Šukuosena pakeičia emocinę būseną

Šukuosenų fėja tituluojama plaukų stilistė Judita Mikalauskaitė (Hairstyle Judita) įsitikinusi, kad šukuosena pakeičia ne tik išvaizdą, bet ir emocinę būklę. Būtent todėl ji mato prasmę kurdama šukuosenas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Šukuosenų fėja rengia grožio popietėles gimtadieniuose, šeimos šventėse, net ligoninės palatose.

Judita Mikalauskaitė

Judita, kodėl tapote plaukų stiliste? Kuo ši profesija jums patraukli?

Nuostabu būti Šukuosenų fėja. Kai pamatau spindinčias vaikučių akytes išvydus mane, persirengusią fėja, norisi aplankyti dar daugiau vaikų ir dovanoti šilumą, pačius gražiausius prisiminimus. Labai džiaugiuosi gavusi iš gyvenimo dovaną būti vaikučių fėja. Pati nieko neturėdama galiu iš savęs duoti labai daug ir vaikai tai jaučia, todėl visada manęs laukia. Atvykusi visus papuošiu gražiomis šukuosenomis: iš plaukučių suformuoju kaspinėlius, pagražinu blizgučiais, purškiamais nuplaunamais dažais ir kt. Pasidarome gražių tatuiruočių, iš karoliukų susiveriame apyrankių, pasidažome lūpytes, akytes. Kiekvienai mergaitei uždedu po gražią karūną, kad pasijustų tikra princese.

Šukuosenos yra kūryba. Stengiuosi kurti ne tik tai, kas gražu bei madinga, bet ir tai, kas patinka patiems vaikams – įvairios garbanos, iš plaukų suformuotos gėlės, skrybėlės, kaspinai ir kt. Po grožio popietėlės vaikučius linksminu šokiais, muzika ir žaidimais.

Šukuosenomis puošiate ir mažuosius ligoniukus. Kaip kilo tokia mintis?

Tikiu, kad šukuosena pakeičia ne tik išvaizdą,bet ir emocinę būseną. Laisvu laiku važiuoju į įvairias globos įstaigas, vaikų ligonines. Klaipėdos vaikų ligoninėje teko svečiuotis ne kartą, džiaugiuosi, kad buvau taip šiltai priimta, galėjau vaikams praskaidrinti dieną gražiomis šukuosenomis ir užsiėmimais. Laisvą laiką visuomet stengiuosi išnaudoti prasmingai, viską darau iš visos širdies ir su didele meile. Man svarbu vaikams praskaidrinti dieną, įnešti gražių spalvų į jų gyvenimą. Nuostabi patirtis, kai matauspindinčias akytes. Labai džiaugiuosi, kad gydymo įstaigos šiltai mane priima ir galiu savo laiką skirti ligoniukams. Visada pati skambinu, pasakoju apie savo idėjas, o gydymo įstaigos darbuotojos, vadovės padeda jas įgyvendinti.

Kokie buvo pirmieji žingsniai jūsų veikloje? Kokių sunkumų teko įveikti?

Mano vaikystė nebuvo lengva. Tėvai negalėjo suteikti visko, ko mums reikėjo ir ko troško mūsų mažos širdutės, nes pasirinko kitą gyvenimo kelią. Visgi šiandien jiems noriu padėkoti už tai, kad užaugau, kad jie man parodė tokį gyvenimą, kurio nenorėčiau sau ir savo šeimai. Visada kartodavau sau, kad užaugusi negyvensiu taip, kaip gyvena mano tėvai. Puikiai žinau, ką reiškia neturėti nieko, todėl visuomet siekiau savo vaikams užtikrinti geresnį gyvenimą, stengtis, kad jiems nieko netrūktų.

