Priminimas apie invazines rūšis

Invaziniai augalai ir gyvūnai tampa vis reikšmingesniu aplinkosaugos iššūkiu, nes tiesiogiai veikia biologinę įvairovę, daro neigiamą įtaką ekosistemų funkcijoms, žmogaus sveikatai bei ekonomikai. Greitą invazinių rūšių plitimą lemia jų biologinės savybės – sparčiai dauginasi, atsparios įvairioms sąlygoms, dažnai neturi natūralių priešų naujoje teritorijoje.

Metas skinti lubinus

Lietuvos pievose ir pamiškėse pradeda gausiai žydėti gausialapiai lubinai, kurie pripažinti invazine rūšimi, tad naikintini. Nuo seno lubinai auginti gėlių darželiuose dėl žavingo žiedyno, sėti kaip dirvą gerinantis augalas, tačiau vėliau sparčiai ir nekontroliuojamai išplito po gamtinę aplinką. Galvijai lubinų beveik neėda, todėl pievos tiek biologiniu, tiek ekonominiu požiūriu tapo mažavertės. Norint išlaikyti įprastą miškų ir pievų rūšinę įvairovę, privalu naikinti sparčiai plintančius invazinius augalus, taip pat gausialapius lubinus. Šiuo metu pats geriausias laikas iškasti pavienius augalus, o jų tankiai užkariautus plotus nušienauti pirmą kartą. Iškastas šaknis (būna 50 cm ir dar ilgesnės) būtina išdžiovinti ir tik tada kompostuoti. Jeigu lubinai šienaujami jau nužydėję, nupjautus su ankštimis surinkti, išdžiovinti ir sudeginti. Lietuvoje draudžiama auginti, dauginti, platinti ir prekiauti gausialapiais (Lupinus polyphyllus) ir siauralapiais (Lupinus angustifolius) lubinais.

Kurios invazinės rūšys kelia daugiausia problemų? 

Aplinkos ministerija šiuo metu daugiausia nusiskundimų gauna dėl šliužo ispaninio ariono (Arion vulgaris) ir Sosnovskio barščių (Heracleum sosnowskyi). Invaziniai šliužai ypač aktyvūs, ėda įvairius augalus, tiek kultūrinius, tiek laukinius. Jie daro tiesioginę žalą biologinei įvairovei ir žemės ūkiui – minta daržovėmis, vaisiais, dekoratyviniais augalais, sunaikindami jaunus ūglius, lapus, vaisius. Tad mažėja derlius, žemės ūkio produkcija užteršiama gleivėmis ir išmatomis, ūkininkai ir sodininkai patiria ekonominių nuostolių.

Sparčiai augantys Sosnovskio barščiai subrandina vidutiniškai 20 tūkst. sėklų. Dėl greitai susiformuojančio tankaus sąžalyno nustelbia vietines rūšis, užstoja saulę žemiau augantiems augalams. Neturėdamos galimybės augti ir daugintis, vietinės augalų rūšys nyksta. Ši rūšis kelia pavojų ir dėl neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Sosnovskio barščių sultyse yra furanokumarinų – medžiagų, kurios, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, stipriai nudegina: atsiranda pūslių, skauda, gali likti randų ar tamsių dėmių. Sąlytis su augalu taip pat gali sukelti alerginių reakcijų, dirginti kvėpavimo takus, o sultims patekus į akis – sutrikdyti regėjimą. Dėl jautrios odos ypač pavojingi vaikams.

Kokių prevencinių veiksmų galime imtis? 

Invazinių gyvūnų į Lietuvą patenka dėl žmonių veiklos, kai įkurdinami aplinkoje (žuvys ar vėžiai įleidžiami į tvenkinius žuvininkystės ar akvakultūros tikslais, atsibodę egzotiniai gyvūnai paleidžiami į gamtą) arba atsitiktinai pervežami. Pasitaiko atvejų, kai vabzdžių ar šliužų atkeliauja kartu su augalais, dirvožemiu, prekių pakuotėmis. Kartais, nežinodami, kad konkretūs augalai yra invaziniai, juos sodiname arba dalinamės su kitais, taip prisidėdami prie plitimo.

Invazinių rūšių plitimo prevencija prasideda nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Turime nepamiršti, kad invazines rūšis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą (tai ypač aktualu sodininkams, gyvūnų laikytojams). Už tai Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė. Pastebėjus pažeidimą dėl neteisėto invazinių rūšių naudojimo, raginama nedelsti ir pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. Prie invazinių rūšių naikinimo kiekvienas gali prisidėti tiesiogiai, tačiau svarbu tai daryti saugiai, laikantis reikalavimų, vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu.

Parama invazinėms rūšims naikinti

Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą pasinaudoti parama ES lėšomis finansuojamam projektui „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Šiuo projektu numatyta investuoti 6 mln. Eur ES lėšų. Per ketverius projekto vykdymo metus (2025–2029 m.) bus kovojama su šešiomis invazinėmis rūšimis: Sosnovskio barščiu (H. sosnowskyi), Mantegacio barščiu (Heracleum mantegazzianum), bitine sprige (Impatiens glandulifera), didžiąja rykštene (Solidago gigantea), kanadine rykštene (Solidago canadensis), ispaniniu arionu (A. vulgaris). Projektu siekiama apsaugoti Lietuvos biologinę įvairovę ir ekosistemas, kovojant su invazinėmis rūšimis. Parama bus teikiama tiek privatiems, tiek valstybinės žemės valdytojams. Patirtos išlaidos apmokamos pagal nustatytus įkainius.

Daugiau informacijos – Aplinkos ministerijos interneto puslapyje www.am.lrv.lt/lt

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur).