Aistra kolekcionuoti virto dvaro sodyba

Biržų rajone įkurto Sodeliškių dvaro savininkė Neringa Linkevičienė pasakoja iš lankytojų vis dažniau išgirstanti komentarą, kad ir Lietuvoje yra ką pamatyti, pažinti, patirti. Viena iš unikalių vietų – būtent Sodeliškių dvaras, kuriam apžiūrėti reikėtų paskirti bent dieną. „Sukūrėme svečiams ramybės oazę su išskirtinėmis patirtimis, o viskas prasidėjo nuo aistros sendaikčiams“, – atskleidžia pašnekovė.

Ramybės oazė

Netoli Latvijos sienos įkurta Sodeliškių dvaro sodyba vilioja ieškančius ramaus pabėgimo nuo miesto šurmulio. Sodybos kompleksą sudaro pilno ansamblio autentiška Aukštaitijos sodyba, pagrindinis pastatas, kuriame yra pokylių salės, baseinas su 3 pirtimis, konferencijų sale, prie pat viešbutis, netoliese dvi vilos didesnėms kompanijoms. Pasivaikščiojimas po teritoriją kiek primena patirtį Rumšiškių liaudies muziejuje – šiaurės aukštaičių regionui būdinga sodyba, klėtis, pirtis, tolumoje stūksantis malūnas, o kitoje kelio pusėje – 18 hektarų laukas, kuriame ganosi danieliai, elniai, alpakos, muflonai, naminiai gyvūnai, šalia elnyno – technikos muziejus. Prabangi klasika čia dera su nostalgiška senove, sukurdama išskirtinę atmosferą, kurioje praeitis atgyja šiandienoje. Dvaro savininkė pasakoja, kad visa to priešistorė buvo ūkinė veikla.

„Ūkininkaujame jau 32 metus. Vis plėsdami ūkį supirkinėjome žemę su senomis sodybomis, jose rasdavome senų daiktų, kuriuos išmesti buvo gaila. Pradėjome kaupti. Sužinoję mūsų pomėgį, įvairių sendaikčių ėmė siūlyti kaimynai, draugai. Tad kilo mintis pastatyti didžiulę sodybą, kurioje būtų galima laikyti visus surinktus senovinius daiktus. Taip mąstydami nusprendėme ir pastatėme Aukštaitijos sodybą, kokios stovėdavo Šiaurės Lietuvoje, – kalba dvaro savininkė. – Vis dažniau sulaukdavome prašymų sodybą ir joje saugomus daiktus parodyti giminėms, draugams. Vieną dieną supratau, kad visko aprodyti jau einu kaip į darbą. Todėl sugalvojome, jei jau dirbu, galima tai paversti verslu, kurį vykdytume greta ūkinės veiklos. Jau statant sodybą mūsų planai vis keitėsi, augo, nes supratome, kad joje gali nakvoti ne tik svečiai, bet ir daugiau žmonių. O kai jau yra pastatų, kyla ir daugiau idėjų, kaip juos išnaudoti.“

Technikos muziejus nuolat pildomas

Neringa ir Dalius Linkevičiai Biržų rajone žinomi ne tik kaip Sodeliškių dvaro įkūrėjai, bet ir senovinių automobilių kolekcionieriai, rengiantys daugybės entuziastų sulaukiančius paradus. N. Linkevičienė pasakoja, kad šia aistra labiau dega jos vyras, kuris prisijungė prie Biržuose gyvavusio senovinių automobilių klubo „Klasika“.

„Įdomu tai, kad kolekcionuoti senovinę techniką taip pat įkvėpė ūkinė veikla. Kai nusipirkome iš kolūkio mechanines dirbtuves, jose buvo likę įvairios technikos, kurią mūsų darbuotojai per žiemą restauruodavo. Vėliau ši kolekcija pamažu vis pildėsi. Dabar mūsų muziejuje galima pamatyti traktorių raidą (nuo garo traktorių iki senovinių traktorių), autobusų, sunkvežimių, spec. paskirties technikos, prieškarinių ir tarybinių automobilių, motociklų, dviračių, senovinių radijų, vaikiškų vežimėlių, žaislų ir kitas kolekcijas, – vardija pašnekovė. – Pirmieji eksponatai nuglostyti pačių rankomis, restauruota kiekviena smulkmena. Dažnas neįsivaizduoja, kiek laiko ir pastangų įdėta ieškant tiek pačios technikos, tiek jai restauruoti reikalingų detalių. Kadangi buvusiose tarybinėse šalyse daug kas privatizuota ir atiduoda į metalo laužą, ieškojome tolimesnėse Europos šalyse ir Amerikoje. Iki šiol vyras ieško eksponatų, todėl technikos muziejus vis papildomas.“