Visuomet svajojau apie didelę šeimą, būdama jauna tapau trijų vaikučių mama. Gyvendama Rietavepradėjau kurti šukuosenas, praktikavausi ant manekeno galvos su natūraliais plaukais, kurią įsigijau pasitaupiusi pinigų. Kiekvieną vakarą, sumigdžiusi vaikus, iki 2 val. nakties kurdavau šukuosenas. Man ši veikla labai patiko, o netrukus jau sulaukdavau užsakymų padaryti šukuoseną ypatingai progai. Buvau labai laiminga, kad žmonėms patinka mano darbai, bet visada būdavo gėda imti pinigų, nes nebaigiau mokslų, neturėjau diplomo. Daugumą šukuosenų darydavau už dyką arba tik paprašydavau pinigų už degalus, nes vykdavau į klienčių namus. Man svarbiausia – papuošti ir išleisti į šventę.

Ar greitai pomėgis tapo profesija?

Žmonės mane nuolat ragino plačiam pasauliui rodyti kuriamas šukuosenas, bet turėjau nepamiršti, kad turiu vaikus ir pirmiausia privalau pasirūpinti jais, tik tada siekti svajonės. Visada norėjau vaikams didžiulio namo ir kiemo, todėl teko išvykti į Norvegiją. Dirbdama žuvies fabrike visada sau kartojau, kad viskas laikina ir ateityje tikrai dirbsiu mėgstamą darbą. Laikui bėgant grįžau į Lietuvą, įsigijau namus ir vėl panirau į šukuosenų kūrybą, bet teko ieškoti papildomo darbo, kad galėčiau pragyventi. Negalėjau sėdėti ir laukti stebuklo, juk niekas nieko neatneša ir nepadeda ant lėkštutės…

Sunkus darbas atvėrė akis – supratau, kad mano gyvenimas dideliuose namuose su vaikų tėvu laimės nesuteikia. Jis mane pamiršo kaip moterį, užkrovęs didelį krūvį darbų. Nepajėgiau visko patempti viena ir nusprendžiau skirtis.

Kaip sekėsi viską pradėti nuo nulio?

Su vaikais persikėlėme gyventi įKlaipėdą. Išsinuomojau butą, vaikai pradėjo lankyti naują mokyklą ir darželį, o aš įsidarbinau grožio studijoje „Alina Guess makiažo akademija“. Šalia teko ieškotis ir papildomo darbo, kad išgyventume. Vėl teko grįžti į medienos fabriką. Dirbau naktinėmis pamainomis, kad tik suderinčiau su šukuosenųkūrimu. Taip pat save raminau, kad ilgai čia nebūsiu. Iš tiesų išėjau po kelių mėnesių, nes supratau, kad čia dirbdama svajonės neišpildysiu. Deja, realybė įsuko į užburtą ratą: ką uždirbdavau, viską atiduodavau, ėmiausi visokių papildomų darbų: ravėjau darželius, ploviau laiptines ir kt. Galiausiai pavargau save dalinti darbams, kurie neteikė džiaugsmo, o dar manęs atsisakė ir grožio studija – tapau nereikalinga, nes siekiu savo svajonės. Tai mane sukrėtė. Visiems socialiniuose tinkluose pranešiau, kad nebebūsiu šukuosenų stilistė. Visą dieną buvo labai sunku, negalėjau sulaikyti ašarų.

Kitą dieną įvyko kažkas stebuklinga: garsiai paprašiau visatos, kad man padėtų, ir jau kitą dieną tapau Šukuosenų fėja. Neturėdama nieko, tik kelis eurus kišenėje, gavau didžiulę dovaną persirengti fėja ir važiuoti pas vaikučius puošti gražiomis šukuosenomis.

Kodėl Šukuosenų fėja persikėlė gyventi į Vilnių?

Laikui bėgant Klaipėda tapo per mažu miestu mano svajonėms, todėl nusprendžiau išvykti į sostinę. Žingsnis po žingsnio judėjau į priekį. Vakarais sėdėdavau ir rašydavau laiškus ieškodama, kur galėčiau dirbti su šukuosenų stilizavimu ir tęsti Šukuosenų fėjos veiklą. Į mano laiškus atsiliepė daug žaidimų kambarių Vilniuje, įsidarbinau ir keliose grožio studijose. Stengiuosi kuo plačiau rodyti darbus, kad žmonės pamiltų mano kūrybą.

Kur sėmėtės patirties, kokius meistrus laikote įkvėpėjais?

