Nors žmonijos smegenys evoliucionavo, bet homo sapiens vis tiek neretai kliaujasi urvinių žmonių (medžiotojų ir rinkėjų), gyvenusių prieš 150 tūkst. metų, instinktais. Atsiradus žemdirbystei pasikeitė mityba, pramonės revoliucija pakeitė gyvenimo būdą, o technologijų ir kompiuterių atsiradimas pakeitė mąstymą. Nepaisant visų šių pokyčių, vienas dalykas išliko daugmaž nepakitęs – tai žmogaus kūnas.

 

"urvinis žmogus"

„Patinka mums tai ar ne, mes evoliucionavome į prakaituojančius, riebalus linkusius kaupti dvikojus padarus, kurie neturi kailio ir turi dideles smegenis. Mes evoliucionavome norėti cukraus, krakmolo ir riebalų. Mes evoliucionavome būti fiziškai aktyvūs, bet taip pat evoliucionavome ir patingėti“, – teigia Harvardo universiteto evoliucijos biologas J. Liebermanas, rašo livescience.com.

 

Iš akmens amžiaus, kitaip žinomo kaip Paleolitas, laikų žmonija turi išlikusių instinktų. Priešistorinis laikotarpis, kuris tęsėsi nuo maždaug 2,6 mln. metų iki 10 tūkst. metų, labai skyrėsi nuo dabartinio, kuriame dėl pasikeitusio gyvenimo būdo daugėja susirgimų II tipo diabetu ir širdies ligomis. Žmogaus kūnas nori didelę energetinę vertę turinčio maisto, riebalų ir angliavandenių, nes akmens amžiuje tai buvo nelengvai gaunamas maistas. Dabar toks maistas yra lengviausiai prieinamas, todėl ilgainiui daro didelę žalą organizmui. Be to, žmonės, pagal savo prigimtį, yra linkę taupyti energiją ir atsisakyti daug energijos išeikvojančių įpročių, pavyzdžiui, įveikti atstumus pėsčiomis, nes žmogaus smegenys evoliucionavo taip, kad norėtų taupyti energiją. Štai penki  kasdieniai sprendimai, sukeliantys vidinę kovą tarp modernaus ir urvinio žmogaus mąstysenos.

 

5 įrodymai, kad dar turime urvinio žmogaus instinktų:

 

  • Lipti laiptais ar kilti liftu? Daugelis žmonių, turėdami pasirinkimą ir žinodami, kad daugiau judėti būtų naudinga, vis tiek pasirenka kilti liftu. JAV buvo atliktas tyrimas, parodęs, kad tik 3 % žmonių renkasi lipti laiptais, net jei yra ir kita alternatyva. Šiuolaikinių žmonių įprotis gali atrodyti kai tingumas, tačiau iš tikrųjų jis yra paveldėtas iš priešistorinių protėvių: medžioklė ir gėrybių rinkimas reikalavo daug energijos, o trumpos neveiklumo pertraukos padėdavo sutaupyti daugiau kalorijų. Jeigu tais laikais dykumose ar kalnuose būtų buvę liftai ar eskalatoriai, urviniai žmonės būtų jais irgi naudojęsi dėl tos pačios priežasties.

 

  • Vaikščioti visą dieną ar sėdėti visą dieną? Žmonės prisitaikė daug vaikščioti. Šimpanzės per dieną nueina apie 2 – 3 km ir daugiausiai laiko praleidžia misdamos augaliniu maistu, o medžiotojai ir rinkėjai per dieną yra prisitaikę nueiti iki 9 ar daugiau km. Žmogaus kūnas yra prisitaikęs eiti, bėgti, lipti, kasti ir mesti. Tai veiksmai, kuriuos reikėdavo atlikti kiekvieną dieną, norint gauti maisto. Vaikščiojimas padeda sustiprinti sveikatą, nes suaktyvina kraujotaką ir gerina deguonies patekimą į kūno organus. Tačiau šiuolaikinis žmogus didžiąją dalį laiko sėdi ir taip kenkia savo sveikatai. Tačiau sąmoningas sprendimas panaudoti daugiau energijos nėra evoliucijos pasekmė.

 

  • Avėti batus ar neavėti? Žmonės išgyveno tūkstančius metų vaikščiodami basomis. Padų oda ilgainiui sukietėdavo ir taip apsaugodavo kojas nuo susižeidimų į akmenis ir šakas. Ir tik praėjus daug laiko, buvo sukurti pirmieji dirbtiniai padai, rišami prie kojų – avalynės pirmtakas. Pradėjus nešioti tokius batus atsirado nauja problema – plokščiapadystė. Šiandien tai gana dažna problema, kuri gali sukelti kelių ir kitų problemų, senstant organizmui. Tyrėjai, analizuodami skeleto pavyzdžius, teigia, kad Paleolito eroje plokščiapadystė buvo mažiau paplitusi, nes vaikščiojant basomis aplink pėdų arkas susidaro apsauginis sluoksnis.

 

  • Skaityti ar neskaityti? Niekas nesiginčija, kad skaitymas nėra naudingas sveikatai. Tačiau trumparegystė, kai toli esantys objektai matomi neryškiai, išsivystė, evoliucionuojant žmogui. T. y. tada, kai atsirado rašymas ir skaitymas. Taip nutiko dėlto, kad akių raumenys, nepritaikyti ilgam žiūrėjimui iš arti, per daug įsitempdavo ir ilgainiui nebegalėjo normaliai funkcionuoti. Vis daugiau laiko žmonės praleidžia biure ir namie, o ne žiūrėdami regą stimuliuojančius gamtos peizažus: miškus ir kitas natūralias erdves. Žmonės sugebėjo prisitaikyti prie šio neigiamo evoliucijos padarinio ir sukūrė regą koreguojančius akinius bei kontaktinius lęšius.

 

  • Cukrus ar daržovės? Yra duomenų, kad Paleolito laikų žmogus per metus suvartodavo nuo 2 iki 4 kg cukraus. Šiandien statistinis amerikietis per metus suvartoja apie 45 kg cukraus. Drastiškas skirtumas lėmė dažnesnius širdies ligų ir diabeto atvejus. Šios ligos – tai pagrindinės mirčių priežastys pasaulyje pastaruosius keletą dešimtmečių. Tačiau urvinis žmogus neskaičiavo kalorijų, tiesiog jam nebuvo prieinama tiek maisto produktų, kuriuose yra cukraus. Moderniausios technologijos gali išgauti cukrų iš įvairių šaltinių: cukranendrių, cukrinių runkelių, klevų, kukurūzų, bičių produktų, ir nugabenti jį į tolimiausius pasaulio kampelius per neįtikėtinai trumpą laiką. Jeigu urvinio žmogaus vaikams kas nors būtų pasiūlę šiuolaikinių saldainių, greičiausiai jiems būtų patikę taip pat, kaip ir šiuolaikiniams vaikams. Tiesiog jie neturėjo tokio pasirinkimo. Tuomet vaikai neturėjo kito pasirinkimo tik valgyti sveiką maistą ir propaguoti aktyvų gyvenimo būdą. Šiandien vaikus reikia mokyti sąmoningai pasirinkti sveikesnius variantus.