Traškus užkandis visam pasauliui

Traškūs, lengvi ir patogūs pasiimti į darbą, kelionę ar iškylą krekeriai šiandien atrodo tokie įprasti, kad retai susimąstome apie įdomią jų istoriją. Vieni juos valgo be jokių priedų, kiti dosniai aptepa sūriu, paštetu ar įvairiomis užtepėlėmis, treti trupina į sriubas ir salotas. Tačiau ar visi krekeriai vienodi? Ar šis paprastas užkandis naudingas sveikatai?

Iš jūros į viso pasaulio virtuves

Žmonės nuo seno kepė plonus, sausus papločius, kuriuose buvo mažai drėgmės, todėl jie ilgai negedo. Tokie kepiniai buvo ypač svarbūs keliautojams, kariams ir jūreiviams, kuriems reikėjo ilgai išsilaikančio maisto. Vienas žinomiausių pavyzdžių – kieti džiovinti jūreivių papločiai, angliškai vadinti hardtack. Šie primityvūs užkandžiai, kepti uostų kepyklose prieš keliones, būdavo tokie kieti, kad laivo virtuvėje (kambize) juos tekdavo mirkyti kavoje, arbatoje, sriuboje ar net jūros vandenyje, kad būtų įmanoma atsikąsti. Nepaisant ne itin malonaus skonio ir tekstūros, jie išsaugodavo maistines savybes net kelerius metus ir išgelbėdavo įgulas nuo bado ilgose kelionėse.

Šiuolaikinių krekerių istorija daugiausia siejama su XIX a. JAV, kai pradėti gaminti ploni, traškūs ir ilgiau išsilaikantys kepiniai. Įdomu ir tai, kad pats pavadinimas gimė iš gamybinės klaidos. 1801 m. Masačusetso valstijoje kepėjas Josiah Bentas savo krosnyje netyčia perkepė sausainių partiją. Traškėdami ir svildami jie skleidė garsų pokšėjimą (angl. crackling sound). Šis specifinis garsas įkvėpė kepėją naująjį gaminį pavadinti cracker. Pamatęs, kad šie itin sausi sausainiai negenda, jis pradėjo juos sėkmingai pardavinėti jūreiviams.

Kiek vėliau pramoninė gamyba leido juos paversti ne tik praktišku maistu, bet ir kasdieniu užkandžiu. JAV maisto prekių parduotuvėse krekeriai ilgą laiką buvo parduodami didelėse medinėse statinėse. Žmonės mėgdavo susirinkti aplink jas, užkandžiauti ir dalytis miestelio naujienomis. Taip anglų kalboje gimė posakis cracker-barrel politics, reiškiantis neformalius, kasdieniškus vietinių gyventojų politinius pokalbius. Ilgainiui atsirado įvairiausių formų, dydžių ir skonių krekerių – nuo paprastų sūrių iki saldžių, su žolelėmis, sėklomis, prieskoniais ar įvairių grūdų miltais. Šiandien jų galima rasti kone viso pasaulio parduotuvėse. Jie mėgstami dėl paprastos priežasties – yra lengvi, kompaktiški ir ilgai išsilaiko.

Ne visi krekeriai vienodi

Nors žodis „krekeriai“ dažniausiai asocijuojasi su paprastu miltiniu užkandžiu, jų sudėtis gali labai skirtis. Klasikiniai krekeriai paprastai gaminami iš kvietinių miltų, vandens, augalinių riebalų ar aliejaus, druskos, kartais – cukraus ir kildinimo medžiagų. Žvelgiant į tradicinį krekerį, daugeliui kyla klausimas: kam reikalingos mažos skylutės jo paviršiuje? Pasirodo, jos, kepėjų vadinamos dockers, atlieka svarbią funkciją – leidžia pasišalinti kepant susidariusiems garams. Jei skylučių nebūtų, tešloje įstrigę garai ją išpūstų, todėl krekeriai prarastų plokščią formą ir iškeptų netolygiai. Beje, „Ritz“ krekeriai išsiskiria tuo, kad jų paviršiuje yra septynios skylutės.

