Kepenų suriebėjimas diagnozuojamas vis dažniau. Kokie įpročiai jį sukelia?

Kepenys – didžiausias vidaus organas, atliekantis daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Visgi retas susimąsto, kad netinkami gyvenimo būdo pasirinkimai stipriai apsunkina jų veiklą ir gali baigtis kepenų suriebėjimu, kuris sukelia daugybę problemų. Pasak Vilniaus „InMedica“ klinikų šeimos gydytojo Rimgaudo Vincevičiaus, tai, ką dedame į burną, gali išderinti visą šio organo darbą ir skatinti riebalų kaupimąsi kepenų ląstelėse.

„Kepenys atsakingos už daug skirtingų organizmo funkcijų. Dėl šios priežasties vadinamos organizmo laboratorija, kurioje gaminama tai, kas mums reikalinga, ir neutralizuojama tai, kas kenkia“, – pasakoja R. Vincevičius.

Kepenų gaminama tulžis dalyvauja virškinant riebalus, sintetina reikalingus baltymus, riebalus, angliavandenius. Taip pat čia kaupiamos geležies, vario, kitų mikroelementų ir įvairių vitaminų atsargos bei sintetinamas vitaminas A. Be to, šis organas dalyvauja palaikant vienodą gliukozės kiekį kraujyje.

Kepenys atlieka ir dar vieną svarbią funkciją – skaido įvairias toksines medžiagas, vaistus ir alkoholį. Būtent svaigalų vartojimas yra dažniausiai diagnozuojama kepenų suriebėjimo priežastis (70–85 % atvejų). Šiai būklei įtakos turi didelis riebalų, pridėtinio cukraus ir greitųjų angliavandenių vartojimas bei mažas fizinis aktyvumas.

Kepenų suriebėjimas – šių laikų rykštė

Kepenų suriebėjimas – tai riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse, dėl kurio šios praranda pagrindines funkcijas, todėl lėtėja toksinų skaidymas, reikalingų medžiagų – vitaminų, baltymų ir tulžies – gamyba, trinka virškinimas.

R. Vincevičius pasakoja, kad pacientams atlikdamas echoskopinį pilvo organų tyrimą suriebėjusias kepenis mato vis dažniau. Išties tokią būklę galima laikyti šių laikų rykšte – sėslus gyvenimo būdas ir nesubalansuota mityba skaudžiai atsiliepia kepenų sveikatai.

„Dažnai kreipiasi turintys antsvorio ir galvojantys, kad sutriko medžiagų apykaita. Jie negali normaliai judėti dėl sąnarių ar nugaros skausmų, todėl vartoja daug medikamentų, kurie ir kenkia sveikatai. Visgi dažniausia pirminė priežastis – nesaikingas riebalų, ypač transriebalų, cukraus gausių maisto produktų vartojimas, taip pat alkoholis“, – dalinasi gydytojas.

Simptomai pasireiškia jau ligai pažengus

Diagnozuoti šią būklę nėra taip paprasta, nes iš pradžių nepasireiškia jokie simptomai – ne veltui sakoma, kad kepenų neskauda. Tik ligai progresuojant atsiranda pirmieji požymiai, kurių negalima praleisti pro akis – jie nebūtinai išduos kepenų suriebėjimą, tačiau apsilankyti pas gydytoją būtina.

„Riebėjant kepenims jos pamažu didėja, blogėja jų funkcija, todėl vėliau gali pasireikšti tokie simptomai kaip nemalonus sunkumo jausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, blogiau virškinamas riebus maistas“, – pasakoja šeimos gydytojas.

Dėl simptomų nebuvimo ankstyvose stadijose dažnai kepenų suriebėjimas aptinkamas atsitiktinai atliekant pilvo organų ultragarsinį tyrimą arba tikslingai tiriant pacientus, turinčius metabolinį sindromą, pasireiškiantį pilviniu nutukimu, trigliceridų ir gliukozės kraujyje padidėjimu bei aukštesniu arteriniu kraujospūdžiu. Taip pat tuos, kurie serga cukriniu diabetu arba turi padidėjusį cholesterolio ir kepenų fermentų kiekį kraujyje.

Gydymo būdas – individualus

Diagnozavus kepenų suriebėjimą, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją ir nustatyti negalavimo priežastį. Tuomet skiriamas tikslingas gydymas, kuris parenkamas atsižvelgiant į gretutines paciento ligas – cukrinį diabetą, podagrą, cholesterolio padidėjimą ar nutukimą. Dažniausiai pacientams skiriamas nemedikamentinis gydymas – gyvenimo būdo pokyčiai, kurie padeda kovoti su šia būkle.

„Gydymo būdai nelengvi, nes tenka keisti patį gyvenimo būdą – rūpintis sveikesne mityba, mažinti kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, didinti fizinį aktyvumą – mažiausiai 30–40 min. per dieną vaikščioti, mankštintis, plaukioti, važinėti dviračiu“, – aiškina šeimos gydytojas.

Turintiems sąnarių ar stuburo patologijų ar kitų gretutinių ligų, apsunkinančių judėjimą ir aktyvumą, R. Vincevičius pataria konsultuotis su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju bei kineziterapeutu.

Taip pat pacientams būtina vartoti trūkstamus mikroelementus ir vitaminus. Sveikimo procesą spartina ir kepenų žalojimą stabdo hepatoprotektorių vartojimas, veiksmingas ir protarpinis badavimas ar pasninkavimas. Visgi net pakeitus gyvenimo būdą nereikėtų tikėtis greitų pokyčių.

„Kepenų suriebėjimas atsiranda ne per vieną ar dvi dienas, todėl ir gydymas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia paciento pastangų. Stebuklingos piliulės ar kelių dienų detokso programos, po kurių rytojaus dieną būsite sveikas, deja, nėra“, – sako R. Vincevičius.

Sveika gyvensena padeda užkirsti kelią ligoms

Nors keisti gyvenimo būdą nelengva, tačiau būtina, kitaip ši būklė gali sparčiai blogėti. Dažniausia kepenų suriebėjimo komplikacija – kepenų cirozė, o vėliau gali vystytis ir kepenų vėžys.

Tad geriausia sveikata rūpintis iš anksto ir laiku užkirsti kelią kepenų problemoms. Pasak „InMedica“ klinikų šeimos gydytojo R. Vincevičiaus, tai padaryti padės alkoholio atsisakymas arba labai sumažintas jo kiekis ir kuo rečiau vartojamas riebus maistas, ypač gyvūninis. Saiko nepamiršti ir renkantis pieno produktus – derėtų riboti grietinę, įvairius sūrius, varškę, ledus ir majonezą.

„Vertėtų į mitybą įtraukti kokybiško alyvuogių ar sėmenų aliejaus. Deramas žuvies, daržovių, riešutų, sėklų ir grikių vartojimas padeda apsaugoti kepenis ir palaikyti normalią jų funkciją“, – patarimais dalijasi gydytojas.

Taip pat R. Vincevičius pažymi, kad svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą, atlikti reikalingus tyrimus ir rūpintis savo kūnu. Juk žmogus turi tik vieną kūną, kuriam susidėvėjus atsarginių dalių gauti nepavyks. Dėl šios priežasties rūpintis sveikata reikėtų ne tik jai sušlubavus, bet ir nesiskundžiant jokiomis problemomis.