Vyrauja senas ir įsišaknijęs mitas, kad moterų ir vyrų seksualinis potraukis iš esmės skiriasi. Peršama nuomonė, jog stiprioji lytis visada galvoja apie seksą ir pasiruošusi šokti į lovą, o dailioji – įnoringa, nenuspėjama, paslaptinga, sudėtinga. Kiek šiuose stereotipuose yra tiesos?

 

 Pasenusios naujienosClose,Up,Portrait,Young,Attractive,Happy,Couple,In,Love,In

 

Populiariojoje kultūroje vyrai vaizduojami kaip suviliotojai mačo, kurie žiūri pornografiją, masturbuojasi ir laukia, kol galės įsiversti į lovą pirmą patikusią moterį. O dailiosios lyties paveikslas neatsiejamas nuo romantikos, pasimatymų, ilgų pokalbių susikibus už rankų ir dar ilgesnės preliudijos prieš seksualinę sueitį. Sklando daugybė mitų, kad moterys nežino, kada ir kodėl susijaudina, todėl partneriams net neverta stengtis suprasti sudėtingą antrosios pusės vidinį pasaulį.

 

Įdomu, kad mokslas ilgai palaikė šiuos stereotipus. Ohajo universiteto (JAV) tyrimų išvados skelbia, jog vyrai galvoja apie seksą dažniau nei moterys. Jų galvoje šelmiškos mintys kyla kas 1,5 val., t. y. daug dažniau nei apie maistą ir miegą. Kinijos ekspertai antrina, kad vyrai dažniau masturbuojasi, nepriklausomai nuo to, ar turi nuolatinę partnerę. Johanesso Gutenbergo universiteto (Vokietija) psichologai atskleidė, kad vyrų seksualinis gyvenimas yra intensyvesnis, jausmingesnis ir gyvybingesnis, palyginti su moterimis. Galiausiai, anot amerikiečių statistikos, stiprioji lytis dažniau patiria orgazmą.

 

Deja, šie rezultatai atspindi tik tiesos dalį. Pastaruoju metu atliekama vis daugiau tyrimų, kurie paneigia įsisenėjusius įsitikinimus apie lyčių seksualumo skirtumus. Šias permainas lemia keli veiksniai. Vis daugiau moterų dirba mokslininkėmis, psichologėmis ir sekso terapeutėmis, todėl subtiliau išanalizuoja socialinius, psichologinius ir biologinius niuansus, lemiančius libido. Remiantis naujausiomis išvadomis, vyrai ir moterys skiriasi mažiau, nei manoma.

 

Istorijos spragos

 

Per visą mokslo istoriją daugiausia dėmesio skirta vyrų anatomijai. Pasak Kvinso universiteto (Kanada) psichologijos ir neurologijos profesorės Sari van Anders, beveik visose medicinos tyrimų srityse vyras laikomas žmogaus standartu. Taigi, moteris, kuri netelpa į subjektyviai suformuotus rėmus, vadinama „komplikuota lytimi“, o visi skirtumai – „ypatingais atvejais“. Viskas, kas nukrypsta nuo vyriško modelio, atrodo sudėtinga.

 

Ankstyvieji moterų seksualumo tyrimai laikyti nesvarbiais arba tabu. JAV 1953 m. Alfredas Kinsey išleido knygą „Sexual Behavior in the Human Female“, kurioje 6000 pašnekovių pasidalino patirtimi intymiomis temomis – apie masturbaciją, ikivedybinį seksualinį gyvenimą. Visuomenės reakcija buvo tokia ūmi, jog valdžia svarstė nutraukti mokslininko tyrimų finansavimą. Seksualinė laisvė prieštaravo socialinėmis ir religinėmis dogmomis grįstai vizijai, kokia turi būti moteris.

 

Mokslo objektu ilgą laiką buvo tik vyrai, todėl iškelta prielaida, jog moterų organizmas funkcionuoja panašiai. Dar 2000 m. visuose medicinos vadovėliuose ir mokomuosiuose muliažuose periferiniai nervai bei jų galūnėlės, priimančios pojūčius, buvo vaizduojami išimtinai ant vyro kūno. Tačiau šiandien net pirmo kurso studentui aišku, kad jeigu skiriasi lyties organų anatomija, tai skiriasi ir inervacija. Vyrams ir moterims reakcija į stimuliaciją pasireiškia kitaip dėl natūralių fiziologinių dalykų, o ne mistinių priežasčių.

 

Ryškiausias proveržis įvyko XXI a. pradžioje, kai mokslininkai galiausiai sutarė, kad vyrai ir moterys susijaudina skirtingai. Tačiau dėl faktų stokos ir nežinojimo dailioji lytis toliau vadinta sudėtinga, šalta, nejautria, kas neigiamai atsiliepė savivertei ir seksualiniam gyvenimui.

 

Jaudinantys atradimai

 

Psichoterapeutė, neurologė ir sekso terapeutė dr. Nan Wise iš Rutgerso universiteto (JAV) ištyrė moterų smegenų reakcijas stimuliuojant skirtingas erogenines zonas. Iki 2011-ųjų panašūs moksliniai darbai atlikti tik su vyrais! Dr. N. Wise su kolegomis pirmieji nustatė konkrečias smegenų sritis, kurios suaktyvėja dėl seksualinio susijaudinimo. Įdomu tai, kad šios zonos sutampa abiem lytims. Kita vertus, tam tikrus skirtumus, kaip žmonės reaguoja į fizinį prisilietimą, lemia anatominės ypatybės. Pavyzdžiui, moterų smegenys „užsidega“ ir jas jaudina spenelių glamonės, tačiau vyrams tokio stipraus efekto nėra.