Krekerių maistinė vertė priklauso nuo receptūros, tačiau 100 g dažniausiai yra 400–500 kcal. Didžiausią dalį energijos sudaro angliavandeniai, o kai kuriuose gaminiuose gali būti nemažai riebalų. Baltymų paprastai nėra daug, o skaidulų kiekis priklauso nuo to, ar naudojami visų grūdo dalių miltai. Būtent todėl verta atidžiai skaityti etiketę. Du panašiai atrodantys produktai gali turėti labai skirtingą kiekį druskos, sočiųjų riebalų, cukrų ir skaidulinių medžiagų. Jei norisi maistingesnio pasirinkimo, verta rinktis pagamintus iš visų grūdo dalių miltų, papildytus sėklomis, avižomis, ankštiniais augalais ar kitais natūraliais skaidulų šaltiniais. Tokie produktai paprastai suteikia daugiau skaidulų ir ilgiau išlaiko sotumo jausmą.

Kur juos panaudoti?

Krekeriai virtuvėje gerokai universalesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie gali tapti greitu ir elegantišku pagrindu vieno kąsnio sumuštiniams – tereikia užtepti švelnaus varškės sūrio, humuso, avokadų kremo ar kokybiško pašteto, o ant viršaus uždėti šviežių daržovių, žolelių ar gabalėlį sūdytos žuvies. Tai puiki alternatyva duonai, kai norisi lengvesnio užkandžio.

Susmulkinti krekeriai puikiai tinka kaip traškus sluoksnis įvairiems apkepams, sriubų ar gaivių salotų priedas, suteikiantis patiekalams daugiau tekstūros. Sumalti jie gali pakeisti džiūvėsėlius gaminant maltos mėsos kukulius ar daržovių kepsnelius, nes padeda išlaikyti drėgmę ir suteikia vientisesnę tekstūrą.

Saldūs ar neutralaus skonio krekeriai taip pat naudojami konditerijoje – iš jų gaminami traškūs sūrio pyragų pagrindai, trupinių sluoksniai desertams stiklinėse ar greiti naminiai pyragaičiai. Dar vienas jų privalumas – neutralus skonis, leidžiantis krekerį paversti tarsi maža traškia „lėkštele“, ant kurios galima kūrybiškai derinti įvairius produktus.

Ar krekeriai gali būti naudingi?

Patys savaime krekeriai nėra nei geras, nei blogas maistas – viskas priklauso nuo jų sudėties, kokybės ir suvartojamo kiekio. Iš baltų miltų pagaminti krekeriai daugiausia suteikia angliavandenių, todėl gali būti patogus užkandis, kai reikia greitai papildyti energijos atsargas, pavyzdžiui, žygio metu ar aktyvios dienos viduryje. Vis dėlto vien krekerių pakelis nėra visavertis, subalansuotas užkandis – jame paprastai trūksta baltymų ir skaidulų, todėl sotumo jausmas gali trukti neilgai.

Sveikatai palankesnis pasirinkimas – krekerius derinti su baltymų ir nesočiųjų riebalų turinčiais produktais. Pavyzdžiui, juos galima valgyti su varške, natūraliu graikišku jogurtu, humusu, virtu kiaušiniu, kietuoju sūriu ar nedideliu kiekiu riešutų sviesto. Šalia verta pridėti šviežių daržovių: agurkų, vyšninių pomidorų ar paprikų. Toks derinys suteikia daugiau baltymų, skaidulų ir padeda ilgiau išlikti sotiems.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į druskos kiekį. Kai kuriuose krekeriuose, ypač skirtuose užkandžiauti, jos gali būti itin daug. Todėl renkantis verta palyginti kelių produktų etiketes ir pirmenybę teikti tiems, kuriuose mažiau druskos, sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus. Taip pat pravartu peržvelgti ingredientų sąrašą ir rinktis paprastesnės sudėties gaminius.

Taigi krekerių nebūtina visiškai atsisakyti vien todėl, kad jie yra perdirbtas produktas. Svarbiausia – saikas, įvairesnė mityba ir tinkamas derinys su kitais produktais. Keli traškūs krekeriai su daržovėmis ir mėgstama užtepėle gali tapti paprastu, skaniu ir sočiu tarpiniu valgymu.

