Slyvų derliaus sezonas tradiciškai prasideda liepos pabaigoje. Visgi šviežių, sultingų ir nuostabiai saldžių prekybos centruose galima įsigyti ištisus metus. Slyvos mėgstamos, valgomos ir vertinamos visame pasaulyje. Tad nenuostabu, kad jų savybes tyrinėja tiek maisto technologai, tiek biomedicinos mokslininkai.

 

Plačiai paplitusios ir dar plačiau vartojamosshutterstock_2606753359

 

Kaip teigia agronomai, Lietuvoje slyvoms auginti vidutiniškai palankios sąlygos, tad jų derliaus sezonas palyginti trumpas. Visgi daugelyje sodų šalia obelų, kriaušių, vyšnių veša ir slyvos. Naminių slyvų yra 4 pomologinės grupės: paprastosios, aitriosios, renklodai ir mirabelės. Pagal kilmę – europinės, amerikinės ir azijinės. Pasaulyje žinoma apie 2000, Lietuvoje – maždaug 200 veislių. Kiekviena pasižymi unikaliu skoniu, dydžiu ir spalva. Visos kilo iš dviejų pagrindinių rūšių: japoninių ir europinių. Japoninės slyvos atsirado Kinijoje, o Japonijoje paplito tik prieš 300 metų. Europinių slyvų kilmė – Kaukazo kalnų regionas. Šiuo metu slyvų medžiai aptinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Daugelis slyvas tapatina su uogomis, tačiau botaniškai tai kaulavaisis. Nelygu veislė, kaulavaisis gali būti smulkus (iki 10 g), vidutinis (10–30 g) ir didelis (31–41 g). Skiriasi ir slyvų konsistencija – vandeninga, minkšta, standi, sultinga, sausa, pagal skonį – saldi, salstelėjusi, aitri, karti. Netgi aitrios ir karčios slyvos naudojamos maisto, gėrimų, kartais net parfumerijos pramonėje. Buityje arba pramonėje praverčia net slyvų kauliukai: kompostuojami, smulkinami ir beriami kaip drenažas sode. Medicinoje ir kosmetikos pramonėje naudojami slyvų lapai, žiedai ir žievė. Medžio meistrai palyginti lanksčią slyvmedžių medieną mėgsta naudoti gamindami muzikos instrumentus, peilių rankenas. Slyvos mėgstamos ne tik dėl naudos, bet ir estetikos. Medeliai ir krūmai žydi skirtingais mėnesiais. Sausį slyvų medžiai pražysta Taivane, balandžio pradžioje sužydi Jungtinėje Karalystėje, o balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje šie vaismedžiai džiugina ir Lietuvoje. Žydintys sodai pasipuošia baltais, rausvais, rečiau gelsvais žiedais, skleidžia saldų aromatą. Tad Pietų šalyse slyvų žydėjimu įprasta gėrėtis panašiai, kaip sakurų žiedais Pietryčių Azijoje.

 

Ateities maistas?

 

Slyvos – vienas seniausių pasaulio vaisių. Saldžiausios slyvos, manoma, sunoksta JAV pietinėse valstijose. Populiarios veislės brandina itin didelius kaulavaisius, kurie valgomi vieni arba papildo kepinius, atsiduria sodriuose džemuose. Visgi daugiausia slyvų užauginama Kinijoje, Rumunijoje ir Serbijoje. Čia auginamos mažiau saldžios ir kietesnės slyvos. Ypač mėgstamos Sakartvele. Iš Vienas populiariausių kartveliškų patiekalų – chakapuli troškinys, gaminamas iš avienos, veršienos, įvairių prieskoninių žolelių ir slyvų. Rumunijoje ir Moldovoje slyvomis įdaromi tradiciniai koldūnai colțunași. Anglijoje populiarūs saldūs slyvų pyragai. Mėgstamos ir turkų virtuvėje. Beveik visur, kur auginamos ir valgomos, apie jas pasakojamos legendos. Kinų mitologijoje nemirtingieji mito slyvomis, kad palaikytų gyvybingumą. Japonijoje tikima, kad slyvų medžiai apsaugo nuo piktųjų dvasių. Todėl šie medeliai auginami tradiciniuose soduose, o sunokusių vaisių duoda vaikams. Manoma, kad slyvų paragavę mažyliai apsaugomi nuo blogio jėgų. Šie kaulavaisiai rūpi ne tik tikintiems antgamtinėmis jėgomis, bet ir klimato kaitą tiriantiems mokslininkams. Luisas Cisnerosas iš Teksaso (JAV) „AgriLife Research“ instituto teigia: „Slyvos dėl atsparumo ir gerai prisitaikančių išvestinių veislių artimiausiu metu taps gerokai populiaresnės nei kiti vaisiai. Tikėtina, kad dar sparčiau kintant klimatui būtent slyvos bus auginamos ten, kur dabar driekiasi vyšnių, persikų ir migdolų sodai.“ Mokslininkas taip pat pridūrė, kad slyvos turi dar vieną vertingą savybę, kuri ateityje pasitarnaus didinant populiarumą – jas galima konservuoti ir džiovinti su mažai cukraus. Jau dabar slyvos plačiai naudojamos kulinarijoje. Iš jų gaminamos sultys, kompotai, gaivūs sorbetai. Šie vaisiai puikiai tinka pyragų, keksiukų, tartalečių gamybai. Slyvomis galima gardinti įvairiausius padažus, paskaninti salotas. Be to, nuostabiai tinka prie paukštienos ar kiaulienos, baltos žuvies patiekalų. Iš slyvų verdami džemai patiekiami prie blynų, varškėčių ar vaflių, o čatniais gardinami sūriai ir mėsos patiekalai.

