Protinė veikla ir kraujotaka. Kas tarp jų bendra?

Ar pastebėjote, kad kartais galva lyg apsiblaususi: sunkiau susikaupti, mintys stringa, o atmintis išvis it kiauras rėtis? Nors dažnai kaltiname nuovargį ar amžių, viena iš priežasčių gali būti paprastesnė – nepakankamai efektyvi smegenų kraujotaka. Tam, kad protas dirbtų sklandžiai, smegenims būtinas nuolatinis deguonies ir maistinių medžiagų srautas.

Kaip kraujotaka veikia protinę veiklą?

Smegenys – itin aktyvus organas. Nors jos sudaro tik nedidelę kūno dalį, jų energijos poreikis – milžiniškas. Tam, kad galėtume mąstyti, analizuoti, prisiminti ar kurti, smegenų ląstelėms nuolat reikia deguonies ir gliukozės. Šias medžiagas atneša kraujas. Jei kraujotaka sulėtėja, pirmiausia tai pajuntame ne kūne, o mintyse.

Skirtingai nei raumenys, smegenys neturi energijos atsargų, jos priklausomos nuo nenutrūkstamo kraujo srauto. Net trumpalaikiai aprūpinimo sutrikimai gali sukelti dėmesio koncentracijos pablogėjimą, lėtesnį informacijos apdorojimą, galvos svaigimą, nuovargį, vadinamąjį smegenų rūko efektą. Ilgainiui prastesnė kraujotaka gali turėti įtakos ir atminties kokybei ar reakcijos greičiui.

Smegenyse itin svarbi smulkiųjų kraujagyslių sistema – mikrocirkuliacija. Būtent ji aprūpina atskiras smegenų sritis, atsakingas už kalbą, atmintį, emocijas ar judesių koordinaciją. Jei kraujagyslės praranda elastingumą, susiaurėja ar jų sienelės pažeidžiamos, audiniai gali gauti mažiau deguonies. Kodėl tai svarbu kasdienybėje? Protinė veikla – tai ne tik egzaminai ar sudėtingos užduotys. Tai ir gebėjimas susikaupti pokalbyje, greitai priimti sprendimus, išlaikyti dėmesį vairuojant ar dirbant. Kai kraujotaka efektyvi, jaučiamės budresni, aiškiau mąstome, greičiau reaguojame. Rūpinimasis kraujagyslių sveikata – tai investicija ne tik į širdį, bet ir į protą.

Kas silpnina smegenų kraujotaką?

Kartais galvojame, kad atminties suprastėjimas ar sunkesnė dėmesio koncentracija – neišvengiama amžiaus pasekmė. Tačiau dažnai priežastys slypi kasdieniuose įpročiuose. Kraujagyslės, kaip ir raumenys, reaguoja į tai, kaip gyvename.

Sėslus gyvenimo būdas. Ilgos valandos prie kompiuterio, mažai judėjimo, automobilis užuot ėjus pėsčiomis – visa tai lėtina bendrą kraujotaką. Kai kūnas juda mažai, kraujagyslės tampa mažiau elastingos, sulėtėja kraujo tekėjimas, o smegenys gali gauti mažiau deguonies.

Lėtinis stresas. Trumpalaikis stresas mobilizuoja organizmą, tačiau ilgainiui jis siaurina kraujagysles, didina kraujospūdį ir trikdo natūralią kraujotakos reguliaciją. Nuolatinė įtampa gali pasireikšti ne tik emociniu išsekimu, bet ir sunkesniu susikaupimu.

Aukštas kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis pažeidžia kraujagyslių sieneles, mažina jų elastingumą ir gali bloginti mikrocirkuliaciją smegenyse. Ilgainiui tai gali turėti įtakos atminčiai ir kognityvinėms funkcijoms.

Rūkymas. Šis žalingas įprotis susiaurina kraujagysles, mažina deguonies kiekį kraujyje. Smegenims tai reiškia mažesnį „kuro“ tiekimą ir didesnę ilgalaikių kraujotakos sutrikimų riziką.

Miego trūkumas. Miegas – tai laikas, kai organizmas atsinaujina. Nuolatinis neišsimiegojimas trikdo kraujagyslių tonusą, didina streso hormonų kiekį, tiesiogiai veikia koncentraciją ir atmintį.

Natūrali pagalba

Gera žinia ta, kad daugelį rizikos veiksnių galime koreguoti patys. Net nedideli pokyčiai ilgainiui gali turėti reikšmingą poveikį.

Judėjimas. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujagyslių elastingumą, skatina deguonies patekimą į audinius, padeda reguliuoti kraujospūdį. Tai nebūtinai turi būti intensyvus sportas. Greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar net kasdieniai tempimo pratimai jau daro teigiamą įtaką. Moksliniai tyrimai rodo, kad bent 30 min. judėjimo per dieną duoda pastebimos naudos.

Subalansuota mityba. Smegenims svarbiausia ne atskiri stebuklingi produktai, o bendri subalansuotos mitybos principai – įvairus, mažiau perdirbtas maistas, reguliarūs valgiai ir saikas. Riebi žuvis (omega-3 riebalų rūgštys) padeda palaikyti kraujagyslių elastingumą, uogos (antioksidantai) saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, o žalios lapinės daržovės, riešutai ir sėklos aprūpina svarbiais vitaminais ir mikroelementais. Ne mažiau svarbūs ir skysčiai – suaugusiam žmogui per parą paprastai rekomenduojama išgerti 1,5–2 l vandens, mat net lengva dehidratacija gali silpninti smegenų veiklą.

Augaliniai pagalbininkai. Kai kuriais atvejais kraujotaką ir protinę veiklą gali padėti palaikyti augalinės medžiagos. Vienas žinomiausių augalų – ginkmedis. Jo ekstraktas siejamas su mikrocirkuliacijos gerinimu ir antioksidaciniu poveikiu, todėl naudingas atminčiai bei koncentracijai palaikyti. Taip pat vertingas ženšenis (energijai ir budrumui), taškuonė (atminčiai) ar kakavos flavonoidai, galintys teigiamai veikti kraujagyslių funkciją. Svarbu pabrėžti: augaliniai papildai nėra greitas sprendimas ir nepakeičia sveiko gyvenimo būdo. Be to, prieš juos vartojant verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei geriami vaistai.

Kokybiškas miegas. Jis tiesiogiai susijęs su kraujagyslių tonusu ir smegenų atsigavimu. Miegant stabilizuojasi kraujospūdis, mažėja streso hormonų kiekis, o smegenys efektyviau apsivalo nuo medžiagų apykaitos produktų. Nuolatinis miego trūkumas gali silpninti dėmesio koncentraciją, atmintį ir bendrą protinį darbingumą, todėl reguliarus poilsis – ne prabanga, o būtinybė. Miegoti reikėtų 7–8 val. per naktį.

Kada verta sunerimti?

Nors lengvas išsiblaškymas ar nuovargis dažnai susiję su gyvenimo tempu, tam tikrų simptomų nevalia ignoruoti. Sunerimti verta, jei pasireiškia:

• staigus ar sparčiai progresuojantis atminties pablogėjimas,
• dažni, be aiškios priežasties atsirandantys galvos svaigimai,
• kalbos sutrikimai (sunku rasti žodžius, rišliai kalbėti),
• koordinacijos ar pusiausvyros problemos.

Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtesnių smegenų kraujotakos sutrikimų požymiai, kuriems reikalingas profesionalus įvertinimas ir gydymas.

Autorė Jūratė Survilė