Lietuvoje toliau augant sukčiavimo mastams, žmonėms prarandant milijonus eurų, policijoje ketinama įsteigti specialų nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms pagalbos centrą. Apie ketinimus įkurti tokį centrą pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

 

Pareigūnai dirbtų visą parąHacker,With,A,Laptop,Fraudulently,Steals,Financial,Data.,Security,Of

 

„Būtų labai prasmingas greitasis reagavimo mechanizmas policijoje, toks centras, kuris veiktų 24 valandas per parą ir leistų mums nedelsiant sureaguoti į atitinkamas situacijas, įvykius, priimti sprendimus, mažinti biurokratinį mechanizmą, kai matome, jog dėl laiko problemų galime vėliau prarasti situacijos kontrolę“, – Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė. Kaip teigė konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, institucijų pasitarime pritarta planams įsteigti tokio pobūdžio pagalbos centrą, apie kurį minėjo A. Bilotaitė. Policijos vadovas pažymėjo, kad tokiame centre visą parą dirbtų pareigūnai, kurie stabdytų žmonių pinigus pasisavinusių sukčių bankines operacijas. „Priimtas sprendimas palaikyti policijos iniciatyvą, t. y. įsteigti sukčiavimo prevencijos ir ankstyvo užkardymo centrą, kuris veiktų 24/7 principu. Specialiai išmokyti pareigūnai dirbtų su visais įmanomais įrankiais. Gavę pirminę informaciją tiek iš bankų, tiek iš nukentėjusių asmenų apie galimai įvykdytą sukčiavimą nedelsiant reaguotų – blokuotų banko sąskaitas, stabdytų lėšas, galbūt blokuotų kai kurių kenkėjiškų svetainių domenus ir taikytų kitas priemones, kurios leistų labai ankstyvose stadijose stabdyti lėšų judėjimą. Tai padidintų šansus sugrąžinti lėšas asmenims“, – komentavo A. Paulauskas.

 

Sukčiavimo mastai išaugo 4 %

 

Anot A. Bilotaitės, statistika rodo, kad sukčiavimo mastai Lietuvoje auga. Didžioji šių nusikaltimų dalis – 80 % – padaroma elektroninėje erdvėje. „Prarastos sumos yra įspūdingos, siekiančios kelias dešimtis milijonų eurų“, – tvirtino A. Bilotaitė. Pasak ministrės, institucijos pastebi, kad sukčiavimo tendencijose atsiranda ir tarptautiškumo elementas – sukčiai savo veiklą prieš Lietuvos gyventojus vykdo iš užsienio šalių. Tad kyla poreikis kelti klausimus ir dėl su sukčiais kovojančių institucijų bendradarbiavimo Europos šalių lygmenyje. A. Bilotaitė taip pat pabrėžė, jog kovoti su sukčiavimu padeda viešas kalbėjimas šia tema, prevenciniai mokymai. Jos teigimu, pastebima, kad po tokių priemonių taikymo sukčiavimo mastai ima mažėti. Policijos duomenimis, iš finansų rinkos dalyvių per 2023 m. tokiu būdu išviliota apie 12,3 mln. Eur, tai kone 4 % daugiau nei ankstesniais metais. Policijos generalinis komisaras A. Paulauskas atkreipė dėmesį, kad elektroninis sukčiavimas tapo nauju iššūkiu teisėsaugai, nes tokių nusikaltimų prieš 5 metus fiksuota nedaug. „Kiekvienais metais registruojame apie 3000 panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, bet tikrai suprantame, kad tai yra ledkalnio viršūnė, kurią matome. Dėl nemažo kiekio panašių nusikalstamų veikų žmonės tiesiog nesikreipia, nepraneša policijai“, – dėstė A. Paulauskas. Jo teigimu, deja, tirti elektroninio sukčiavimo atvejus sudėtinga, dažnai sukčiai spėja greitai pasisavinti lėšas, jas atgauti neretai itin sunku.

 

Blokavo daugiau kaip 6,5 mln. sukčių skambučių, nuostoliai siekia apie 14 mln. Eur

 

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius spaudos konferencijoje pasakojo, kad RRT vykdo įvairias prevencines priemones, pavyzdžiui, blokuoja sukčių skambučius gyventojams. „Šiais metais užblokuota daugiau 6,5 mln. skambučių“, – komentavo RRT atstovas. Anot D. Kuliešiaus, taip pat blokuojamos ir sukčių gyventojams siunčiamos žinutės su nuorodomis, kurias aktyvavus gresia netekti pinigų. „Žinučių blokavimas metų pradžioje buvo labai didelis, siekdavo per dieną 12 tūkst. atvejų, kai tiesiog vartotojai negalėdavo prisijungti prie žalingų nuorodų, kur galėtų prarasti savo asmens ar finansinius duomenis. Trečiąjį ketvirtį matome, kad tas skaičius sumažėjo iki 5000 atvejų, kai mes apsaugome vartotojus, jog negalėtų prisijungti prie žalingų nuorodų“, – pasakojo D. Kuliešius. RRT atstovo teigimu, žinučių blokavimo skaičius mažėja, nes sukčiai pastaruoju metu vėl ėmė žmones labiau atakuoti telefoniniais skambučiais. D. Kuliešius tvirtino, kad per 2024 m. tris ketvirčius sukčių Lietuvos gyventojams padaryta žala siekia apie 14 mln. Eur.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė