Viename ar kitame gyvenimo etape daugelis nusprendžia pradėti bėgioti. Priežasčių gali būti daug: nori pagerinti sveikatą, sulieknėti, sutvirtinti valią arba dalyvauti kasmet vis populiaresniuose maratonuose. O galbūt bėgioti kartu pakviečia dominantis asmuo ar geras draugas – kaip gi tuomet atsisakysi? Populiarus šių laikų japonų rašytojas Haruki Murakami (g. 1949) taip pat yra aistringas bėgikas, kartą pasakęs: „Kasdienis bėgiojimas man yra lyg gelbėjimo virvė, neketinu to atidėti ar mesti, vien dėlto, kad esu labai užsiėmęs“. Tikra tiesa, ko gero, pritartų visi, mėgstantys bent retkarčiais pabėgioti – bėgimas tampa gyvenimo būdu, savotišku kasdienybės ritualu.

 

5 neįtikėtinos priežastys, kodėl bėgioti yra naudinga:

 

"bėgimas"

  • Bėgikai būna geresni partneriai. Moksliniai tyrimai parodė, kad stipriosios lyties atstovai, kurie reguliariai bėga ilgas distancijas, turi geresnius reprodukcinius rodiklius. Kembridžo universiteto mokslininkai ištyrė 542 maratono bėgikus ir pastebėjo, kad tie, kurie atstumą įveikdavo greičiausiai, turėjo aukščiausią libido ir didžiausią spermatozoidų skaičių spermoje. Teigiama, kad didelė ištvermė ir karštas kraujas yra išlikę nuo tų laikų, kai mūsų protėviai buvo pirmykščiai medžiotojai. Moterys rinkdavosi vyrą, kuris galėdavo sumedžioti vakarienę, nes tai rodydavo, kad jis perduos stipresnius genus savo palikuonims. Ar pavyks išlikti, dažnai priklausydavo nuo to, kaip greitai jie gali bėgti.

 

  • Bėgikai būna geresni mąstytojai. Tačiau ištvermingas bėgikas ne tik gali parnešti daugiau mėsos namo, bet ir palaikyti prasmingesnį pokalbį. Pasirodo, kad tie patys kūno procesai, kurie suteikia energijos raumenims, taip pat gerina atmintį ir mokymosi rezultatus. Baltymas (ERRγ) kontroliuoja energijos tiekimą į raumenis ir smegenis. Įdomu tai, kad daug talentingų mąstytojų buvo ir prisiekę bėgikai, pavyzdžiui, „Enigmos“ kodą iššifravęs Alanas Turingas galėjo nubėgti maratoną per 2 val. 46 min, Nobelio premijos laimėtojas, mokslininkas Wolfgangas Ketterle kartą maratoną sugebėjo nubėgti per valandą ir 49 min.

 

  • Bėgikai būna laimingesni. Dažnai galima išgirsti aistringus bėgikus sakant, kad pradėję bėgioti jie tapo laimingesni. Įdomu tai, kad toks teiginys iš tikrųjų turi mokslinio pagrindo. Švedijos Karolinskos institute nustatyta, kad aerobiniai pratimai pašalina iš kraujo medžiagą kinureniną, kuris kaupiasi, patiriant stresą ir manoma, kad yra susijęs su depresija. Žinoma, gali būti, kad tokį poveikį turi ir kita fizinė veikla, pavyzdžiui ištvermės treniruotės ir svorių kilnojimas. Fizinė veikla taip pat skatina serotonino išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką.

 

  • Bėgimas sumažina vėžio riziką. Aktyvus gyvenimo būdas padeda ilgai išsaugoti gerą sveikatą ir išvengti įvairių ligų, įskaitant vėžio. 2009 metais suomiai atliko tyrimą, kuriame tyrė 2560 vidutinio amžiaus vyrų sveikatą 17 metų ir nustatė, kad tie, kurie buvo fiziškai aktyvūs, turėjo mažesnę riziką sirgti vėžiu. O pačią mažiausią riziką turėjo tie, kurie bėgiojo kasdien po 30 min. Jie turėjo net 50 % mažesnę riziką mirti nuo vėžio.

 

  • Bėgikai gali turėti geresnę klausą. Belarmino universitete (JAV) tyrėjai nustatė, kad bėgimas pagerina ausų kraujotaką, todėl gali pagerėti klausa. Ištyrus 1082 suaugusias moteris paaiškėjo, kad tos, kurios turėjo geresnį fizinį pasirengimą, geriau girdėjo aukštus ir žemus dažnius.

 

Kaip pradėti bėgioti? Visų pirma reikėtų rasti laiko 30 – 45 minučių ėjimui ir bėgimui tris kartus per savaitę. Išėjus iš namų bėgti lėtai apie minutę, tada eiti minutę ir taip keisti judėjimo intensyvumą. Kiekvieną kartą pasistengti vis ilgiau pabėgti ir trumpiau eiti. Bėgti turėtų būti smagu ir įdomu. Bėgant ar vaikštant galima dairytis į parduotuvių vitrinas ir planuoti būsimus pirkinius, pralėkti pro restoranus, kuriuose norėtumėte apsilankyti, pasitaikius progai, bėgti šaligatviais, parkų ir miškų takeliais. Nebėgti kiekvieną kartą to paties maršruto, nes ilgainiui tai taps varginančia rutina. Įdomu tai, kad moterims yra lengviau laikytis plano. Vyrai paprastai nori pradėti bėgti, vos išėję į lauką ir tą daryti, kol visai neteks jėgų. Moterims labiau sekasi laikytis iš anksto sudaryto, realias jų galimybes atitinkančio plano. Labai svarbu išsikelti tikslą, kodėl pradedama bėgioti. Iš pradžių tikslas gali būti numesti 1 – 2 kg, po to įveikti ilgesnį maršrutą ir numesti iki 5 kg, po to dar labiau pailginti maršrutą ir numesti, jei reikia, dar daugiau svorio.