Maistinė vertė 100 g

Baltymai           9,1 g

Riebalai                                       14,2 g

Angliavandeniai                          68,5 g

Skaidulos          2,4 g

Kalis                                             145 mg

Natris                                           980 mg

Fosforas                                       120 mg

Kalcis                                           30 mg

Magnis                                         28 mg

Cinkas                                          0,8 mg

Geležis                                         4,2 mg

Varis                                             0,14 mg

Energinė vertė 441 kcal

Įdomu

• Brangiausias krekeris pasaulyje kainavo 23 000 JAV dolerių. „Spillers & Bakers“ pagamintas krekeris „išgyveno“ 1912 m. „Titaniko“ katastrofą. Jis rastas vienos iš gelbėjimo valčių išgyvenimo rinkinyje. „Carpathia“ keleivis krekerį pasiliko kaip suvenyrą, o 2015 m. daugiau nei šimto metų senumo eksponatas aukcione parduotas graikų kolekcininkui už rekordinę sumą.
• Krekerių trupiniai kosmose gali kelti problemų. Nesvarumo sąlygomis skraidantys maisto trupiniai gali patekti į akis ar pažeisti jautrią erdvėlaivio įrangą. Todėl „Apollo 16“ misijai buvo sukurti specialūs sūrio ir krekerių kubeliai, padengti valgoma apsaugine danga, padedančia išvengti trupėjimo.
• XIX a. JAV presbiterionų dvasininkas Sylvesteris Grahamas tikėjo, kad riebus ir saldus maistas skatina kūniškus troškimus ir kenkia sveikatai. Siekdamas skatinti saikingą mitybą, jis sukūrė „Grahamo krekerį“ – paprastą užkandį iš rupiai maltų visų grūdo dalių kvietinių miltų. Paradoksalu, tačiau šiandien JAV „Graham“ krekeriai dažniausiai yra saldūs, pagardinti medumi ar cinamonu, ir naudojami gaminant populiarų desertą, vadinamą smorsais (angl. s’mores) – ant krekerio dedamas šokoladas ir skrudintas zefyras.
• XIX a. pabaigoje išpopuliarėję Animal Crackers išsiskyrė ne tik gyvūnėlių formomis, bet ir kartonine dėžute, primenančia cirko vagonėlį. Ant kai kurių pakuočių pritvirtinta virvelė buvo skirta ne tik patogiau jas nešti – dėžutę buvo galima pakabinti ant kalėdinės eglutės kaip valgomą dekoraciją.

Naminiai krekeriai su sėklomis

4 porcijos

100 g 420 kcal

Ruošti 45 min.

• 150 g visų grūdo dalių kvietinių miltų
• Pusė šaukštelio druskos
• Pusė šaukštelio džiovintų rozmarinų
• 100 g saulėgrąžų, moliūgų, sezamų, sėmenų sėklų mišinio
• 90 ml šilto vandens
• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
• Šaukštelis medaus

GAMINIMAS. Sumaišyti miltus, druską, rozmarinus ir sėklų mišinį. Kitame indelyje šiltą vandenį išplakti su aliejumi bei medumi. Skystąjį mišinį supilti į sausus ingredientus ir minkyti rankomis, kol tešla taps vientisa ir nelips prie rankų. Jei tešla per sausa, įpilti šlakelį vandens. Tešlą suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti kambario temperatūroje apie 15 min. Paruoštą tešlą dėti ant kepimo popieriaus lakšto ir kuo ploniau iškočioti. Tada supjaustyti norimo dydžio stačiakampiais arba kvadratėliais. Šiuos subadyti šakute, kad kepant neišsipūstų. Kartu su kepimo popieriumi krekerius perkelti į skardą. Kepti apie 20 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C, kol gražiai apskrus ir taps traškūs. Prieš patiekiant leisti visiškai atvėsti.

Vieno kąsnio užkandžiai burokėlių humusu

8 porcijos

100 g 215 kcal

Ruošti 15 min.

• 150 g keptų burokėlių
• 400 g konservuotų avinžirnių
• 2 skiltelės česnako
• 2 šaukštai sezamų pastos
• 2 šaukštai citrinos sulčių
• 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
• 24 klasikiniai krekeriai
• 100 g kietojo sūrio (pjaustyto plonomis drožlėmis)
• 2 šaukštai kedrinių pinijų
• Žalumynų puošti

GAMINIMAS. Į maisto smulkintuvą sudėti supjaustytus keptus burokėlius, nusausintus avinžirnius, česnaką, sezamų pastą, supilti citrinos sultis ir aliejų. Viską sutrinti iki šilkinės tekstūros masės. Jei humusas atrodo per tirštas, įpilti 1–2 šaukštus šalto vandens. Masę pagal skonį pagardinti druska, pipirais ir dar kartą trumpai pertrinti.

Ant lėkštės arba serviravimo padėklo vienu sluoksniu išdėlioti krekerius. Naudojant konditerinį maišelį arba paprastą šaukštelį, ant kiekvieno krekerio vidurio gausiai uždėti paruošto burokėlių humuso. Ant viršaus dėti po kelias pinijas, uždėti sūrio drožlę ir papuošti šviežiais žalumynais. Patiekti iš karto, kol pagrindas traškus.