Rytas be garuojančios kavos puodelio daugeliui sunkiai įsivaizduojamas. Tačiau ateityje šis kasdienis malonumas gali gerokai pabrangti. Užsitęsusios sausros jau keičia kavamedžių auginimo sąlygas. Ar gali nutikti taip, kad po kelių dešimtmečių mėgstamos kavos teks ieškoti ilgiau, o už ją mokėti kur kas daugiau?

 

Kavos kvapas viso pasaulio virtuvėseImage,Of,A,Cup,Of,Coffee,Latte,Art,Background

 

Vaizdingoje istorijoje pasakojama legenda, kad kavą atrado ožkas ganęs piemuo Kaldis. Maždaug IX a., Etiopijos Kafos regione, vieną rytą jis pastebėjo, kad raudonos kavamedžių uogos neįprastai veikia jo ožkas. Užuot tingiai gulėjusios saulėkaitoje, jos energingai šokinėjo aplink. Piemuo parodė uogas sufijų vienuoliui: šis parsinešė jų namo, išdžiovino ir pakaitino vandenyje. Taip buvo išgertas pirmasis puodelis kavos, o netrukus kartų skonį pamėgo viskas pasaulis. Organizacijos „Climate Central“ duomenimis, kasdien pasaulyje išgeriama daugiau kaip 2 mlrd. puodelių kavos. Maža to, nuo jos pramonės procesų priklauso milijonų ūkininkų ir jų šeimų pragyvenimas.

 

Tiesa, užtikrinti kavos pramonės tęstinumą nėra paprasta, nes kavamedžiai auga ne bet kur. Didžioji dalis pasaulio kavos užauginama atogrąžų klimato šalyse, išsidėsčiusiose aplink pusiaują. Ši teritorija dažnai vadinama kavos juosta, kuriai priklauso dalis Centrinės ir Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos valstybių. Pasaulinėje kavos rinkoje dominuoja Brazilija, užauginanti daugiau nei trečdalį visos kavos. Toliau rikiuojasi Vietnamas, Kolumbija, Etiopija ir Indonezija. Būtent šiose valstybėse vykstantys klimato pokyčiai gali turėti didžiulę įtaką kavos pasiūlai visame pasaulyje.

 

Nors žinoma daugiau kaip 120 kavamedžių rūšių, pasaulinėje prekyboje svarbiausios dvi – arabika ir robusta. Arabika vertinama dėl subtilaus aromato ir įvairių skonio atspalvių, o robusta pasižymi stipresniu, kartesniu skoniu ir didesniu kofeino kiekiu. Abi rūšys jautriai reaguoja į aplinkos sąlygas, tačiau arabika ypač sunkiai pakelia didelį karštį.

 

Kavamedžiai jautrūs klimato pokyčiams

 

Kavamedžiai nėra augalai, kuriems reikia kuo daugiau saulės ir šilumos. Tam, kad jie augtų, žydėtų ir subrandintų kokybiškas pupeles, reikalingas palyginti pastovus klimatas, tinkama temperatūra ir kritulių kiekis. Kai temperatūra tampa pernelyg aukšta, augalai patiria stresą: gali sumažėti derlius, suprastėti pupelių kokybė, o nusilpę kavamedžiai jautresni ligoms ir kenkėjams. 2026 m. vasarį „Climate Central“ paskelbė tyrimą, kuri atskleidė, kokį poveikį klimato kaita jau daro svarbiausiems kavos auginimo regionams. Mokslininkai išanalizavo 2021–2025 m. temperatūros duomenis 25 valstybėse, kuriose užauginama maždaug 97 % pasaulio kavos. Tyrime vertinta, kaip dažnai temperatūra viršydavo 30 °C ribą. Tokia temperatūra ypač nepalanki arabikai, tačiau nėra optimali ir robustai. Rezultatai parodė, kad visose tirtose valstybėse dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos padaugėjo kavamedžiams žalingų karščio dienų. Vidutiniškai kiekvienoje tirtoje šalyje per metus jų buvo net 47 daugiau.

 

Dar iškalbingesni penkių didžiausių kavos augintojų rezultatai. Brazilijoje, Vietname, Kolumbijoje, Etiopijoje ir Indonezijoje, kurios kartu tiekia apie tris ketvirtadalius pasaulio kavos, dėl klimato kaitos kasmet vidutiniškai prisidėjo 57 itin karštos dienos. Brazilijoje tokių dienų buvo net 70, Indonezijoje – 73, Vietname – 59, Kolumbijoje – 48, o Etiopijoje – 34.

