Genetiškai modifikuoti organizmai vertinami prieštaringai. Vieni į juos žiūri kaip į neišvengiamą XXI amžiaus reiškinį, kiti – kaip į didžiausią baubą. Teisybė yra ta, kad šie santykinai nauji mokslo kūriniai silpnina tiek aplinką, tiek žmogaus sveikatą. Jau yra mokslinių įrodymų apie žalingą jų poveikį.

 

GMO

Genetiškai modifikuoti organizmai skatina naujų bakterijų ir piktžolių atsiradimą, kurios yra atsparios antibiotikams bei šiuolaikiniame žemės ūkyje naudojamoms trąšoms.

 

Niekas negalėtų paneigti, kad pasaulyje vyksta milžiniški ekologiniai pokyčiai, kuriems labai didelę įtaką daro GMO bei vis didesnis cheminis medžiagų naudojimas. XXI amžiuje ūkininkai visame pasaulyje susiduria su itin atsparių ir gyvybingų piktžolių ir kenkėjų rūšimis.

 

2011 metų Europos aplinkos mokslų žurnale buvo išspausdintas tyrimas, per kurį paaiškėjo, kad iš 13 didžiausių žemės ūkio kenkėjų 5 buvo visiškai atsparūs nuodams, kurie, pavyzdžiui, naudojami genetiškai modifikuotiems kukurūzai ar medvilnei. Tai patvirtino ir Brazilijos mokslininkai, ištyrę, kad kenkėjai tapo visiškai atsparūs kenkėjams.

 

Genetiškai modifikuoti organizmai naikina vabzdžius apdulkintojus.

 

GMO šalininkai mėgsta sakyti, kad be biotechnologijos pasaulis badautų. Tačiau jie pamiršta, kad dėl piktžolėms ir kenkėjams atsparių kultūrinių augalų, miršta bitės, drugeliai ir kiti vabzdžiai apdulkintojai, kurie yra labai svarbi grandis auginant daugelį augalų.

 

Naujausia statistika nedžiugina: apskaičiuota, kad per metus miršta apie 30 % bičių, kurios apdulkina maždaug 80 % kultūrinių augalų.

 

Neonikotinoidai ir kiti pesticidai nusėda ant augalų ir juos surenka vabzdžiai apdulkintojai. Kenksmingos cheminės medžiagos naikina jų vidaus organus ir vabzdžiai galų gale nugaišta. Genetiškai pakeistų augalų chemikalai pakeičia vabzdžių žarnyno mikroflorą, todėl jie tampa neatsparesni parazitams ir infekcijoms.

 

Genetiškai modifikuoti organizmai leidžia kelioms pasaulio korporacijoms kontroliuoti žmonių gyvenimą.

 

Kai augalai auginami iš natūralių sėklų, vyksta natūralus ciklas. Ūkininkai kasmet gali nuimti ne tik derlių ir panaudoti subrandintas sėklas naujam derliui auginti. Genetiškai pakeistų augalų sėklas reikia pirkti kiekvienais metais ir todėl jie tampa priklausomi nuo pramoninių tiekėjų.

 

Genetiškai modifikuoti organizmai, kryžmindamiesi, pakeičia natūralių augalų savybes.

 

Jeigu genetiškai modifikuoti augalai būtų auginami privačioje, uždaroje teritorijoje, būtų galima suvaldyti jų dauginimąsi ir grėsmę žmonijai. Tačiau jie auga atvirame lauke, šalia natūralių augalų, kuriems taip pat reikia, kad juos apdulkintų vabzdžiai. Jokie augalai nėra apsaugoti nuo kryžminimosi, todėl iš tikrųjų negalime būtų tikri, ar tikrai vartojame maisto produktus, neturinčius GMO. Galbūt iš tikrųjų visas pasaulio derlius jau yra genetiškai pakeistų savybių.

 

Atsitiktinai auginti genetiškai modifikuotas kultūras yra draudžiama veikla.

 

Sunku patikėti, bet tai tiesa. Genetiškai modifikuotų organizmų gamyba yra patentuota, todėl atsitiktinis tokių produktų auginimas (jei nėra įsigyjama specialių leidimų) yra nelegalus.

 

Genetiškai modifikuoti organizmai didina pasaulio ūkininkų skolas.

 

Ūkininkai dažnai viliojami pradėti auginti GMO derlių pažadais, kad jis bus gausesnis, todėl ir pelningesnis. Tačiau teisybė ta, kad vargingesne šalyse toks derlius patiria didelių finansinių nuostolių, bankrutuoja ir įsiskolina. Pavyzdžiui, Indijoje apie 1000 ūkininkų kasmet nusprendžia atimti sau gyvybę, nes neišgali sumokėti milžiniškų skolų, kurios atsirado dėl modifikuotų augalų auginimo.

 

Genetiškai modifikuoti organizmai naikina bioįvairovę ir gyvybę mūsų planetoje.

 

Mūsų planetos gyvybė priklauso nuo to, ar išsaugoma biologinė ekosistemos įvairovė. Tačiau GMO nesirūpina bioįvairovės išsaugojimu. Daugelį metų toje pačioje vietoje auginami augalai skatina dirvos eroziją, naikina mineralų atsargas ir visa, kas gyva.