Sotus ir skanus patiekalas turėtų suteikti energijos, tačiau dažnai nutinka priešingai – atsiranda sunkumas skrandyje, pilvo pūtimas, mieguistumas ar net vangumas. Tai nėra atsitiktinis pojūtis. Dažniausiai tai signalas, kad virškinimo sistema susiduria su per dideliu krūviu arba dirba ne taip efektyviai, kaip galėtų.

 

Virškinimas – energijos reikalaujantis procesasStones,On,The,Silhouette,Of,The,Stomach.,A,Symbol,Of

 

Po valgio organizmas perskirsto resursus – didesnė dalis kraujotakos nukreipiama į virškinimo traktą. Tai natūrali fiziologinė būsena, kurios metu aktyviai dirba skrandis, kasa ir žarnynas. Tuomet sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis ir raumenis, dėl ko gali atsirasti mieguistumas ar sumažėti darbingumas. Kuo maistas sunkesnis, tuo šis efektas ryškesnis. Pavyzdžiui, riebalų virškinimas gali trukti 4–6 val., o lengvesni angliavandeniai suvirškinami per 1–2 val. Tai paaiškina, kodėl po sočių pietų dažniau norisi atsikvėpti.

 

Persivalgymas – dažniausia priežastis

 

Didelės porcijos – viena pagrindinių sunkumo priežasčių. Skrandis yra elastingas organas, tačiau jo pertempimas sulėtina jo veiklą. Tyrimai rodo, kad suvalgius didelį kiekį maisto skrandžio išsituštinimas gali sulėtėti net iki 30–50 %. Maistas ilgiau užsibūna skrandyje, todėl atsiranda spaudimo, tempimo jausmas, kartais – raugėjimas ar refliuksas. Svarbu ir tai, kad sotumo jausmas vėluoja – jis smegenis pasiekia tik po 15–20 min. Todėl valgant greitai lengva persivalgyti to net nepastebint.

 

Fermentų trūkumas – nepastebimas veiksnys

 

Tam, kad maistas būtų suskaidytas, reikalingi virškinimo fermentai. Pagrindiniai iš jų:

  • amilazė – skaido angliavandenius;
  • lipazė – riebalus;
  • proteazė – baltymus.

Jei fermentų aktyvumas sumažėjęs, virškinimas sulėtėja. Tuomet nesuvirškintos maisto dalelės patenka į žarnyną, kur pradeda fermentuotis – dėl to atsiranda pilvo pūtimas, sunkumas, diskomfortas.

Fermentų veiklą gali silpninti amžius, stresas, nereguliarus valgymas, persivalgymas ar virškinimo sistemos sutrikimai. Būtent todėl vis dažniau kalbama apie kompleksinį virškinimo palaikymą, kai organizmui padedama efektyviau suskaidyti maistą ir sumažinti pojūčius po valgio.

 

Maisto sudėtis – ne mažiau svarbi

 

Ne tik kiekis, bet ir tai, ką valgome, turi tiesioginę įtaką savijautai. Riebus ir keptas maistas lėtina skrandžio išsituštinimą. Didelis cukraus kiekis sukelia staigius gliukozės svyravimus, po kurių juntamas energijos kritimas. Gazuoti gėrimai didina pilvo pūtimą. Perdirbtas maistas dažnai sunkiau virškinamas dėl sudėtingos sudėties. Net ir sveikas maistas gali sukelti diskomfortą, jeigu jo suvalgoma per daug arba derinamas nepalankiai (pvz., riebus ir baltymingas maistas vienu metu).

 

Greitas valgymas – tylus kaltininkas

 

Valgymo tempas daro didelę įtaką virškinimui. Jei maistas blogai sukramtomas, skrandžiui tenka didesnis darbas. Tai reiškia, kad reikia daugiau fermentų ir daugiau laiko. Be to, greitas valgymas siejamas su didesne persivalgymo rizika ir dažnesniu pilvo pūtimu. Tyrimai rodo, kad lėčiau valgantys žmonės rečiau patiria diskomfortą po valgio.

 

Kaip sau padėti: augalai ir fermentai

 

Kai virškinimas sulėtėja, pagrindinė problema dažnai yra nepakankamai efektyvus maisto suskaidymas. Tuomet dalis maisto ilgiau užsibūna skrandyje arba nevisiškai suskaidyta pasiekia žarnyną – būtent tai ir sukelia sunkumą, pūtimą ar dujų kaupimąsi. Tokiais atvejais gali padėti natūralūs sprendimai, veikiantys skirtinguose virškinimo etapuose – tiek skatinantys virškinimo procesus, tiek padedantys geriau suskaidyti maistą.

 

Augaliniai fermentai – pagalba nuo pirmųjų minučių. Augaliniai fermentai aktyvūs jau skrandyje, todėl pradeda skaidyti maistą iš karto po valgio. Tai padeda sumažinti užsistovėjimo jausmą ir palengvina tolesnį virškinimą. Kai kurie iš jų, pvz., skaidantys ląstelieną ar pieno cukrų, gali būti ypač naudingi, jei diskomfortas atsiranda po daržovių, grūdinių produktų ar pieno. Augalinių fermentų galima gauti su maistu (ypač iš šviežių vaisių, pvz., ananasų ar papajų), tačiau didesniais kiekiais jie dažniausiai vartojami kaip kompleksiniai augalinės kilmės maisto papildai.

 

Vaistiniai augalai. Tokie augalai kaip geltonieji gencijonai ar kartusis kietis (pelynas) natūraliai skatina skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą. Tai padeda organizmui efektyviau pradėti virškinti maistą ir sumažina sunkumo jausmą po valgio. Paprastoji kiaulpienė skatina tulžies gamybą, o ši būtina riebalams skaidyti. Kai tulžies išsiskiria per mažai, net ir nedidelis riebesnis patiekalas gali sukelti pykinimą ar sunkumą. Jei virškinimas sutrinka dėl įtampos, gali padėti augalai, turintys raminamąjį poveikį, pavyzdžiui, raudonžiedės pasifloros. Jos padeda atpalaiduoti žarnyno raumenis ir sumažinti spazmus. Visi šie augalai dažniausiai vartojami arbatų, ekstraktų ar kompleksinių maisto papildų pavidalu, parenkant formą pagal poreikį ir virškinimo jautrumą.

 

Autorė Jūratė Survilė