Sodybos pasididžiavimas – veikiantis malūnas

„Mano vyras užaugo kaime, kur buvo vėjo malūnas, todėl visuomet jais žavėjosi. Deja, Lietuvoje vėjo malūnų išlikę labai mažai. Kai pasitaikė galimybė įsigyti vėjo malūną, nedvejojome. Mūsiškis buvo išrinktas netoli Vabalninko Daržų kaimo ir atvežtas į Sodeliškių dvarą. Malūno rekonstrukcijos darbus vykdė trys darbininkai, kurie prie malūno dirbo 3,5 metų. Galiu pasidžiaugti, kad tai vienintelis veikiantis vėjo malūnas Baltijos šalyse. Šis įspūdingas, istorinės vertės statinys įkvėpė sukurti edukaciją „Grūdo kelias“. Jos metu svečiai sužino, kaip malami mūsų ekologiniame ūkyje užauginti grūdai, kaip užmaišoma tešla ir suformuojamas duonos kepaliukas. O kol duona kepa, galima apžiūrėti visą pilno ansamblio autentišką Aukštaitijos sodybą, kurią sudaro dviejų galų gyvenamasis namas, klojimas su arkliniais rakandais, veikianti kalvė, senovinė klėtis su senoviniais daiktais ir rakandų kolekcijomis. Tvartelis su naminiais gyvūnėliais, senovinis svirtinis šulinys, rūsys ir pirtelė, kurioje gaminamas autentiškas biržietiškas alus, turintis tautinio paveldo sertifikatą“, – sako pašnekovė.

Noras edukuoti

Be įprastų šeimos ir įmonių švenčių, teminių konferencijų, Sodeliškių dvaro savininkai visuomet dega noru supažindinti, edukuoti ne tik savo svečius, bet ir Biržų bendruomenę. Tai įgyvendina ir per tradicinius, ir unikalius renginius. „Mūsų klubo „Klasika“ kasmetinis senovinių automobilių paradas būna vienas didžiausių Lietuvoje. Užpernai su Biržų savivaldybe organizavome ypatingą derliaus šventę, kurios metu demonstravome, kaip senovine technika pjaunami ir kuliami javai. Specialiai tam teko ieškoti arklių, kad trauktų padargus, – prisimena N. Linkevičienė. – Negailėjome laiko ir pastangų, kad žmonės galėtų pamatyti javapjūtės ir kūlimo eigą, kokia buvo senovės Lietuvoje.“

Pasak dvaro savininkės, sendaikčių kolekcionavimas, eksponatų paieškos teikia malonumą ne tik jiems patiems. „Suprantu, kad nebeturime saiko, nes daiktų nebėra kur dėti (šypsosi), bet nuolat lankomės Lietuvos, Latvijos, Estijos sendaikčių turguose, palaikome ryšį su kitais entuziastais ir vis randame sendaikčių, kurie maloniai nustebina tiek gera būkle, tiek sukeliamomis emocijomis. Paskui smagu matyti, kaip tie pamiršti ir į ranką paimti daiktai tokią pat malonią nostalgiją dovanoja mūsų svečiams, – atvirauja pašnekovė. – Vieni kolekcionuoja monetas, kiti – pašto ženklus, ir žino, kurie eksponatai yra reti, vertingi, apie kuriuos jie dar tik svajoja, kuriuos įsigyti jaučia azartą. Taip ir su mumis, tik mastas didesnis. O galo šiai veiklai tikrai nematyti, nes vis atsiranda daiktų, kurie labai nustebina.“

Džiaugiasi grįžtamuoju ryšiu

Sodeliškių dvare sezonas tęsiasi visus metus, bet svečių daugiausia sulaukia vasarą. N. Linkevičienė pasakoja, kad net apie trečdalį svečių sudaro lankytojai iš Latvijos, taip pat nemažai iš Estijos, Lenkijos. „Neretai atvyksta ir iš tolimesnių šalių, ypač mišrių porų, kuriose vienas ne lietuvis. Prieškalėdiniu laikotarpiu ir po Naujųjų metų sulaukiame daugiau kolektyvų. Patys taip pat laikomės nuostatos, kad viena iš geriausių priemonių „pagydyti“ kolektyvą – atrasti bendrystę išvykose.

Apskritus metus vykdome edukacines programas, žinoma, kaip ir visur Lietuvoje, labiausiai užimti savaitgaliai. Sezono metu daugiau pavargstame, bet viską atperka atgalinis ryšys su svečiais, padėka už gražiai praleistą laiką, už patirtis. Tai suteikia energijos dirbti toliau, ieškoti būdų, kaip apsilankymą pas mus paversti dar malonesniu“,– sako Sodeliškių dvaro savininkė.

N. Linkevičienė džiaugiasi, kad pastarąjį dešimtmetį turizmas Biržuose labai suaktyvėjęs, yra ką veikti ir ką pamatyti. „Vien mūsų sodybai apžiūrėti reikia vienos dienos. Čia puiki vieta ištrūkti iš miesto, pabūti gamtos apsuptyje. Galima ir visiškai atsitraukti nuo šurmulio vilose, bet sykiu turėti galimybę apsilankyti technikos muziejuje, baseine, mėgautis skaniu maistu, – kalba pašnekovė. – Pandemija ir geopolitinė situacija šiek tiek pristabdė keliones į užsienį ir žmonės atrado, kad yra lankytinų vietų Lietuvoje. Vis dažniau iš svečių išgirstu džiaugsmą, kad turime nuostabių vietų, kur galima pailsėti, patirti, pamatyti“.

Autorė Laima Samulė