Patirties semiuosi savo veikloje, dirbdama mylimą darbą. Žinoma, vykau ir į profesionalius mokymus Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje. Tuo metu mokymai vyko rusų kalba, o aš rusiškai nekalbu, bet užsispyriau ir išvažiavau. Tiesa, juose mokė tik taisyklingai formuoti garbanas ir kuodelius, o tai, ką kuriu šiandien, yra mano fantazijos ir darbo vaisius. Turiu didžiulę Dievo dovaną. Kai tą supratau, nusprendžiau nepaleisti svajonės, tęsti tai, ką pradėjau.

Ką patartumėte mamoms? Kaip padėti mergaitėms atrasti savo stilių, tinkančią šukuoseną?

Manau, viskas su laiku, o paauglystė – puikus metas eksperimentuoti. Naudinga domėtis, kokios šukuosenos šiuo metu madingiausios, bet svarbiausia, kad su pasirinkta šukuosena pati mergaitė (ir bet kurio amžiaus moteris) jaustųsi labai gerai. Dažniausiai patys vaikai daug informacijos randa socialiniuose tinkluose, draugų rate, o išsirinkti tinkamą stilių gali patartistilistas, kirpėjas, pas kurį lankosi vaikas. Žinoma, svarbus tėvų palaikymas ir pagalba apsisprendžiant dėl tinkamo stiliaus.

Patarčiau ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi ir kūrybiškumą. Stebėkite, kas mergaitėms patinka, leiskite joms parodyti mėgstamas šukuosenas iš žurnalų, soc. tinklų ar animacinių filmukų. Atkreipkite dėmesį į pasirenkamas spalvas – tai išduoda stiliaus kryptį. Atėjus pokyčių metui, suteikite galimybę rinktis, pasiūlykite 2–3 šukuosenų variantus. Kartu eksperimentuokite kurdamos įvairias šukuosenas.

Kuo skiriasi jūsų kuriamos šukuosenosgimtadieniui ir renginiams, konkursams, pasirodymams?

Gimtadienio šukuosenos tikslas – atrodyti žaismingai, patogiai ir jaustis gražiai. Kuriamas linksmas, lengvas, kartais spalvingas stilius (aksesuarai, kaspinėliai, blizgučiai). Dažnai įtraukiami personažai (pvz., princesės, fėjos įkvėpti stiliai). Svarbu, kad būtų patogu šokti, žaisti, tad puikiai tinka dvi kasytės su spalvotomis gumytėmis ir blizgančiais segtukais.

Renginiams (šeimos šventėms, fotosesijoms, išleistuvėms) kuriamos šukuosenos turi atrodyti elegantiškai, sykiu išlaikyti vaikiškumą: tvarkingi, dailūs, subtilūs pynimai, kuodukai, garbanėlės. Naudojami švelnesni aksesuarai: pastelinės spalvos, perlai, gėlės. Pavyzdys – šone surištas kuodukas su pintu elementu ir dirbtine gėlyte. Konkursams, pasirodymams, scenai skirta šukuosena turi išsiskirti, būti matoma, derėti prie sceninio įvaizdžio. Reikalinga tvirtesnė fiksacija, ryškūs kontūrai. Dažnai įtraukiama daugiau struktūros: stiprios garbanos, aukšti kuodai, aksesuarai su žvilgesiu. Svarbu, kad išlaikytų formą ilgą laiką, net judant.

Dažna paauglė jau nori dažyti plaukus. Bandyti atkalbėti ar vesti pas specialistą?

Iš tiesų dauguma paauglių jau nori dažyti plaukučius ir atrodyti kitaip. Tai puiku, nes rodo, kad mergaitės jau nuo vaikystės save myli, nori savimi rūpintis. Svarbiausia – kalbėtis, pasidalinti informacija, kodėl dar anksti dažyti plaukučius ilgalaikiais dažais. Dažnai mergaitėms pasiūlau nusidažyti nuplaunamais dažais, kurie suteiks norimą efektą, tačiau neturės ilgalaikio neigiamo poveikio plaukams. Mamų užduotis – nebandyti atkalbėti, bet pasiūlytialternatyvų, kaip pasigražinti.