 

Vėliau vienas po kito pasipylė tyrimai, įrodantys, kad nė viena lytis nėra sudėtingesnė už kitą. Tiesą sakant, visi gana sudėtingi seksualiai. Ilgai manyta, kad geismas – spontaninis ir nevaldomas procesas, inicijuojantis kitas seksualines reakcijas. Samantha Dawson iš Kvinso universiteto (Kanada) atrado, kad seksualinis potraukis vystosi panašiai tiek vyrams, tiek moterims. Visi žmonės gali susijaudinti po flirto, prisilietimo, fantazavimo ar žiūrėdami pornografiją.

 

Dažnai manoma, kad seksualinis potraukis vystosi pagal modelį: noras (libido), susijaudinimas, orgazmas, atsipalaidavimas (pasitenkinimas). Nauji tyrimai rodo, kad minėta seka susijaukia abiem lytims. Tiek vyrams, tiek moterims noras mylėtis gali ateiti tik susijaudinus mentaliniu ir fiziniu lygmeniu. Šios išvados griauna senus stereotipus, esą pirmiau užgimsta geismas, paskui vyrams prasideda erekcija, o moterims sudrėksta makštis. Iš tiesų viskas vyksta atvirkščiai. Pasak dr. S. Dawson, tiek heteroseksualūs, tiek homoseksualūs žmonės, rodant erotinius vaizdus, vienodai reaguoja į tą patį stimulą.

 

Labiau vienodi nei skirtingi

 

Prof. Justinas Lehmilleris iš Indianos universiteto (JAV) teigia, kad abiem lytims būdingos panašios seksualinės fantazijos. Apklausus 4000 amerikiečių atskleista, kad moterys sekso metu įsivaizduoja, jog yra nenugalimos ir pasitikinčios savimi. Dauguma vyrų taip pat teikia pirmenybę šiems jausmams. Paklausus žmonių, kokios priežastys skatina užsiimti seksu, atsakymas nestebina. Abi lytys trokšta patirti malonumą.

 

Dešimtmečiais manyta, kad didesnis testosterono lygis didina lytinį potraukį. Kadangi vyrų organizme hormono yra daugiau, natūraliai galvojama, kad stiprioji lytis labiau domisi seksu. Naujausi tyrimai rodo, kad testosterono vaidmuo – pervertintas. Pavyzdžiui, moterų organizme jo kiekis nesusijęs su seksualiniais sutrikimais.

 

Pagaliau reabilituota vyrų romantika. Jie trokšta sekso, nes nori jaustis artimesni partnerei. O juk dažnai galvojama, kad intymumas reikalingas tik moterims. Pasak prof. J. Lehmillerio, seksas vyrams nėra tik fizinis veiksmas. Jei sieja stiprus emocinis ryšys su partnere, didėja susijaudinimas, pasitikėjimas, labiau mėgaujamasi intymumu ir dažniau inicijuojamas seksas.

 

Pastaba, kad moterų libido kinta atsižvelgiant į hormonus ir lytinį ciklą, yra tai, kas paverčia jų seksualumą sudėtingu. Tiesa, kad ovuliacijos metu ir I bei II nėštumo trimestrais libido padidėja. Prasidėjus menopauzei potraukis gali sumažėti. Tačiau vyrų libido irgi kinta dėl streso, miego trukmės, nuotaikos.

 

Povandeninės srovės

 

Analitikai teigia, kad lyčių skirtumus gali nulemti mokslinių tyrimų organizavimo tvarka.

 

Klaidinga sieti sekso dažnį su potraukiu. Tokiais atvejais atrodo, kad vyrai gali pasigirti didesniu libido vien todėl, jog giriasi seksualiniais nuotykiais. Jei moterys nutyli intymias detales, susidaro įspūdis, jog priešinga lytis, nenulaikanti liežuvio, yra seksualesnė. Kai kurie kiti tyrimai vertina libido pagal mintis ir svajones. Tačiau ką vienas vyras laiko seksualine fantazija, moteriai gali nedaryti jokio įspūdžio, ir atvirkščiai. Be to, minčių dažnumą sunku prisiminti ir užregistruoti. Akivaizdu, kad seksualinės svajonės itin individualios ir nepriklauso nuo lyties.

 

Tyrimo anketos ir klausimai taip pat gali lemti rezultatus. Skirtingos lytys interpretuoja žodžius nevienodai. Kai kalbama apie seksą, vyrai atvirauja labiau, o moterys – uždaresnės. Jei vyras laikosi socialinio stereotipo, jog privalo būti seksualiai aktyvūs, jis gali pagražinti savo atsakymus. Jei moteriai artimos konservatyvios pažiūros, ji nuvertins seksualinį potraukį, net sekso reikšmę.

 

Kuo daugiau moterų atlieka tyrimus apie save, tuo daugiau tiesos išaiškėja. Tai viena iš feministinio judėjimo teigiamų pusių. Juk niekas kitas negali pažinti moters geriau nei ji pati. Deja, visuomenė vis dar linkusi stigmatizuoti dailiosios lyties atstoves, kurios atvirai kalba apie seksualumą. O jos tik nori būti geidžiamos ir mėgautis intymiais santykiais. Ar dėl to moterys turi jaustis taip, lyg su jomis kažkas negerai?

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė