Šiek tiek padidėjęs apetitas dažniausiai nėra rimta priežastis nerimauti, ypač po didesnio fizinio krūvio, laukiantis arba, kai kamuoja priešmenstruacinis sindromas. Sunerimti reikėtų tada, kai alkis jaučiamas nuolatos ir, net pavalgius, nejaučiamas sotumo jausmas. Alkis – tai yra fiziologinis kalorijų, vandens ir druskų poreikis, kaip greitai jis bus pajuntamas priklauso nuo mitybos, apetito hormonų ir emocinės būklės. Pajutus, kad alkio jausmas tampa nekontroliuojamas reikėtų ieškoti medicininės pagalbos. Jis gali įspėti fizinius ir psichinius sveikatos sutrikimus, o nesiimant jokių priemonių gresia antsvoris ir nutukimas.

 

alkis

  • Dehidratacija. Nedidelis alkis dažniausiai maskuoja skysčių trūkumą organizme. Posmegeninė liauka, nuo kurios priklauso apetitas ir troškulys, ne visada atskiria, kas yra kas. Todėl kilus dehidratacijos pavojui ranka kyla prie užkandžių, užuot išgėrus stiklinę vandens. Norint išvengti netikro alkio jausmo, reikia vartoti pakankamai skysčių. Iš pradžių išgerti vandens ir tik po 15 – 20 minučių, jei alkis nesiliauja, sukrimsti kieto maisto.
 
  • Prastas miegas. Per mažai miego lemia apetito hormono gherlino didėjimą ir leptino, hormono, kuris atsakingas už sotumo jausmą, mažėjimą. Be to, po bemiegės nakties pabundama nepailsėjus, jaučiamas stiprus nuovargis, sunku sutelkti dėmesį. Kūnas, norėdamas gauti energijos, nori energijos, gaunamos iš cukraus ir kitų paprastųjų angliavandenių. Miegant 7 – 8 valandas per parą hormonų veikla atsistato, todėl nekamuoja nekontroliuojamo alkio priepuoliai.
 
  • Krakmolingi angliavandeniai. Atplėšus sausainių pakelį, sunku susilaikyti ir nesuvalgyti jo viso per vieną kartą. Taip yra dėlto, kad krakmolingi angliavandeniai, kurių yra saldžiuose, baltų miltų gaminiuose staigiai kelia cukraus lygį kraujyje, o nustojus valgyti – jis staigiai krenta. Tokie maisto produktai nesuteikia sotumo jausmo, todėl patenkama tarsi į užburtą ratą.
 
  • Stresas. Po įtemptos dienos darbe arba konflikto su mylimuoju norisi numalšinti stresą ir suvalgyti gabalą pyrago ar plytelę šokolado. Jaučiant įtampą, žmogaus organizmas išskiria daugiau hormonų adrenalino ir kortizolio. Kūnas tai supranta, kad reikia gauti daugiau energijos kovai su aplinkos dirgikliais. Todėl pradeda didėti apetitas. Be to, stresas slopina serotonino išsiskyrimą, todėl žmogus gali pasijusti alkanas, nors iš tikrųjų toks nėra. Tokio pobūdžio alkio gali padėti išvengti joga, rami muzika ar kita nervų sistemą raminanti veikla.
 
  • Alkoholio vartojimas. Vartojant alkoholį prarandamas saiko jausmas, todėl nejučia suvartojama daugiau kalorijų negu reikėtų. Be to, alkoholis skatina organizmo dehidrataciją, kurią kūnas neretai supainioja su alkiu. Norint išvengti šio pobūdžio alkio rekomenduojama arba iš viso atsisakyti alkoholio, arba bent vartoti daug gryno vandens.
 
  • Baltymų trūkumas. Žmogus, kuris suvartoja pakankamą kiekį baltymų (liesos mėsos, grūdų, kiaušinių, natūralaus jogurto) per pagrindinius valgymus, rečiau persivalgo ir kenčia nuo nekontroliuojamo alkio. Baltymai ilgiau išlieka skrandyje, todėl suteikia ilgiau trunkantį sotumo jausmą.
 
  • Riebalų trūkumas. Reikėtų rinktis sveikus riebalus, nes kiti gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Sveiki riebalai – tai nerafinuoti augaliniai aliejai, riešutai, sėklos, avokadai.
 
  • Dideli tarpai tarp valgymų. Praleidus valgymą skrandis būna tuščias per ilgai, todėl paspartėja hormono gherlino, atsakingo už apetito jausmą, gamyba. Kai galiausiai prisėdama pavalgyti, suvartojama daugiau maisto negu reikėtų. Kai kurie žmonės nemėgsta valgyti pusryčių, bet reikėtų per valandą nuo pabudimo suvalgyti nors mažą indelį jogurto, vaisių, išgerti sveiko kokteilio ir panašiai.
 
  • Maisto vaizdų žiūrėjimas. Šiuolaikiniame pasaulyje sunku išvengti maisto vaizdų, kurie priverčia nutįsti seilę. Reklamos internete, televizijoje, spaudoje, gatvėje verčia nuolatos galvoti ir trokšti skanaus ir tikro maisto. Tokie vaizdai skatina apetito hormonų išsiskyrimą. Deja, bet visiškai išvengti tokių vaizdų neįmanoma. Galima tik sumažinti jų srautą: nebesekti receptų naujienų internete, perjungti televizijos programą, kai rodo reklamą.
 
  • Valgymas per greitai, nesimėgavimas maistu. Sotumo jausmas pajuntamas tik po 20 minučių nuo tada, kai pradedama valgyti, todėl reikėtų valgyti lėtai, gerai sukramtyti maistą. Mėgautis juo. Taip valgymo procesas taps ne tik malonesnis, bet ir nebegrės persivalgymo problema.
 
  • Tam tikrų vaistų vartojimas. Kartais gali padėti vienų vaistų pakeitimas kitais.
 
  • Kai kurios ligos taip pat gali sukelti nekontroliuojamo alkio priepuolius: bipolinis sutrikimas, maniakinė depresija, valgymo sutrikimai (bulimija), žarnyno kirmėlės, hipoglikemija, II tipo diabetas, skydliaukės hipertirozė, genetiniai sutrikimai (Praderio Vilio sindromas), chromosomų anomalijos, nepalanki gimdos aplinka taip pat gali lemti, kad gimęs kūdikis kentės nuo valgymo sutrikimų ir nekontroliuojamo alkio jausmo. Jei alkio priežastys kyla dėl ligos, pirmiausiai reikia gydyti ją. Pasveikus ši problema susilpnės arba iš viso išnyks.