Renovacija – efektyviausias kelias išsaugoti kultūros paveldui priklausančius daugiabučius

Renovuotas daugiabutis. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Kultūros paveldo statusą turintys daugiabučiai yra svarbi miestų architektūrinė ir kultūrinė dalis. Tačiau šiandien daugelio jų būklė itin prasta – byrantys balkonai, kiauri stogai, pasenę inžineriniai tinklai ne tik mažina gyvenimo komfortą, bet ir kelia pavojų gyventojų saugumui. Norint užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas ir išsaugoti vertingą paveldą ateities kartoms, būtina imtis kompleksinių atnaujinimo sprendimų.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius pažymi, kad dažniausiai pasitaikančios senų pastatų problemos yra byrantys balkonai, apsemti rūsiai, skilusios sienos, užsikemšančios nuotekų sistemos ir gaisro riziką kelianti elektros instaliacija.

„Visa tai ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet kelia tiesioginį pavojų žmonių saugumui. Avarijų šalinimas brangiai kainuoja, o pavieniai remontai problemų neišsprendžia. Kur kas efektyviau yra rinktis kompleksinę renovaciją, leidžiančią atnaujinti pastatą iš esmės“, – sako V. Trakimavičius.

Šiai minčiai pritaria ir renovacijos administravimo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovas Vytenis Navagreckas. Jo teigimu, seni daugiabučiai anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti atnaujinti – kitaip gyventi juose taps ne tik nepatogu, bet ir nesaugu.

„Daugiabučio problemos savaime neišnyks. Kuo ilgiau delsiama, tuo dažniau tenka rinkti lėšas smulkiems, bet brangiai kainuojantiems remontams. Renovacija – tai galimybė gauti valstybės paramą ir vienu metu išspręsti svarbiausias pastato problemas“, – sako V. Navagreckas.

Svarbu išsaugoti ir vertingąsias savybes

Tiesa, kultūros paveldo statusą turintiems daugiabučiams renovacijos metu negalima taikyti visų įprastų priemonių. Tokie pastatai turi ne tik atitikti energinio efektyvumo tikslus, bet ir išsaugoti vertingąsias architektūrines savybes – jų formą, medžiagiškumą, detales. Todėl kiekvienas sprendimas – nuo fasado šiltinimo iki langų ar durų keitimo – turi būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu.

„Šiltinimo sprendiniai fasado pusėje nėra taikomi kultūros paveldo statiniams, kuriems nustatytas architektūrinis vertingųjų savybių pobūdis, taip pat etnokultūriniams paveldo statiniams, kurių konstrukcijos yra iš rąstų ar tašytų rąstų rentinio sienų, bei fachverkinės konstrukcijos pastatams, jei šios konstrukcijos nėra paslėptos apdaila. Apšiltinimas negalimas ir pastato vidinėje sienų pusėje, jei objektui nustatytas dailės vertingųjų savybių pobūdis – kai vertingas interjeras, jo visuma, vidaus dekoras, sienų tinkas, apdailos ar jų imitacijos, vidaus įranga ar kiti elementai. Tokiais atvejais renovacijos sprendiniai turi būti pritaikyti konkrečiam objektui“, – pažymi Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Trapikienė.

Daugiabučių modernizavimo ekspertas Edvinas Bindokas priduria, kad tam, jog šie reikalavimai būtų įgyvendinti kokybiškai, būtinas kruopštus pasirengimas ir patyrusi komanda.
„Renovuojant kultūros paveldo pastatus būtina atlikti tam tikrus tyrimus ir laikytis specialiųjų projektavimo reikalavimų – tai apima tiek polichrominius tyrimus, tiek vertingųjų elementų išsaugojimo analizę. Tačiau šie procesai padeda iš anksto suprasti, ką svarbu išsaugoti, ir leidžia planuoti tinkamus sprendimus“, – sako jis.

Pasak eksperto, toks požiūris leidžia ne tik išsaugoti istorinę pastato vertę, bet ir sukurti šiuolaikišką, patogų būstą gyventojams. Sėkmingų kultūros paveldo daugiabučių renovacijos pavyzdžių tikrai yra – tiek Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tiek mažesniuose miestuose – Ukmergėje, Trakuose.

Lengvatinės sąlygos suteikia lankstumo

Po kelerių metų pertraukos kultūros paveldo statusą turintys daugiabučiai vėl gali gauti valstybės paramą renovacijai. Šiuo metu galiojančiame daugiabučių namų modernizavimo įkainio kvietime, numatytos lengvatinės sąlygos, kurios atveria daugiau galimybių šių namų gyventojams imtis pokyčių.

Pasak V. Trakimavičiaus, kultūros paveldo statusą turintiems daugiabučiams netaikomas reikalavimas pasiekti B arba A energinio naudingumo klasę ir ne mažesnius kaip 40 proc. šiluminės energijos sutaupymus, norint gauti valstybės paramą pakanka sutaupyti 25 proc. šilumos energijos. Tai leidžia lanksčiau taikyti numatytus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje sprendinius, kartu užtikrinant paveldosaugos reikalavimų laikymąsi. Be to, suteikiamas lengvatinis 20 metų kreditas su fiksuota 3 proc. metine palūkanų norma.

Paraiškas galima teikti iki 2025 m. spalio 1 d. per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė