50+: kaip patraukti darbdavių dėmesį?

Nors vis garsiau kalbama apie kompetencijomis grįstą atranką, amžius vis dar išlieka vienu jautriausių kriterijų, kas bus pakviestas į darbo pokalbį.

Vyresni darbuotojai patiria diskriminaciją?

Užimtumo tarnybos iniciatyva atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad beveik pusė vyresnių nei 50 metų Lietuvos gyventojų (46 %) mano, jog darbdaviai į juos žiūri nepalankiai. Trečdalis teigė jau patyrę diskriminaciją ieškodami darbo arba dirbdami. Tai paradoksalu, juk sukaupta patirtis, lojalumas – savybės, kuriomis vyresni darbuotojai dažniausiai pasižymi, šiuolaikinėje darbo rinkoje turėtų būti vertinamos. Kaip teigia Lina Borunovienė, Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) karjeros konsultantė projekte „Krypties kompasas – suaugusiųjų profesinis orientavimas“, problema kyla ne tik dėl darbdavių lūkesčių, bet ir visuomenėje įsišaknijusių nuostatų. „Mūsų pačių, kaip visuomenės, požiūris į vyresnius žmones yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinio holistinio požiūrio į žmogaus gyvenimą. Esame veikiami senų stereotipų, todėl natūralu, kad tai atsiliepia ir darbo rinkoje“, – sako ji. Stereotipai daro įtaką ne tik darbdaviams, bet ir pačių vyresnių kandidatų savivertei. Karjeros konsultantė pastebi, kad vyresnio amžiaus darbuotojai labiau linkę nuvertinti save, įgytas patirtis, jaučiasi nereikalingi. Būtent tai tampa viena didžiausių nematomų kliūčių. Pasak jos, požiūris į save yra atspirties taškas: „Jei patys pradėsime keisti požiūrį į save, keisis ir darbdavių požiūris.“

Patirtis – privalumas, bet amžiaus CV nurodyti nereikia

Amžius neturi būti vertinimo kriterijus, bet patirtis gali tapti stipriu privalumu. Tam, kad būtumėte pastebėti darbdavių, pirmiausia reikia profesionalaus gyvenimo aprašymo ir tinkamo pasirengimo darbo pokalbiui, sako L. Borunovienė. Ji pastebi, kad daugelis kandidatų į CV surašo visą karjeros istoriją, neišryškindami to, kas aktualu šiandien: „Kandidatai linkę surašyti visas ilgametes patirtis, neišskirdami esminių kompetencijų, kurios aktualios šių dienų rinkai, konkrečiai darbo vietai, į kurią pretenduoja“. Labai svarbus pasirengimas pokalbiui: gebėjimas aiškiai papasakoti apie savo patirtį, parodyti motyvaciją ir domėjimąsi įmone, užduoti klausimų, palaikyti pokalbį. „Būtinai pasidomėkite įmonės veikla, tikslais, įgyvendintais projektais, kultūra ir žmonėmis, pasiruoškite keletą klausimų darbdaviui, – pataria L. Borunovienė. – Būkite ne tik pasakotoju, bet ir klausytoju. Labai svarbu gebėti save pristatyti ir išgirsti apie įmonę bei darbą, telpant į atrankos pokalbiui skirtą laiką“. Kaip vyresni kandidatai galėtų stiprinti konkurencingumą? L. Borunovienė sako, kad „tikslas nėra skatinti konkurenciją tarp amžiaus grupių, o atvirkščiai, reikėtų ieškoti galimybių vieniems iš kitų mokytis ir būti tolerantiškesniems vienas kitų atžvilgiu“. Visgi ekspertė išskiria kelias kryptis:

• Pirmiausia išsigryninti ir apsibrėžti, kokio pobūdžio darbą norite dirbti, kas jus motyvuoja ir kur galite pritaikyti sukauptą patirtį.
• Antra, turėti tinkamai parengtą gyvenimo aprašymą (CV) – šiuolaikišką, neperkrautą pasenusia informacija, atspindintį pagrindines kompetencijas ir pasiekimus. Susieti įgytą patirtį su šių dienų kompetencijomis, pavyzdžiui, gebėjimu mokytis naujų dalykų, naudotis skaitmeniniais įrankiais, prisitaikyti prie pokyčių.
• Sukaupta patirtis visada vertinama, bet vien to nebeužtenka. Būtina tobulėti, domėtis profesinės srities naujovėmis, mokytis naujų dalykų ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius. Aišku, labai svarbu ir pačiam gebėti priimti kartų skirtumus, būti tolerantiškam kitiems.
• ESFA karjeros konsultantė atkreipia dėmesį į dažną vidinę nuostatą, trukdančią augti: aš jau per senas technologijoms, kažin ar išmoksiu. Tokios mintys riboja labiau nei realūs įgūdžiai. „Labai svarbu atnaujinti požiūrį į save“, – šypsosi L. Borunovienė.

Paklausta, ar CV nurodyti savo amžių, atsako, kad to daryti nereikia: „Tai laikoma pertekliniais asmens duomenimis, kurie gali turėti įtakos diskriminacijai. Šiuolaikiniam darbdaviui turi rūpėti ne kandidato amžius, o tai, ką jis geba, kokią patirtį gali pritaikyti.“

Ar svarbi kandidato išvaizda?

