Europiečiai dažnai kelia klausimą, kodėl Japonijos ir kitų Tolimųjų Rytų šalių gyventojai, yra sveikesni, geresnės fizinės formos ir ilgaamžiškesni. Pasirodo, kad tai lemia tam tikri šių kraštų gyventojų gyvenimo įpročiai. Štai ko verta kiekvienam iš mūsų pasimokyti!

 

japonai

12 priežasčių, kodėl japonai yra sveikesni ir ilgiau gyvena:

 

  • Pirmenybė – neperdirbtam maistui. Kai kuriose pradinėse mokyklose Japonijoje vaikams per pietus patiekiamas maistas, paruoštas iš organiškai išaugintų, vietinių produktų. Vaikai beveik neturi pasirinkimo tik valgyti sveikai. Be to, ir namuose laikomasi sveikos mitybos principų.

 

  • Renkasi ryžius, o ne kviečius. Tyrimai parodė, kad ryžių vartojimas yra siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika negu kviečių. Be to, ryžiuose nėra žarnyną dirginančių medžiagų, fitino rūgšties, lektinų, kurių netoleruoja glitimui alergiškų žmonių organizmas.

 

  • Valgo iš mažesnių lėkščių. Dėlto jų porcijos mažesnės.

 

  • Suvartoja mažiau kalorijų iš kiekvieno kąsnio. Japonijoje gaminant maistą derinami produktai, kurie turi mažiau kalorijų. Tipinį japonišką patiekalą sudaro ryžiai, šiek tiek mėsos ar žuvies ir kelios daržovės. T. y. daugiau daržovių ir mažiau kaloringos mėsos ar žuvies.

 

  • Užkandžiauja sąmoningai. Japonai vaikus moko užkandžiauti mažesniu kiekiu ir rečiau.

 

  • Kasdien valgo jūrų gėrybių. Jūrų gėrybėse yra vertingų omega 3 ir 6 riebiųjų rūgščių, kurios mažina uždegimą ir padeda išvengti lėtinių ligų.

 

  • Jūrų dumbliai – mitybos pagrindas. Japonijoje per metus suvartojama 100 tūkst. tonų jūrų dumblių. Juos jie valgo kaip pagrindinį patiekalą ir užkandį. Juose yra nemažai baltymų, daugiau kalio nei bananuose, jodo, kuris reikalingas skydliaukės veiklai.

 

  • Daug fermentuotų maisto produktų. Japonijos virtuvėje gausu fermentuotų produktų: miso, natto, tempė, sojų padažo. Rauginti miesto produktai stiprina imuninę sistemą ir gerina virškinimą, todėl juos rekomenduojama valgyti bent kartą per savaitę.

 

  • Daugiausiai geria žaliąją arbatą. Japonija patenka į dešimtuką šalių, kurios daugiau išgeria žaliosios arbatos. Žalioji arbata turtinga antioksidantų, kurie padeda sumažinti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gerina pažintinę funkciją. Tyrimai rodo, kad piliečiai, kurie išgeria 5 puodelius žaliosios arbatos per dieną, mažina mirtingumo rodiklius.

 

  • Kasdien randa laiko mankštai. Nuo mažų dienų mokomi rasti laiko sportui. 98 % moksleivių į mokyklą eina pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. Taigi, vien eidami į mokyklą ir grįždami namo, jie išeikvoja 60 minučių energingai arba vidutinio intensyvumo veiklai.

 

  • Naudojasi tualetais, ant kurių reikia pritūpti, o ne prisėsti. Tualetai, kuriais norint pasinaudoti reikia žemai pritūpti, reikalauja daugiau fizinių pastangų.

 

  • Medicininė sistema orientuota į ligų profilaktiką, o ne gydymą. Jie nepamiršta senovės išminties, laikosi sveikos gyvensenos taisyklių, praktikuoja meditaciją, užsiima kovos menais, kitais raminančiais nervų sistemą ritualais, vartoja žoleles ir pan.