Pajūryje kvėpuojame giliau, gaiviau. Sakoma, kad čia sveikata ateina su kiekvienu oro gurkšniu. Tačiau ar tikrai kelių dienų atostogos prie jūros gali užpildyti organizmo jodo atsargas visiems metams? Nors jodas yra mikroskopinis, jo trūkumas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi.

 

Kodėl jis toks svarbus?Food,High,In,Iodine,On,Dark,Gray,Background.,Healthy,Eating

 

Jodas – gyvybiškai svarbus mikroelementas, dalyvaujantis skydliaukės hormonų sintezėje. Skydliaukė gamina tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3) – hormonus, kurie reguliuoja beveik visus organizmo fiziologinius procesus: medžiagų apykaitą, augimą, nervų sistemos vystymąsi, energijos lygį, termoreguliaciją. Jodo ypač reikia vaikams – jis tiesiogiai veikia smegenų vystymąsi, mokymosi gebėjimus ir intelektinį potencialą. Nėštumo metu nepakankamas jodo kiekis gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimus ar net protinį atsilikimą. Suaugusiesiems jodo trūkumas lemia sulėtėjusį metabolizmą, vangumą, svorio augimą, plaukų slinkimą, koncentracijos problemas. Įprastame gyvenime tokie simptomai neretai klaidingai priskiriami stresui ar nuovargiui, tačiau dažnai tai yra signalas, kad organizmui trūksta jodo.

 

Kiek jo reikia?

 

Paros jodo poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo. PSO duomenimis, vaikams iki 6 metų pakanka 90 µg per dieną, 7–12 metų – 120 µg, suaugusiesiems – apie 150 µg. Nėštumo ir žindymo laikotarpiais poreikis padidėja iki 220–250 µg, nes jodas reikalingas ne tik mamai, bet ir vaisiui bei naujagimiui vystytis. Pastebima, kad lietuviai dažnai negauna reikiamo jodo kiekio vien tik su maistu. Tyrimai rodo, kad 30–50 % gyventojų jo suvartoja per mažai, todėl dažnai rekomenduojama vartoti juoduotąją druską ar maisto papildus. Didžiausio jodo trūkumo rizikos grupėje atsiduria paaugliai, vyresnio amžiaus žmonės, vegetarai ir veganai.

 

Pajūrio oras – (ne)reali nauda

 

Daugelis žmonių vis dar tiki, kad kelios dienos prie jūros gali aprūpinti organizmą jodu visiems metams. Tačiau mokslininkai pabrėžia, jog kvėpavimas pajūrio oru teikia simbolinę naudą, o realiai organizmas gauna labai nedaug jodo. Pajūrio oras iš tiesų turi natūraliai išgaravusio jodo, ypač audringomis dienomis, kai jūra banguoja ir druskingos jos dalelės pakyla į orą. Vis dėlto toks jodo kiekis per mažas, kad reikšmingai papildytų organizmo atsargas. Be to, šis poveikis juntamas tik žmonėms, nuolat gyvenantiems prie jūros, o trumpalaikių viešnagių įtaka yra minimaliai reikšminga. Pajūris yra puikus sveikatai, tačiau jis neišsprendžia jodo trūkumo problemos.

 

Atpažinti trūkumą

 

Jodo trūkumas yra klastingas – pirmieji jo simptomai dažnai būna neryškūs ir lengvai priskiriami kitoms priežastims. Dažniausi įspėjamieji ženklai: nuolatinis nuovargis, apatija, sąstingis, mieguistumas. Taip pat gali pasireikšti svorio augimas, jautrumas šalčiui, trapūs nagai, silpnėjanti atmintis, plaukų slinkimas. Vaikams jodo stoka gali lemti sulėtėjusį augimą, mokymosi sunkumus, sumažėjusį gebėjimą susikaupti. Vėlyvose stadijose, kai skydliaukė didėja bandydama kompensuoti hormonų trūkumą, formuojasi vadinamasis gūžys. Dažnu atveju tik atlikus jodo kiekio tyrimą šlapime galima nustatyti tikrąją problemą, todėl esant neaiškiai savijautai verta apie tai pagalvoti.

 

Natūralūs šaltiniai

 

Pagrindiniai jodo šaltiniai – jūrų gėrybės: menkės, skumbrės, lašišos, krevetės, jūrų dumbliai ir kt. Viename menkės kepsnyje gali būti net 100 % dienos normos. Taip pat svarbu vartoti juoduotąją druską, kuria pagerinama mityba daugelyje šalių. Vis dėlto ji neturėtų būti stipriai kaitinama, nes jodas dėl karščio poveikio suyra. Pieno produktai, kiaušiniai, kai kurie grūdai taip pat gali būti jodo šaltinis – tai priklauso nuo gyvulių šėrimo raciono. Veganiška ar labai ribota dieta dažnai lemia natūralų jodo trūkumą, todėl svarbu rasti tinkamų pakaitalų arba vartoti maisto papildus. Šiuolaikinėje mityboje, ypač jei vengiama druskos, jodo kiekis gali būti nepakankamas.

 

Kada reikia maisto papildų?