Kartais 40-metis gali atrodyti kaip 50-metis ir atvirkščiai. Tačiau, anot specialistų, išvaizda nėra esminis darbo pokalbio sėkmės veiksnys. Kur kas svarbesnis bendras profesionalumo įspūdis. „Egzistuoja darbo pokalbio etika, į kurią vertėtų atsižvelgti. Darbo apranga, stilius turi atitikti tam tikrą darbą, poziciją, o svarbiausiu elementu išlieka tvarkingumas, – akcentuoja L. Borunovienė ir primena: – Šiandien pirmieji darbo pokalbiai dažnai vyksta nuotoliu, todėl vertėtų atkreipti dėmesį tiek į aprangą, tiek į aplinką. Ar aplinka leis komfortiškai kalbėtis, ar nebus pašalinių trukdžių, kokį vaizdą už manęs matys darbdaviai? Pasitaiko ne visai tinkamų pavyzdžių, kai už nugaros pastebimos krūvos neplautų indų, vyrauja netvarka, neretai darbo pokalbio vieta tampa automobilis. Ne visi turi galimybių pasirinkti tinkamą vietą, tokiu atveju vertėtų nepamiršti užsidėti ekrano fono užsklandos“.

Nepakviečia – vadinasi, diskriminuoja?

Vyresni nei 50-ies kandidatai kartais mini situacijas, kai, jų nuomone, galėjo pasireikšti diskriminacija dėl amžiaus: pavyzdžiui, nepakviečia į darbo pokalbį. Vis dėlto, pasak L. Borunovienės, tokias situacijas reikėtų vertinti atsargiai. „Vyresni klientai pamini, kad jų nepakviečia į darbo pokalbį galbūt dėl amžiaus. Aišku, to negalime vienareikšmiškai traktuoti kaip diskriminacijos – vertinimo kriterijai gali būti visai kiti. Norisi tikėti, kad darbdaviai laikosi etikos, lygių galimybių standartų ir tiesiogiai sunku teigti, jog tai diskriminacijos ženklai“, – sako ESFA karjeros konsultantė. Tačiau vis pasitaiko atvejų, kai darbo pokalbyje darbdaviai peržengia profesines ribas: užduoda klausimų apie kandidato asmeninį gyvenimą, šeiminę padėtį, sveikatą. Kaip tokiais atvejais elgtis? „Gavę nepatogų klausimą neskubėkite, dviejų sekundžių pauzė padės suvaldyti emocijas. Neparodykite susierzinimo ar gynybinės reakcijos. Pavyzdžiui, jei klausia, kiek jums metų, kokia jūsų sveikata, galite atsakyti: „Jei teiraujatės, ar galėsiu atlikti užduotis, reikalaujančias fizinės ištvermės ar koncentracijos, taip, esu tam pasiruošęs.“ Jei darbdavys ir toliau užduoda per daug asmeniškus, darbo pokalbio etiką pažeidžiančius klausimus, turite teisę atsisakyti atsakyti: „Mielai atsakyčiau į klausimus, susijusius su mano profesine patirtimi ir šios pozicijos reikalavimais“, – pataria L. Borunovienė.

Kaip atpažinti, ar įmonė iš tiesų draugiška įvairaus amžiaus kandidatams?  

„Verta pasidomėti jos kultūra, – atsako ekspertė ir atkreipia dėmesį, kad daug informacijos galima rasti atviruose šaltiniuose. – Kandidatuojant verta pačiam pasidomėti apie darbdavį, ar tai ilgametė įmonė, ar besikurianti nauja, startuolis. Kartais įmonės savo interneto puslapiuose skelbia darbuotojų amžiaus vidurkį, dalinasi kultūros elementais, renginiais, projektais ir darbuotojų sėkmės istorijomis.“ Pasak L. Borunovienės, svarbu neužstrigti ties stereotipais apie tam tikras sritis ar sektorius: „Ne paslaptis, kad Lietuvoje nemažai vyresnių žmonių dirba švietimo, medicinos, inžinerijos srityse. Tačiau tai nereiškia, kad negali dirbti startuolyje. Tai priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į darbą su jaunesniais vadovais ir kolegomis.“ Jei savarankiškai priimti sprendimus sudėtinga, bet pokyčių norisi, karjeros konsultantė drąsina: „Šiandien yra profesionalų, kurie padeda pasiruošti karjeros pokyčiams. Karjeros konsultantai padės rasti atsakymus į rūpimus karjeros klausimus: nuo „nežinau, ko noriu“ iki kaip profesionaliai paruošti CV ir pasirengti darbo pokalbiui. Kviečiu pasinaudoti šia galimybe“. Šiuo metu Kursuok.lt svetainės skiltyje „Konsultavimas karjerai“ galite rasti naudingų patarimų karjeros klausimais ir pasinaudoti nemokamomis giluminėmis karjeros konsultacijomis, kurias finansuoja valstybė.

Autorė Eglė Stratkauskaitė