kone  dešimt metų, nes jaučiasi gerai ir esą nėra ko tikrintis. Apmaudu, kai joms tenka diagnozuoti jau pažengusias onkologines ligas, kurioms reikalingas sudėtingas kompleksinis gydymas, irgi ne visais atvejais efektyviai padedantis.

Derėtų suprasti, kodėl reikalinga profilaktinė patikra, sako gydytoja K. Norvilaitė. Gimdos kaklelio vėžys – liga, kuri neprasideda staiga. Ji vystosi ilgai, kartais tai trunka ir dešimt ar dvidešimt metų, o aptikus ikivėžinių ląstelių pakitimų per profilaktinį patikrinimą, dažnai ligos vystymąsi galima sustabdyti ir grąžinti moteriai sveikatą.

Profilaktinė patikra ar gimdos kaklelio citologinis tyrimas yra neskausmingi, o pastarasis kartą per trejus metus atliekamas nemokamai. Be to, tai neužtrunka ilgai – vos 15–30 minučių.

Apsilankius pas ginekologą, pirmiausia surenkami reikiami duomenys apie moters sveikatos būklę, t. y. esamas ir buvusias ligas, gimdymų skaičių, operacijas ir kt., atliekama ginekologinė apžiūra. Konsultuojantis gydytojas gali rekomenduoti konkrečiai pacientei reikalingų tyrimų.

Kiekvienai pacientei per kasmetę patikrą rekomenduojama atlikti gimdos kaklelio ląstelių citologinį (PAP tepinėlio) ir ultragarsinį tyrimus.

Gydytoja K. Norvilaitė primena, kad mūsų šalyje vykdoma gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus gimdos kaklelio citologinis tyrimas atliekamas nemokamai. Gavus jo rezultatus, gali prireikti atlikti kolposkopiją ir biopsiją, kurios leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Daugeliu atvejų tai yra pakankama priemonė gimdos kaklelio vėžio diagnostikai ir prevencijai.

Liga vystosi ir be jokių simptomų

Nepaisant galimybės išvengti vėžio tikrinantis periodiškai, dalyvaujant nemokamoje gimdos kaklelio vėžio ankstyvos diagnostikos programoje, lietuvės pas ginekologą lankosi nenoriai.

Galbūt tai lemia ir didelis šiuolaikinių moterų užimtumas. Jos triūsia darbe, daug keliauja, nemaža dalis – emigravusios. Esant dideliam užimtumui, laikas bėga labai greitai, moterys tiesiog pamiršta rūpintis savo sveikata, taip pat ir apsilankyti pas ginekologą. Vizitai atidėliojami ir todėl, kad nejuntama jokio sveikatos pablogėjimo. Tuo tarpu pavojus ir slypi tame, kad ikivėžinės būklės nesukelia jokių simptomų. Moterys niekuo nesiskundžia, jaučiasi sveikos ir darbingos.

Gimdos kaklelio vėžys dažniau atakuoja būtent darbingo amžiaus moteris. Jo aukomis paprastai tampa 40-50-metės, sukūrusios šeimas, turinčios vaikų, darbą. Jos labai užsiėmusios, todėl neateina pasitikrinti profilaktiškai, nes tiesiog nemato tam priežasčių.

Jei apie diagnozuotą gimdos kaklelio vėžį moteris išdrįsta papasakoti viešai, paprastai pradeda nuo to, kad žinia apie ligą trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus. Apie tai, kad „perkūnas trenkia“ pas ginekologą apsilankius po kelerių ar net keliolikos metų pertraukos, neakcentuojama.

Profilaktinė apžiūra, jei nustatoma gimdos kaklelio ląstelių pakitimų ir juos pavyksta laiku išgydyti, gali išgelbėti moterį nuo galimos onkologinės ligos sukeliamų fizinių ir dvasinių kančių.

Aptiktos pakitusios ląstelės pašalinamos nesudėtingos procedūros metu. Ji atliekama dienos stacionare, todėl pacientė ligoninėje praleidžia vos kelias valandas ir būna išrašoma į namus.

Procedūros metu pašalintos pakitusios ląstelės ištiriamos. Tyrimo rezultatai gaunami po savaitės. Pagal histologinio tyrimo atsakymą gydytojas rekomenduoja pacientei gydymą, kada reikalingas pakartotinis vizitas gimdos kaklelio ląstelių tyrimui paimti bei sveikatos būklei įvertinti.

Grėsmingiausias – žmogaus papilomos virusas.

 
Didžiausias rizikos veiksnys – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Ji nustatoma daugiau nei 99 proc. moterų, kurios suserga gimdos kaklelio vėžiu. Susirgimą onkologine ginekologine liga lemia ir kiti rizikos veiksniai, tokie kaip ankstyvi lytiniai santykiai, dažna lytinių partnerių kaita, lytiniu būdu plintančios ligos, daugkartiniai gimdymai, nėštumo nutraukimai, rūkymas, alkoholis ir kiti dalykai, kurie sekina organizmą, silpnina jo imunitetą.