 

Tiesa, aukšta temperatūra – tik viena problemos dalis. Kavamedžiams ne mažiau svarbus vanduo, o klimato kaita keičia įprastus kritulių dėsningumus. Kavos auginimo regionuose vis dažniau susiduriama su užsitęsusiomis sausromis, nereguliariu lietumi ir ekstremaliais orų reiškiniais. Vienais metais augalams gali trūkti drėgmės, kitais – pernelyg gausūs krituliai apsunkina derliaus nuėmimą ir pupelių apdorojimą. Ypač pavojinga, kai nepalankios sąlygos pasikartoja kelis sezonus iš eilės. Ūkininkams sunku planuoti darbus, numatyti būsimą derlių ir užtikrinti stabilias pajamas. Klimato kaita taip pat didina kavamedžių pažeidžiamumą. Karščio ar sausros nualinti augalai sunkiau atsilaiko prieš ligas ir kenkėjus, todėl derliaus nuostoliai gali būti dar didesni.

 

Nedžiuginanti ateities prognozė

 

Mokslininkų prognozės rodo, kad ateityje kavos augintojai gali susidurti su dar didesniais iššūkiais. Remiantis „Climate Central“ apžvelgtais tyrimais, iki 2050 m. kavai auginti tinkamų žemių plotas gali sumažėti perpus, jeigu nebus imtasi prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių. Kai kuriose šiandien svarbiose kavos plantacijose kavamedžiams bus pernelyg karšta augti. Vienas galimų sprendimų – perkelti jų auginimą į aukštesnes vietoves. Kalnuose temperatūra paprastai žemesnė, todėl tokios teritorijos gali tapti tinkamesnės kavamedžiams. Vis dėlto šis sprendimas kelia naujų problemų. Plečiant plantacijas aukštesnėse vietovėse gali būti kertami miškai, naikinamos natūralios buveinės ir mažinama biologinė įvairovė. Be to, akivaizdu, kad tai didelės investicijos ūkininkams.

 

2026 m. birželį Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija (UNIDO) kartu su tarptautine ne pelno organizacija „TechnoServe“ pristatė tyrimą, kuriame įvertinta klimato kaitos keliama rizika dešimtyje svarbiausių kavą auginančių valstybių. Atskleista, kad visose šiose šalyse didėja klimato kaitos keliami pavojai, tačiau jų pobūdis ir ūkininkų galimybės prisitaikyti skiriasi. Lotynų Amerikos ir Indonezijos kavos augintojai susiduria su kylančia temperatūra ir nenuspėjamu vandens prieinamumu. Rytų Afrikoje, įskaitant Etiopiją, Keniją, Ugandą ir Tanzaniją, kai kurių klimato kaitos scenarijų prognozuojamas poveikis mažesnis. Tačiau šiose valstybėse daug ūkininkų dirba itin nedideliuose žemės plotuose ir turi ribotus finansinius išteklius. Tad net palyginti nedideli derliaus svyravimai gali skaudžiai paveikti jų pajamas. Anot tyrimo autorių, vienas svarbiausių būdų padėti ūkininkams – suteikti žinių, finansavimo ir galimybių diegti naujus auginimo metodus, kurie leistų pasiruošti iššūkiams.

 

Kodėl kava jau brangsta?

 

Pastaraisiais metais kavos kainos pasaulyje smarkiai svyravo, o 2024 m. gruodį ir 2025 m. vasarį pasiekė rekordines aukštumas. Prie kainų kilimo prisidėjo įvairios priežastys, tarp jų – ekstremalūs orai svarbiausiose kavos auginimo valstybėse. Štai 2023 m. Braziliją užklupusi sausra siejama su vėlesniu kavos kainų augimu. Kai kavos derlius mažesnis, o pasaulinė paklausa išlieka didelė, rinkoje didėja spaudimas kainoms. Tai galiausiai gali pajusti tiek kavos skrudintojai ir prekybininkai, tiek paprasti pirkėjai. Ateityje klimato sąlygų pokyčiai gali paveikti ne tik kavos kainą, bet ir jos kokybę bei pasiūlą. Ypač šiems pokyčiams jautri arabika, sudaranti 60–70 % pasaulinės kavos produkcijos.

 

Įdomu

 

Ką gali padaryti kiekvienas kavos mėgėjas?

 

Nors didžiausi sprendimai priimami kavos auginimo ir prekybos grandinėje, vartotojų pasirinkimai irgi gali turėti reikšmės. Vienas iš būdų – rinktis kavą, kurios gamintojai taiko tvaresnius ūkininkavimo metodus. Tokius produktus galima atpažinti iš aplinkosaugos ir sąžiningos prekybos sertifikatų: „Rainforest Alliance“, „Fairtrade“. Taip pat galima atkreipti dėmesį į kavos ruošimo būdą. Energiją taupantys kavos aparatai, mažesnis vienkartinių kapsulių naudojimas ir tinkamas atliekų tvarkymas padeda mažinti kasdienio kavos vartojimo poveikį aplinkai.

  

Autorė Monika Budnikienė