Daugelis jodą ir kalio permanganatą geriausiai pažįsta kaip dezinfekcines priemones, kurios dažniausiai laikomos namų vaistinėlėje. Tačiau šios paprastos medžiagos nuo seno vertinamos ir sodininkų. Naudojamos nedideliais kiekiais, jos gali praversti prižiūrint augalus, ruošiant sėklas ar dezinfekuojant svogūnėlius prieš sodinimą. Kartais būtent tokios paprastos ir nebrangios priemonės tampa naudingais pagalbininkais darže ir sode.

 

Daugiau nei medicinos priemonėsSpraying,Strawberries,With,Boric,Acid,And,Iodine,During,Flowering,For

 

Jodas ir kalio permanganatas daugeliui pirmiausia siejasi su namų vaistinėle. Šios medžiagos gerai žinomos dėl dezinfekuojančių savybių – jodu nuo seno tepamos smulkios žaizdos ar įbrėžimai, o kalio permanganato tirpalai naudojami įvairiems paviršiams ar įrankiams dezinfekuoti. Tačiau jų pritaikymas tuo nesibaigia.

 

Dar prieš kelis dešimtmečius sodininkai ir daržininkai šias paprastas priemones dažnai naudodavo augalų priežiūrai. Silpni tirpalai praversdavo sėkloms ar svogūnėliams dezinfekuoti, dirvožemiui paruošti prieš sėją, o kartais ir kaip profilaktinė priemonė nuo augalų ligų. Tokios praktikos ypač paplito tada, kai specializuotų augalų apsaugos produktų pasirinkimas buvo gerokai mažesnis nei šiandien.

 

Pastaruoju metu šios senos sodininkų gudrybės vėl prisimenamos. Daugelį vilioja paprastumas, nedidelė kaina ir tai, kad nedideliais kiekiais naudojamos medžiagos padeda spręsti tam tikras augalų priežiūros problemas. Tiesa, svarbu nepamiršti, kad tiek jodas, tiek kalio permanganatas turi būti naudojami atsargiai, ruošiant tik silpnus tirpalus. Naudojami saikingai gali tapti praktiškais pagalbininkais darže ir sode.

 

Naudingosios savybės

 

Jodas ir kalio permanganatas sode bei darže vertinami pirmiausia dėl dezinfekuojamųjų ir antiseptinių savybių. Abi šios medžiagos gali padėti sumažinti įvairių mikroorganizmų – bakterijų, grybelių sporų ar kitų ligų sukėlėjų – kiekį aplinkoje, kurioje auga augalai. Dėl to jos neretai naudojamos ruošiant sėklas ar svogūnėlius prieš sodinimą, taip pat dirvožemiui ar sodo įrankiams dezinfekuoti. Tokia profilaktika padeda sudaryti švaresnes ir augalams palankesnes augimo sąlygas.

 

Be dezinfekuojamojo poveikio, šios medžiagos gali prisidėti prie bendros augalų priežiūros. Silpni jodo tirpalai sodininkų kartais naudojami purškiant ar laistant augalus, siekiant palaikyti jų gyvybingumą ir atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms. Kalio permanganatas pasitelkiamas tada, kai norima sumažinti galimą infekcijų riziką – prieš sėją, sodinimą ar daigų auginimo pradžioje.

 

Svarbu ir tai, kad abi medžiagos naudojamos labai mažomis koncentracijomis. Silpni tirpalai leidžia išnaudoti jų naudingąsias savybes ir kartu išvengti per stipraus poveikio augalams. Dėl šių priežasčių jodas ir kalio permanganatas jau daug metų laikomi paprastomis, tačiau praktiškomis priemonėmis, kurios gali praversti atliekant įvairius sodo ir daržo darbus.

 

Jodo panaudojimas

 

Sodininkystėje jodas naudojamas nedideliais kiekiais – paprastai vos keli lašai į kibirą vandens. Tokios silpnos koncentracijos tirpalai vertinami dėl antiseptinių savybių ir sudaro palankesnes sąlygas augalams augti. Svarbu laikytis rekomenduojamų proporcijų, nes didesnis kiekis augalams nėra naudingas.

 

Daigų priežiūrai. Jauniems augalams kartais naudojamas silpnas jodo tirpalas. Į 3 litrus vandens įlašinti lašą jodo ir šiuo tirpalu atsargiai palaistyti daigus prie šaknų. Toks laistymas dažniausiai atliekamas vieną kartą, kai daigai jau šiek tiek sustiprėję. Manoma, kad tai gali sudaryti palankesnes sąlygas daigams augti ir sumažinti kai kurių ligų riziką.

 

Pomidorų ir agurkų priežiūrai. Šiltnamiuose auginami pomidorai ir agurkai purškiami silpnu jodo tirpalu kaip profilaktine priemone. Tam į 10 litrų vandens įlašinti 5–10 lašų jodo ir gerai išmaišyti. Tirpalu purkšti augalų lapus, geriausia ryte arba vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Tokia priemonė palaiko aplinkos švarą ir sumažinti grybelinių ligų plitimo tikimybę.

 

Profilaktiniam purškimui. Kartais sodininkai jodo tirpalą naudoja profilaktiškai purkšdami daržo augalus. Tam paruošti tirpalą iš 10 litrų vandens ir 10 lašų jodo. Šiuo mišiniu galima purkšti augalus kas 10–14 dienų, ypač drėgnesniu laikotarpiu, kai ligų plitimo tikimybė didesnė.

 

Augalų gyvybingumui palaikyti. Silpnas jodo tirpalas kartais naudojamas augalams laistyti. Į 10 litrų vandens įlašinti 3–5 lašus jodo ir šiuo tirpalu palaistyti augalus prie šaknų. Toks laistymas atliekamas saikingai, dažniausiai vieną ar kelis kartus per sezoną.

 

Kalio permanganato panaudojimas

 

Kalio permanganatas sodininkystėje vertinamas dėl stiprių dezinfekuojamųjų savybių. Jis padeda sumažinti įvairių mikroorganizmų – bakterijų ir grybelių – kiekį, todėl naudojamas ruošiant sėklas, dirvą ar sodinamąją medžiagą. Svarbu, kad tirpalas būtų šviesiai rožinės spalvos, nes per stipri koncentracija augalams gali būti per intensyvi.

 

Dirvai dezinfekuoti prieš sėją ar sodinimą. Prieš sėjant sėklas ar sodinant daigus dirvą galima palaistyti silpnu kalio permanganato tirpalu. Tam į 10 litrų šilto vandens įberti 2–3 g kalio permanganato ir gerai išmaišyti. Paruoštu tirpalu palaistyti dirvą lysvėje ar šiltnamyje. Tai padeda sumažinti dirvoje esančių ligų sukėlėjų kiekį, sudaryti palankesnes sąlygas jauniems augalams įsitvirtinti ir augti.

 

Sėkloms paruošti prieš sėją. Daugelis sodininkų prieš sėją sėklas trumpai dezinfekuoja. Tam paruošti tirpalą iš 1 g kalio permanganato ir 1 litro vandens. Sėklas šiame tirpale pamirkyti 15–20 min., po to gerai perplauti švariu vandeniu ir nusausinti. Toks apdorojimas padeda dezinfekuoti sėklų paviršių.

 

Svogūnėliams dezinfekuoti prieš sodinimą. Prieš sodinimą svogūnėlius rekomenduojama dezinfekuoti. Tam paruošti šviesiai rožinį tirpalą iš 2 g kalio permanganato ir 10 litrų vandens. Gėlių svogūnėlius (tulpių, narcizų) ar daržovių svogūnus bei česnakus šiame tirpale pamirkyti 20–30 min. Po to išimti, nusausinti ir sodinti į paruoštą dirvą. Toks apdorojimas leidžia sumažinti puvinių ir grybelinių ligų tikimybę.

 

Sodo įrankiams, dėžutėms ar vazonams dezinfekuoti. Daiginimo dėžutės, vazonai ar sodo įrankiai gali tapti įvairių ligų sukėlėjų šaltiniu. Juos galima nuplauti stipresniu tirpalu: į 1 litrą vandens įberti 3–5 g kalio permanganato. Tirpalu nuplauti paviršius arba įrankius trumpam panardinti, paskui nuskalauti vandeniu.

 

Svarbiausia nepersistengti

 

Naudojant jodą ar kalio permanganatą sode ir darže svarbiausia laikytis saiko. Šios medžiagos veiksmingos tik tada, kai naudojamos nedideliais kiekiais, todėl ruošiant tirpalus būtina laikytis rekomenduojamų proporcijų. Paprastai jie turi būti silpni – vos šviesiai rožinės spalvos (kalio permanganato atveju) arba su vos keliais jodo lašais didesniame vandens kiekyje.

 

Per stiprūs tirpalai gali pažeisti augalų šaknis ar lapus, todėl eksperimentuoti su didesnėmis koncentracijomis nevalia. Kur kas saugiau naudoti silpnesnį tirpalą ir prireikus procedūrą pakartoti po kurio laiko.

 

Taip pat verta prisiminti, kad jodas ir kalio permanganatas dažniausiai naudojami kaip profilaktinė arba papildoma priemonė. Jie padeda palaikyti švaresnę augalų augimo aplinką ir mažina ligų riziką. Tačiau atsiradus stipresniems pažeidimams ar plintant ligoms gali prireikti specialių augalų apsaugos priemonių.

 

Autorė Jūratė Survilė