Užsikrėsti žmogaus papilomos virusu, sukeliančiu gimdos kaklelio vėžį, gali kiekviena lytiškai aktyvi moteris. ŽPV būna įvairių tipų, jie klasifikuojami pagal vėžio sukėlimo rizikos laipsnį. Žinoma daugiau nei 150 ŽPV tipų, aukštos ir žemos rizikos. Onkogeniškiausiais laikomi 16 ir 18 viruso tipai.

ŽPV pažeidžia gimdos kaklelio ląsteles ir jeigu virusas nepasišalina iš organizmo, ilgainiui šie pakitimai virsta vėžiu. Dauguma užsikrėtimų praeina be simptomų ir virusas natūraliai pašalinamas iš organizmo. Statistiškai penkios lytiškai aktyvios moterys iš dešimties anksčiau ar vėliau užsikrečia virusu, nors tik nedidelei daliai jų infekcija gali sukelti ikivėžinių ar vėžinių pakitimų.

Patekus virusui, organizmas gali pats su juo susidoroti, bet kartais jis lieka gimdos kaklelyje ir ilgainiui sukelia pakitimų. Ar gimdos kaklelyje yra ŽPV virusas, galima nustatyti atlikus onkocitologinį tyrimą skystoje terpėje, papildomai ištyrus ir dėl viruso. Taip moteris gali sužinoti, ar yra šio viruso turėtoja.

Nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio ŽPV efektyviai apsaugo vakcina. Yra keletas vakcinos variantų. Pats naujausias – devynvalentė, ja galima pasiskiepyti ir Lietuvoje.

Nors skiepytis nuo žmogaus papilomos viruso efektyviausia iki lytinio gyvenimo pradžios, tai padaryti galima ir vėliau. Rekomenduojama skiepytis ir toms moterims, kurios jau gyvena lytinį gyvenimą, nes taip sumažinama rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

Gali tykoti visa puokštė pavojingų ligų

Ginekologiniai moters sveikatos sutrikimai nebūtinai reiškia, kad tai onkologinės ligos požymiai. Gydytoja K. Norvilaitė sako, kad moterų ginekologinių ligų yra labai daug, dažniausi jų simptomai – pasikeitusios išskyros, pakitęs mėnesinių ciklas – išnykimas, pernelyg dažnas kartojimasis, neįprastas gausumas, skausmas ar atsiradęs kraujavimas tarp mėnesinių ir kt.

Minėti moterų nusiskundimai dažniausiai būna simptomai nepiktybinių ligų, kurios gali būti  efektyviai gydomos.

Neretai diagnozuojami makšties, gimdos kaklelio uždegimai, gimdos miomos, įvairiausios cistos, polipai, gimdos gleivinės išvešėjimas ar endometriozė.

Nors didžiausią nerimą keliančiomis ginekologinėmis ligomis laikomos onkologinės, Lietuvoje diagnozuojama ir daugiau klastingų, sunkių pasekmių sukeliančių ginekologinių ligų, plintančių lytiniu būdu.

Gydytoja akušerė-ginekologė K. Norvilaitė sako, kad viena jų – chlamidiozė. Ji pasireiškia labai menkais simptomais, užsikrėtusi moteris ilgai nieko nejaučia. Vėlesnėje ligos stadijoje gali atsirasti pilvo skausmai, išskyros, kraujavimas ne ciklo metu, o neretai chlamidiozės padariniai gali būti nevaisingumo priežastis.

Kitos pavojingos lytiškai plintančios ligos yra sifilis, herpesas, trichomonozė, gonorėja, ŽIV, o užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis kartais pakanka ir vienų lytinių santykių. Profilaktine priemone, padedančia sumažinti tikimybę užsikrėsti lytiniu būdu plintančia infekcija, laikoma barjerinė kontracepcija – prezervatyvai.

Didelę įtaką lytiškai plintančių ir kitų ginekologinių ligų prevencijai turi ir visuomenės, ypač moksleivių, lytinis švietimas.

Pas gydytoją – patvirtinimo, kad esate sveika

Ginekologinėmis ligomis gali sirgti bet kokio amžiaus moterys. Pačios pavojingiausios yra onkologinės ligos, tokios kaip gimdos kaklelio, gimdos, makšties, kiaušidžių vėžys ir kt. Apskritai  onkologinės ligos dažniau diagnozuojamos vyresnėms moterims, bet pasitaiko ir jaunoms, todėl reguliariai turėtų tikrintis bet kokio amžiaus moterys. Tiesiog privalu nuo jaunystės išsiugdyti įprotį reguliariai lankytis pas ginekologą ir tai daryti profilaktiškai iki gilios senatvės.

Gegužės 28-ąją minime Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną. Šia proga Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Kristina Norvilaitė linki visoms moterims būti sveikoms ir gražioms kiekvieną savo gyvenimo laikotarpį – nuo jaunystės iki pat senatvės. Nepamiršti rūpintis savo sveikata ir kreiptis į gydytojus ne tada, kai jau blogai, o reguliariai tikrintis, ar esate sveika, pataria gydytoja.