Sakoma, kad sloga – ne liga, tačiau šis vienas pagrindinių peršalimo ligų simptomų ne juokais gadina nuotaiką. Kur dar kiti su juo atkeliaujantys simptomai – gerklę draskantis skausmas, varginantis kosulys, nuovargis… Kaip greičiau įveikti peršalimą ir grįžti į įprastą kasdienybę?

 

Susiduria kiekvienasProducts,For,The,Treatment,Of,Common,Cold,-,Lemon,,Ginger,

 

Vargu ar pavyktų rasti žmogų, kuris nesirgęs peršalimo ligomis. Gydytojai sako, kad suaugusiam žmogui jomis sirgti normalu 2–3 kartus per metus, o mažiems vaikams net ir 8–10 kartų. Atpažinti susirgimą nesudėtinga, jam būdingi tokie simptomai, pasireiškiantys 1–3 dienas po užsikrėtimo:

  • Sloga, užsikimšusi nosis
  • Gerklės skausmas, perštėjimas
  • Kosulys
  • Čiaudulys
  • Bendras nuovargis
  • Nestiprus galvos skausmas
  • Nedidelis karščiavimas
 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Daugeliu atvejų peršalimo ligos gali būti sėkmingai gydomos namuose ir nebūtina kreiptis į gydytoją. Net netaikant jokio gydymo jos praeina per 7–10 dienų. Visgi kai kurie simptomai įspėja, kad peršalimas komplikavosi į šį tą rimtesnio arba tai apskritai pavojingesnis susirgimas, tik panašus į eilinį peršalimą. Štai požymiai, kurie rodo, jog būtina pasikonsultuoti su gydytoju:

 

Suaugusiesiems

 
  • Simptomai nelengvėja ar net sunkėja.
  • Karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C ir tęsiasi ilgiau nei tris dienas.
  • Karščiavimas grįžta po to, kai kelias dienas jo nebuvo.
  • Kamuoja oro trūkumas, dusulys.
  • Vargina intensyvus gerklės, galvos, sinusų skausmas.
 

Vaikams

 
  • Naujagimiams iki 12 savaičių amžiaus pakyla 38 °C ar aukštesnė temperatūra.
  • Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, jį sunku numušti vaistais.
  • Itin stiprūs simptomai: gerklės, galvos skausmas, kosulys.
  • Kvėpavimo sutrikimai.
  • Ausų skausmas.
  • Visiškas apetito dingimas.
  • Apatija, nuolatinis mieguistumas.

 

Sukelia virusai

 

Peršalimo ligas sukelia virusai – mokslas jų priskaičiuoja per 200. Dažniausi kaltininkai yra rinovirusai. Jie į organizmą patenka per burną, akis, nosį. Tipiniai užsikrėtimo keliai yra:

 
  • Oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus šalia čiaudi, kosėja, šneka.
  • Per rankų kontaktą su sergančiu asmeniu.
  • Dalijantis daiktais, ant kurių yra peršalimą sukeliančių virusų, pvz., indais, žaislais, telefonu.
  • Liečiant akis, nosį, burną po kontakto su virusu.
 

Didesnę riziką užsikrėsti turi maži vaikai, ypač pradėję lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Taip pat tie žmonės, kurių imunitetas nusilpęs. Peršalimas dažniau užklumpa ir rūkalius – taip pat ir pasyvius. Dažniau sirgti tenka ir tiems, kurie daug laiko praleidžia dideliuose sambūriuose, pvz., dirba mokykloje, prekybos centre, oro uoste ir kt.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Nėra jokios vakcinos, kuri užkirstų kelią peršalimo ligoms, todėl svarbu tinkama kasdienė gyvensena, padedanti mažinti virusų plitimą ir stiprinanti organizmo atsparumą jiems. Svarbiausios profilaktinės priemonės:

 

Tinkama rankų higiena. Svarbu jas plauti kas kartą grįžus iš lauko, prieš valgį, kontaktavus su sergančiu asmeniu. Būtina naudoti muilą – juo rankas trinti bent 20 sek., nepamiršti tarpupirščių, panagių. Nuskalautas rankas kruopščiai nusausinti, nes drėgna ir šilta terpė itin patogi patogenams daugintis. Beje, net švariomis rankomis be reikalo neliesti nosies, akių, burnos.

