Gintaras Lietuvos auksu vadinamas ne tik dėl to, kad tai prieš milijonus metų sustingęs gelsvų atspalvių mineralas puikiai tinkantis juvelyriniuose dirbiniuose, tačiau ir dėl to, kad tai tikras jaunystės ir sveikatos eliksyras! Nuo seno žmonės, kuriems jūra išplaudavo šių akmenėlių, žinojo, kad tai geras ir natūralus vaistas.

 

gintaras

Gintaras ypač vertintas XII amžiuje. Dominikonų vienuolis, garsiausias Viduramžių vokiečių filosofas, šventasis Albertas Didysis, gintarą laikė vienu iš šešių veiksmingiausių tų laikų medicinos vaistų. Kiti penki: bebrų muskusas, kamparas, auksas, bruknių morsas bei tartaro rūgštis. Tada gamintos tinktūros vandens arba alkoholio pagrindu ir vartotos slopinti skrandžio ir reumato skausmams. Gintaras laikytas vienu iš neutraliausių vaistų, be jokio neigiamo šalutinio poveikio.

 

XVII amžiuje tikėta, kad gintaras gali išgelbėti žmonių gyvybes nuo buboninio maro epidemijos. Lietuvos ir Prūsijos istorikas, dvasininkas Matas Pretorijus (1634 – 1704) rašė: „Per marą nė vienas gintarininkas iš Gdansko, Klaipėdos, Karaliaučiaus, Liepojos nemirė nuo šios ligos“.

 

Šiandien mokslininkai tik patvirtina tai, ką senovės baltai žinojo nuo seniausių laikų. Gintaras iš tiesų turi gydomųjų ir raminančių savybių. Taip yra dėl jo sudėtyje esančios gintaro (sukcininės) rūgšties. Ilgus amžius Europoje gintaro rūgštis buvo naudojama kaip antibiotinių medžiagų turinti gydomoji priemonė. Ši rūgštis taip pat yra sudėtinė augalų ir gyvūnų audinių dalis. Natūraliame Baltijos gintare randama maždaug 8 % šios rūgšties.

 

Gintaro rūgštis – gyvybiškai svarbi normaliai medžiagų apykaitai. Tai labai stiprus antioksidantas, kuris naikina laisvuosius radikalus, gydo širdies ritmo sutrikimus, stiprina nervų, imuninę sistemą, gerina smegenų veiklą, suteikia energijos, žvalumo, padeda sutelkti dėmesį ir sumažinti stresą.

 

Net tada, kai žmonija nieko nežinojo apie organines rūgštis ir antibiotikus, jie suprato, kad gintaras –  tai ne šiaip gražus akmuo, bet jis turi ir gydomųjų galių. Tikima, kad jis padeda nuo daugybės ligų ir negalavimų. Gintarai natūraliojoje medicinoje dažniausiai naudojami trinti. Paskui jų dedama į įvairius balzamus, tinktūras, tepalus, smilkalus, net arbatą. Kada padeda gintaras:

 

  • Dantų skausmui malšinti. Iki šiol tikima, kad natūralaus gintaro karoliai malšina dygstančių dantų skausmą. Iš neapdirbtų gintarų veriami karoliai dėl sveikatos nešiojami nuo seniausių laikų, nes jie turi magiškų savybių.

 

  • Nuo skydliaukės sutrikimų ir kvėpavimo takų ligų. Ne tik vaikams sveika ir naudinga nešioti gintaro karolius, bet ir tiems, kuriuos vargina skydliaukės sutrikimai, astma, lėtinis kosulys. Teigiamai veikia kvėpavimo takus, padeda pašalinti gleives kvėpavimo takuose, atsikosėti, malšina skausmą krūtinės srityje. Teigiama, kai gintaras, susilietęs su oda, sušyla, išskiria veikliąsias, gydančias medžiagas.

 

  • Nuo epilepsijos, geltos, tulžies pūslės ir inkstų ligų. Manoma, kad gintarų ekstraktas gali pagelbėti net sergant tokiomis sunkiomis ligomis kaip epilepsija, gelta, tulžies pūslės ir inkstų ligomis.

 

  • Karščiavimui mažinti. Taip pat jis gaivina, vėsina kūną, todėl gali būti naudojamas, kai pakyla aukšta temperatūra, prasideda karštinė.

 

  • Čakroms valyti. Baltijos gintaras naudojamas čakroms valyti, suteikia kūnui gyvybingumo ir energijos, išvaryti ligą ir pagreitinti gijimo procesą.

 

  • Sąnarių, raumenų skausmui malšinti. Gintaras garsėja tuo, kad malšina sąnarių, raumenų ir kitokio pobūdžio skausmą, taip pat ramina ir mažina nervinę įtampą. Taigi, tikriausiai ne veltui gintaras vadinamas jaunystės ir sveikatos šaltiniu.

 

  • Stiprinti imuninę sistemą. Gintaras išskiria neigiamus jonus, kurie padeda sumažinti skausmą, stiprinti imuninę sistemą ir pagreitinti gijimą.

 

  • Odos ir plaukų priežiūrai. Gintarų aliejus naudojamas išoriškai ant odos, ypač veido. Moksliškai įrodyta, kad jame esanti rūgštis padeda slopinti senėjimo požymius. Ji padeda atkurti ląstelių sveikatą ir elastingumą, todėl oda ilgainiui tampa stangresnė, skaistesnė ir atrodo jauniau. Gintarų aliejus į odą įsigeria labai greitai, pasiekia net giliausius odos sluoksnius ir gerina kraujotaką. Kai kraujotaka puiki, nebekamuoja raumenų ir sąnarių skausmai, tinimai. Dėl šios priežasties gintarų aliejus dažnai įeina į masažinių ir veido aliejų sudėtį. Aliejų mišiniuose gintarų aliejus skiedžiamas kokiu nors baziniu aliejumi (alyvuogių, sezamų sėklų, kokosų riešutų) santykiu 1:4. Gintaro aliejus ne tik valo odos poras, bet ir gerina plaukų būklę, stiprina plaukų svogūnėlius. Taip pat skatina žaizdų gijimą, ramina, mažina uždegimą.

 

  • Gintarų aliejus taip pat gali būti naudojamas kaip afrodiziakas. Jis gerina kraujotaką ir hormonų veiklą, veikia kaip stimuliuojanti medžiaga, padedanti, kai sumažėja libido.