 

Ne kiekvienam būtina vartoti jodo papildus, tačiau yra situacijų, kai be jų išsiversti sunku. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu jodo poreikis padidėja, o su maistu jo dažnai nepavyksta gauti pakankamai. Taip pat rizikos grupėje yra asmenys, sergantys virškinimo trakto ligomis (pvz., celiakija ar Krono liga), nes jų organizmas blogiau įsisavina jodą. Skydliaukės veiklos sutrikimai, įskaitant Hašimoto tiroiditą ar hipotiroidizmą, gali būti ir jodo trūkumo pasekmė, ir priežastis. Maisto papildus svarbu vartoti tik gydytojui rekomendavus ir atlikus reikiamus tyrimus – savavališkas jodo vartojimas gali sukelti priešingą poveikį ir išbalansuoti skydliaukės veiklą.

 

Perteklius pavojingas

 

Nors apie jodo trūkumą kalbama dažniau, jo perteklius taip pat gali turėti rimtų pasekmių. Per didelis jodo kiekis gali sukelti tirotoksikozę – pernelyg intensyvią skydliaukės hormonų gamybą, ypač jei vartojami stipriai koncentruoti maisto papildai be gydytojo priežiūros. Sergant autoimuninėmis skydliaukės ligomis, perteklinis jodo kiekis gali paskatinti ligos paaštrėjimą. Dažniausiai perteklius išsivysto ilgą laiką vartojant kelis skirtingus maisto papildus, kurių sudėtyje yra jodo, arba savarankiškai padidinus dozę. Jodo perteklius paprastai šalinamas su šlapimu, tačiau esant inkstų veiklos sutrikimams ar nuolatiniam pertekliniam vartojimui, rizika sveikatai didėja.

 

Vaikų ir senjorų apsauga

 

Vaikai ir senjorai – jautriausios grupės jodo trūkumo atžvilgiu. Vaikams jodas būtinas normaliam fiziniam ir protiniam vystymuisi. Nuo vaisiaus gyvenimo pradžios iki paauglystės jodo poreikis nuolat auga, o jo trūkumas gali turėti ilgalaikių padarinių, ypač intelektinei raidai. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi kompleksinių sveikatos problemų ir vartoja daug vaistų, galinčių paveikti skydliaukės veiklą. Taip pat jie dažnai riboja druskos vartojimą, mažiau valgo žuvies, pieno produktų, todėl jodo kiekis jų mityboje natūraliai sumažėja. Profilaktiniai tyrimai, subalansuota mityba ir, prireikus, gydytojo paskirti maisto papildai gali padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų ir užtikrinti deramą jodo kiekį organizme.

 

Įdomu

 
  • Remiantis naujausiais tyrimais, net 35–40 % Lietuvos gyventojų turi nepakankamas jodo atsargas, nors apie tai dažnai net neįtaria. Šalys, kurių dirvožemyje natūraliai mažai jodo, susiduria su vadinamąja tyliąja epidemija – tai ne visada akivaizdi, bet labai reikšminga visuomenės sveikatos problema.
  • PSO duomenimis, vaikų, kurių mityboje ilgą laiką trūko jodo, intelekto koeficientas (IQ) gali būti vidutiniškai 8–13 taškų žemesnis nei tų, kurie jodo gauna pakankamai. Tai turi ilgalaikį poveikį ne tik jų mokymuisi, bet ir visos visuomenės produktyvumui.
  • Jodo perteklius organizme nesikaupia ilgai – apie 90 % jo išsiskiria su šlapimu per inkstus. Dėl šios priežasties jodo kiekio tyrimas šlapime yra vienas patikimiausių būdų nustatyti realų jo kiekį.
  • Jodo kiekis maiste sparčiai mažėja dėl žemės ūkio pokyčių. Intensyviai naudojamos trąšos ir pesticidai trukdo augalams įsisavinti jodą iš dirvožemio. Net anksčiau jodo gausios daržovės – bulvės, morkos – šiandien jo turi gerokai mažiau nei prieš 30 metų.
  • Kryžmažiedžiai augalai (kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, ropės) turi medžiagų, galinčių slopinti jodo įsisavinimą skydliaukėje. Nors šių daržovių nereikia vengti, žmonėms, turintiems jodo trūkumą ar skydliaukės sutrikimų, reikėtų jų nevartoti dideliais kiekiais.
  • Moksliniai tyrimai rodo, kad net nedidelis jodo trūkumas gali būti susijęs su depresijos simptomais, dirglumu, nerimu ir dėmesio stoka. Jodas dalyvauja laimės hormono serotonino reguliavime, todėl jo stoka gali paveikti emocinę sveikatą.
  • Populiarioji Himalajų druska dažnai neturi jodo. Nors ji reklamuojama kaip natūralesnė ar sveikesnė alternatyva, nepraturtinta Himalajų druska neturi reikšmingo jodo kiekio, todėl nuolat ją vartojant kaip pagrindinę druską galima lengvai išprovokuoti lėtinį jodo trūkumą.
  • Jodo įsisavinimą mažina fluoras, chloras ir bromas. Šie trys cheminiai elementai dažnai aptinkami geriamajame vandenyje, buitinėje chemijoje ir net kai kuriuose maisto produktuose. Šios medžiagos gali konkuruoti su jodu dėl vietos skydliaukės receptoriuose, silpnindamos jo įsisavinimą.
  • Jodo trūkumas ne tik lėtina medžiagų apykaitą, bet ir gali būti susijęs su sausa, papilkėjusia, šiurkščia oda ar lėtai gyjančiomis žaizdomis. Skydliaukės hormonai tiesiogiai veikia kraujotaką ir audinių regeneraciją, todėl jų stoka veikia ir odos būklę.
 

Autorė Jūratė Survilė