Nesiūlyčiau pačioms mergaitėms darytis šukuosenų, kurioms reikalingi karšti įrankiai. Vaikai neįgudę, todėl gali pažeisti plaukus. Naudojanttokius įrankiusbūtinos apsauginės priemonės nuo karščio. Tiesa, nemažai vaikučių apskritai nenori darytis šukuosenų, nes peša, todėl siūlau vakare supinti kasytes arba sudrėkintus plaukus suvynioti į skudurėlius – ryte jau galės džiaugtis gražiomis natūraliomis garbanomis. Šį metodą dažnai naudojudukrai.

Kokios svarbiausios plaukų priežiūros taisyklės?

Svarbiausia viską daryti taisyklingai. Šukuoseną kuriant karštais prietaisais, visada naudoti nuo karščio saugančias priemones, kadnepažeistų plauko struktūros. Netgi auginant plaukus, kas 6–10 savaičių patrumpinti galiukus – padės išvengti skilinėjimo, plaukai atrodys tvarkingesni. Naudoti šampūną, tinkamą pagal plaukų tipą. Nepamiršti kondicionieriaus ir kaukės. Kondicionierius padeda sulaikyti drėgmę ir apsaugo plaukus nuo pažeidimų. Kartą per savaitę naudoti giliai drėkinančią atkuriamąją kaukę. Rūpintis mityba ir gertiužtektinai vandens, nes sveiki plaukai prasideda viduje. Plaukams ypač naudingi A, E, D ir B grupės vitaminai bei omega-3 riebalų rūgštys.

Taip pat patarčiau atvykti pas specialistą ir pasimokyti, kaip taisyklingai susikurti šukuoseną. Pati vedu mokymus,laukiama kiekviena mergaitė ar moteris. Padėsiu ir plačiau papasakosiu apie labiausiai tinkančias šukuosenas. Mano padedamos galėsite keistiįvaizdį kiekvieną dieną, susikurdamos vis kitokią šukuoseną ne tik sau, bet ir dukrai.

Sakoma, kad kirpėjo, plaukų stilisto kėdėje – kaip pas psichologą. Ar visuomet stengiatės pakalbinti, susipažinti?

Visada, kai pas mane atvyksta klientė, man labai svarbu, kad ji nejaustų įtampos, būtų atsipalaidavusi. Stengiuosi ne tik išklausyti, bet ir įkvėpti, motyvuoti. Man svarbu, kad kiekviena išeitų laiminga, graži ir visada norėtų sugrįžti. Kai dirbi iš visos širdies, su didele meile, laikas skriete praskrieja.

Galiu pasidžiaugti, kad Vilniuje gyvenu dar tik kelis mėnesius, bet turiu daug darbo ir žmonių pasitikėjimą, domėjimąsi mano kūryba. Esu labai laiminga, kadnepasidavimas ir užsispyrimas nuvedė labai toli. Eisiu dar toliau, kol pasieksiu savo ir būsiu ten, kur noriu būti. Dabar esu ne tik šukuosenų kūrėja, bet jau ir mokau kitas merginas – važinėju po visus miestus,mokinėms atiduodu savo žinias apie šukuosenų kūrimą. Šukuosenų kūryba irŠukuosenų fėjos veikla – man Dievo skirta dovana ir jos nepaleisiu, nes labai myliu savo veiklą.

Kąpatartumėtežmonėms, kuriešiuometuišgyvenasunkiąsituaciją, vaikystę, paauglystę?

Vaikaineturispręstisuaugusiųjųproblemų. Kiekvienasvaikasvertasmeilės, rūpesčioirsaugumo, kiekvienosvajonėsirjausmaiyrasvarbūs. Vaikamspatarčiauvisadapasikalbėtiapie tai, kas skaudu, sužmogumi, kuriuopasitiki, neskalbėjimaspadedapalengvintiširdįirrastireikiamąpagalbą. Kaip begyventume, kiekvienasturiteisęsvajotiirkurtikitokįgyvenimą. 