Vaikščiojimas yra paprastas ir veiksmingas mankštos pratimas, tačiau žmonės eidami dažnai daro klaidų, kurios neleidžia pasiekti išsikeltų tikslų arba gali net sukelti traumų. Vaikščiojimas yra puikus būdas išlikti fiziškai aktyviems net dabar, kai sportuoti uždarose sporto salėse dėl COVID-19 pandemijos nerekomenduojama. Vaikščiojimas yra prieinamas visiems, nes vaikščioti galima beveik bet kur, be to, norint pasivaikščioti, nereikia nė ypatingos aprangos ar kokios nors sporto įrangos. Išeiti pasivaikščioti galima kasdien, kad ir vos kelioms minutėms, o jeigu namie yra bėgimo takelis, tuomet net nebūtina eiti į lauką, kad galėtumėte vaikščioti. O kokios dažniausios vaikščiojimo klaidos ir kaip jų išvengti?

 

vaiksciojimo klaidos

9 vaikščiojimo klaidos:

 

  • Netinkama avalynė. Siekiant išvengti traumų, svarbu pasirinkti geriausią avalynę, pritaikytą intensyviam vaikščiojimui. Geriausiai tam tinka sportiniai bateliai, kurie suteikia atramą, yra patogūs ir idealiai tinka. Labai dažnai žmonės avi netinkamo dydžio batus, kurie gali trinti iki pūslių, spausti pirštus ar net visą pėdą. Bateliai turėtų būti su paminkštinimu ir storesniu padu. Kartais gali net prireikti ortopedinio įdėklo.

 

  • Per daug arba per mažai mosuojama rankomis. Einant rankos veikia kaip atsvara kojoms. Natūralu judinti priešingą ranką, kai į priekį išmetama viena koja. Tačiau judinant rankas, visas kūnas neturėtų judėti, bet išlikti stabilus. Energingiau mosuojama rankomis, kai einama greitai, todėl einant lėčiau, nereikėtų per daug mosuoti rankomis. Svarbu eiti atsipalaidavus.

 

  • Įtampa kakle ir pečiuose. Vaikščiojant pečių sritis turėtų būti atpalaiduojama. Tačiau, jeigu rankose ar ant pečių nešate kažkokį svorį, po 20 – 30 min. gali atsirasti diskomforto jausmas ir vaikščiojimas nebebus maloni veikla. Patariama, kas 10 min. stabtelėti ir pasitikrinti, ar pečiai yra atpalaiduoti ir rankos juda laisvai. Einant taip pat verta atkreipti dėmesį į savo kaklo poziciją ir stengtis neti visąlaik nuleidus ar iškėlus į viršų galvą.

 

  • Labai platūs žingsniai. Ėjimas labai plačiais žingsniais yra mažiau stabilus, suprastėja pusiausvyros jausmas. Žengiant labai plačiai, kiekvieną kartą kojoms ir pėdoms tenka didesnė apkrova, todėl gali atsirasti skausmas ar net blauzdikaulio traumos. Einant nereikia per daug galvoti apie tai, kokie jūsų žingsniai, bet verta turėti omenyje, kad žingsniai turėtų būti mažesni ir greitesni, o ne lėtesni ir platesni.

 

  • Skausmingas ėjimas. Per daug sunkus ėjimas gali sukelti skausmą, diskomfortą, net raumenų traumą. Rekomenduojama vaikščiojimo laiką ir  intensyvumą palaipsniui didinti: t. y. pradėti nuo trumpų ir nesunkių pasivaikščiojimų ir pamažu ilginti kasdienių pasivaikščiojimų trukmę ir intensyvumą.

 

  • Per lėtas vaikščiojimas. Rekomenduojama vaikščioti vidutiniu greičiu, bet nieko tokio, jei kartais norisi pasivaikščioti lėtai ir ramiai. Ne kiekvienas išėjimas į lauką turi būti sportiškas, pagreitinti širdies ritmą ir sukelti prakaitavimą.

 

  • Pamirštama gerti skysčių. Ypač tada, kai orai šilti ir drėgni, rekomenduojama pasiimti vandens buteliuką, išeinant pasivaikščioti ilgiau nei 30 min. ir reguliariai jį gurkšnoti.

 

  • Plano neturėjimas. Turėti planą svarbu pirmiausiai dėl saugumo. Rekomenduojama žinoti specifinį maršrutą, įvertinti, ar jums šiuo metu jis nėra per sunku, ir kaip po to bus galima grįžti namo, jei nesinorės viso kelio atgal eiti pėstute. Geriau nevykti pasivaikščioti į naują vietą vieniems, kad, kam nors atsitikus, kitas žmogus galėtų pagelbėti.

 

  • Klausymasis muzikos per garsiai. Muzikos, tinklalaidžių ar garsinių knygų klausymasis vaikštant vieniems yra puiki idėja, bet svarbu būti atidiems aplinkoje ir suvokti, kas vyksta aplinkui. Dėl per didelio garso ausinėse galima nepastebėti pavojų ir rimtai susižeisti.