 

Reguliarius namų valymas. Svarbu juos vėdinti bent kelis kartus per dieną plačiai atvėrus langus, net jeigu lauke šalta. Taip pat būtinas reguliarus minkštų paviršių siurbimas, o kietų valymas šlapiai. Ypač dažnai liečiamų, pvz., rankenų, šviesos jungiklių, spintelių durelių ir kt. Nepamiršti reguliariai valyti vaikų žaislų. Visa tai svarbu, jei namuose yra sergantis žmogus.

 

Čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas. Riziką užkrėsti kitus sumažinsite, jei čiaudėdami ar kosėdami užsidengsite burną. Geriausia tai daryti vienkartine servetėle, o jos neturint – į alkūnės linkį. Tuomet būtina nusiplauti rankas.

 

Nesidalijimas daiktais. Jei namuose yra sergantis asmuo, nevalia su juo dalintis artimo kontakto daiktais, pvz., puodeliu, stalo įrankiais.

 

Bendravimo vengimas. Jeigu pasigavote peršalimą, bent kelias dienas likite namuose, net jeigu jaučiatės gana gerai. Keliaudami į kolektyvą rizikuojate užkrėsti kitus žmones. Jei serga šeimos narys, apribokite su juo buvimą tik iki būtino.

 

Imuniteto stiprinimas. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms, svarbiausia – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore, kokybiškas miegas ir streso vengimas.

 

Greičiau pasveikti

 

Peršalimo ligos praeina savaime be jokio gydymo. Vis dėlto yra natūralių dalykų, kurie susilpnina varginančius simptomus ir padeda greičiau grįžti į sveiką kasdienybę. Rekomenduojama:

 

Gerti daug šiltų skysčių. Ypač tinka žolelių arbatos: liepžiedžių, čiobrelių, aviečių lapų, ramunėlių, šalavijų ir kt. Šiltų skysčių vartojimas ne tik padeda organizmui greičiau apsivalyti nuo patogenų, bet ir malšina kai kuriuos varginančius simptomus: gerklės perštėjimą, nosies užgulimą, diskomfortą krūtinėje.

 

Reguliariai pūsti nosį. Kamuojant slogai svarbu kuo dažniau išsipūsti nosį. Tai pašalina gleivių perteklių ir ne tik lengvina kvėpavimą, bet ir naikina ligą sukėlusius patogeninius mikroorganizmus, kurie telkiasi būtent tose gleivėse.

 

Ilsėtis. Peršalus neiti į darbą ir neužsiimti kita svarbia veikla. Ne tik todėl, kad galite užkrėsti aplinkinius, bet ir dėl to, kad ilsėdamiesi leidžiate organizmui visas jėgas sutelkti kovai su liga.

 

Kaitinti kojas. Geriausia tai daryti šilto vandens vonelėje su druska. Kojas vandenyje laikyti tol, kol jis šiltas. Tuomet iš karto apsiauti šiltas kojines ir eiti miegoti. Karšta vonelė suaktyvina kraujotaką, todėl organizmas greičiau šalina ligos sukėlėjus.

 

Plauti nosį jūros vandeniu. Tai išvalo nosies ertmėje susikaupusius patogenus, padeda lengviau kvėpuoti.

 

Skalauti gerklę. Kaip ir nosies plovimu atveju, taip ir šiuo išvejami lauk ligos sukėlėjai, kartu malšinamas gerklės perštėjimas, skausmas. Gerklę galima skalauti sūriu vandeniu arba vandens ir sodos tirpalu – į stiklinę šilto vandens įberti šaukštelį druskos arba sodos, gerai išmaišius skalauti burną.

 

Taikyti inhaliacijas. Gelbsti esant užburkusiems kvėpavimo takams, lengvina kvėpavimą, padeda pasišalinti nosies sekretui. Ypač naudingos varginant kosuliui. Tinka net profilaktiškai peršalimo ligų sezonu, nes mažina riziką užsikrėsti. Lengviausia ir saugiausia inhaliacijas atlikti naudojant specialius inhaliatorius. Šiandien jų pasirinkimas gausus, galima rasti prietaisų, tinkančių visai šeimai. Inhaliacijos veiksmingos sergant ne tik viršutinių kvėpavimo takų uždegimais, bet ir laringitu, bronchitu, bronchine astma, įvairiomis pūlinėmis plaučių ligomis.

 

Autorius Jūratė Survilė