 

Vertinamos liaudies medicinoje ir naudingos sveikatai

 

Netradicinės medicinos žinovai nuo seno labiau vertina ne tiek pačias slyvas, kiek jas brandinantį medį. Jų teigimu, sveikatai nepaprastai naudinga žievė, lapai, žiedai, net šaknys. Manoma, kad vaistams tinkamiausios laukinės slyvos, ypač dygioji slyva, Lietuvoje savaime augantis krūmas ar neaukštas medelis. Slyvų žiedų nuoviras pasižymi laisvinamuoju poveikiu, normalizuoja riebalų ir angliavandenių apykaitą, padeda norint numesti svorio. Sutrinti lapai, dedami ant žaizdų, pūlinių ar spuogelių, veikia kaip antiseptikas ir skatina gijimą. Slyvų šakelių ir žievės nuoviras žinomas dėl priešuždegiminio, vidurius laisvinančio, šlapimą varančio, antimikrobinio poveikio, be to, padeda atsikosėti. Slyvų žiedų ir lapų antpilas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, naudingas sergant šlapimo pūslės ir inkstų uždegimu. Persišaldžius antibakteriniu poveikiu pasižyminčios slyvų sultys padeda greičiau pagydyti skaudančią gerklę ir tonziles. Šiuos kaulavaisius tyrinėjantys biochemikai įrodė, kad reguliarus slyvų vartojimas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir taip mažina riziką susirgti cukriniu diabetu. Slyvose randama nemažai vitamino K, kalio, magnio, fosforo, tad jų valgant stiprėja kaulai. Nustatyta, kad slyvos organizme palaiko skysčių pusiausvyrą, mat jas sudaro net 87 % vandens. Naudingos tiek šviežios, tiek džiovintos. Nors džiovintose daugiau kalorijų, apstu antioksidantų, vitamino K, taip pat B grupės vitaminų, ląstelienos. 2022 m. moksliniame leidinyje „British Journal of Nutrition“ publikuotame straipsnyje teigiama, kad džiovintos slyvos padeda sulėtinti aterosklerozės vystymąsi. Bent du kartus per savaitę slyvų valgyti siūloma aktyviai sportuojantiems. Mat jose daug lengvai įsisavinamo kalio, kuris dalyvauja perduodant nervinius impulsus raumenims. Virškinimo trakte veikiamos organinių rūgščių, slyvos stimuliuoja tulžies pasišalinimą, todėl organizmas geriau virškina maistą. Švelni rūgštelė skatina apetitą – tai ypač naudinga žinoti nevalgių vaikų tėvams.

 

Maistinė vertė       100 g

 

Angliavandeniai     13 g

Baltymai                 0,7 g

Riebalai                  0,6 g

Maistinės skaidulos 1,4 g

Geležis                    0,2 mg

Kalcis                     6 mg

Kalis                    157 mg

Natris                  2 mg

Magnis                 7 mg

Fosforas                36 mg

Vitaminas C          9,5 mg

Vitaminas K            6,4 µg

Vitaminas A           17         µg

100  g                     55 kcal

 

Salotos su slyvomis ir burata

 

3 porcijos

100 g 246 kcal

Ruošti 15 min.

 

  • 6 slyvos
  • 2 nektarinai
  • 250 g buratos
  • 180 g salotų mišinio (gražgarsčių, sultenių, salotinių trūkažolių)
  • 100 g mažų pomidorų
  • 50 g smulkintų graikinių riešutų
  • 50 g skrudintų moliūgų sėklų
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • Pusė šaukštelio garstyčių
  • Šaukštelis medaus
  • Šaukštelis citrinos sulčių
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
  • Šviežių bazilikų puošti
 

GAMINIMAS. Vaisius, pomidorus ir salotas kruopščiai nuplauti, nusausinti. Iš slyvų ir nektarinų pašalinti kauliukus, suraikyti plonomis riekelėmis. Pomidorus perpjauti pusiau. Padažui sumaišyti aliejų, garstyčias, medų ir citrinos sultis. Pagardinti prieskoniais, šiek tiek paplakti. Salotas išdėstyti lėkštėje, gausiai apšlakstyti paruoštu padažu. Ant viršaus išdėlioti pjaustytus nektarinus, slyvas ir pomidorus. Į vidurį dėti buratą, pagardinti prieskoniais. Patiekti papuošus bazilikais.

 

shutterstock_2334206217

 

Austriški blynai su slyvomis

 

3 porcijos

100 g 356 kcal

Ruošti 20 min.

 

  • 400 ml pieno
  • 80 g kvietinių miltų
  • 4 kiaušiniai
  • 60 g cukraus
  • Šaukštelis citrinos sulčių
  • Druskos pagal skonį
  • 80 g sviesto
  • 8 slyvos
  • Šaukštas cukraus
  • Šaukštas miltelinio cukraus

 

GAMINIMAS. Sumaišyti miltus ir pieną. Kiaušinių baltymus atskirti nuo trynių. Trynius sumaišyti su cukrumi, citrinos sultimis, druska ir 40 g sviesto. Viską gerai išplakti, sudėti į miltų ir pieno masę. Baltymus išplakti iki purios masės ir atsargiai maišant dalimis sudėti į tešlą. Formuoti blynus ir kepti likusiame svieste, kol įgaus lengvai auksinį atspalvį ir šiek tiek išsipūs. Tuomet apversti ir kepti dar 30 sek. Iškepusius suplėšyti kąsnio dydžio gabaliukais. Atskiroje keptuvėje pakaitinti perpjautas slyvas be kauliukų. Šioms suminkštėjus suberti cukrų ir kaitinti maišant, kol jis išsilydys. Slyvas ir sirupą supilti ant blynų. Patiekti apibarsčius milteliniu cukrumi.

 

shutterstock_2450689847